Kodėl tris kartus iš eilės teismų kompiuterinė sistema visus mano skundus dėl FNTT bei Prokuratūros veiklos priskiria nagrinėti tai pačiai teisėjai Beatričei Bakanauskaitei? Nejaugi tai paskutinė korumpuota teisėja?!

Kodėl tris kartus iš eilės teismų kompiuterinė sistema visus mano skundus dėl FNTT bei Prokuratūros veiklos priskiria nagrinėti tai pačiai teisėjai Beatričei Bakanauskaitei? Nejaugi tai paskutinė korumpuota teisėja?!

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS
2019-05-14

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,
išnagrinėjusi Remigijaus Guobio (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos
prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, laikinai ėjusio skyriaus
vyriausiojo prokuroro pareigas, Valerijaus Sevostjanovo (toliau – ir vyriausiasis prokuroras) 2019
m. balandžio 25 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo
persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės (toliau – ir prokurorė) 2019 m. kovo 19 d.
nutarimo atmesti pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00092-17 atnaujinimo, bei
susipažinusi su skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 02-2-00092-17,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių
nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje nuo 2017 m. vasario 20 d. buvo atliekamas
ikiteisminis tyrimas pagal Remigijaus Guobio pareiškimą dėl UAB „Plieninis skydas“ direktoriaus
Rolando Guobio veiksmų galimai savinantis UAB „Plieninis skydas“ turtą ir siekiant neteisėtai
išvengti mokesčių sumokėjimo Lietuvoje, t. y. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio
1 dalyje.
2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00092-17 nutrauktas, konstatavus, jog
nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.
2018 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus vyriausiasis prokuroras Arūnas Stankeviičius nutarimu pareiškėjo skundą dėl prokurorės
nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą paliko nenagrinėtu.
2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi
panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo
prokuroro Arūno Stankevičiaus 2018 m. vasario 13 d. nutarimą ir grąžino pareiškėjo skundą iš
naujo nagrinėti.
2018 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė panaikinti Vilniaus
miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl 2019 m. vasario 13 d.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro
Arūno Stankevičiaus nutarimo atmetė.
Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas pareiškėjo skundas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.
02-2-00092-17 paaiškėjus naujoms, esminę reikšmę ikiteisminio tyrimo bylai turinčioms
aplinkybėms.
2019 m. kovo 19 d. prokurorė nutarimu atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, jog nebuvo
nustatyta jokių esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo
nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl atnaujinti ikiteisminio tyrimo Nr.
02-2-00092-17 nėra jokio pagrindo.
2019 m. balandžio 25 d. vyriausiasis prokuroras nutarimu atmetė pareiškėjo skundą
konstatuodamas, jog pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ateityje
Elektroninio dokumento nuorašas

Nuorašas tikras
Vilniaus miesto apylinkės teismas
2019-05-15

2

ikiteisminis tyrimas konkrečių asmenų atžvilgiu galėtų būti užbaigtas kaltinamuoju aktu bei byla
perduota teismui, todėl nėra pagrindo prokurorės 2019 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vyriausiojo prokuroro nutarimu, kreipėsi su skundu į
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Pateiktame skunde nurodoma, kad
buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kadangi skundą dėl prokurorės nutarimo
išnagrinėjo ne aukštesnysis prokuroras, o eilinis skyriaus prokuroras, todėl šis nutarimas iš esmės
laikytinas neteisėtu ir turėtų būti išnagrinėtas iš naujo. Pareiškėjo manymu, prokuroras,
priimdamas skundžiamą nutarimą, nepilnai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Skunde nurodoma, jog
nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios detaliau jame
aptariamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo panaikinti vyriausiojo prokuroro nutarimą, kaip
nepagrįsta ir neteisėtą.
Skundas atmestinas.
Įvertinus skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis IBPS, darytina
išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros 2-
ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rasa Bekišienė 2019 m. kovo 19 d. nutarimu
atsisakė atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, kad nenustatyta jokių naujų
aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Laikinai einantis Vilniaus
apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas
prokuroras Valerijus Sevostjanovas pritarė prokurorės motyvams, nurodydamas, kad pareiškėjo
skunduose nepateikta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ateityje ikiteisminis tyrimas
konkrečių asmenų atžvilgiu galėtų būti užbaigtas kaltinamuoju aktu bei byla perduota teismui, todėl
nėra pagrindo naikinti prokurorės nutarimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 217 straipsnio 2 dalis
nustato, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios
reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį
tyrimą.
Iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimui ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00092-17 medžiagos
IBPS matyti, kad 2017 m. gruodžio 19 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas
konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220
straipsnio 1 dalyje, ar kita nusikalstama veika, taip pat konstatuota, kad tarp Remigijaus Guobio ir
Rolando Guobio tuo pačiu pagrindu vykę civiliniai ginčai suponuoja civilinių santykių tarp minėtų
asmenų buvimą ir paneigia baudžiamosios teisės taikymo šioje situacijoje reikalingumą.
Atitinkamas procesinis sprendimas nebuvo panaikintas ar pakeistas teismo, priimančio galutinius
sprendimus tokio pobūdžio procesinių sprendimų atžvilgiu.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas nutarimas iš esmės laikytinas neteisėtu, skundą
išnagrinėjus ne aukštesniajam, bet eiliniam prokurorui. Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio
tyrimo medžiaga IBPS, tokie pareiškėjo skundo argumentai laikyti nepagrįstais, kadangi matyti, kad
skundžiamą nutarimą priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus prokuroras Valerijus Sevostjanovas skundo nagrinėjimo metu laikinai ėjo Vilniaus
apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas,
todėl, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, jis veikė teisėtai, neviršydamas savo įgaliojimų.
Pareiškėjo argumentai dėl neva nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-28-656/2019 naujai
paaiškėjusių aplinkybių šiuo metu taip pat laikyti nepagrįstais, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos
teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama pareiškėjo
skunde minima civilinė byla Nr. e2-28-656/2019 dar nėra baigta nagrinėti, joje dar nėra priimtas
įsiteisėjęs sprendimas, todėl neginčytinai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra
nustatytos, teigti negalima.

Nuorašas tikras
Vilniaus miesto apylinkės teismas
2019-05-15

3

Minėta, kad 2017 m. gruodžio 19 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo
nutrauktas konstatavus, kad tarp pareiškėjo ir Rolando Guobio susiklostę ginčai turėtų būti
sprendžiami civilinio proceso tvarka. Dar kartą pažymėtina, jog analizuojamu aspektu pareiškėjas
savo interesus pirmiausia turėtų ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kadangi baudžiamasis
procesas turi aiškią, tiksliai apibrėžtą paskirtį, į kurią civilinių santykių aiškinimasis nepatenka.
Situacija, kai susiklosčiusius civilinius teisinius santykius stengiamasi dirbtinai kriminalizuoti,
prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Kita vertus, iš teismų sistemos LITEKO bei paties
pareiškėjo skundo matyti, kad jis ne kartą savo pažeistas teises gynė (ir šiuo metu gina)
pasinaudodamas civilinės teisės bei proceso normomis, kas rodo, kad toks jo pažeistų teisių
gynybos būdas nėra apsunkintas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos
teismai laikosi pozicijos, jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad
baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė
priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai
švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011,
2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta,
kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių
teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos
formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens
elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos
nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Ikiteisminio tyrimo paskirtis
yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių
teisinių santykių šalis priimti sprendimus, o ikiteisminio atlikimas remiantis vien tik subjektyviais
vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į
civilinius teisinius santykius. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad jei teismas, nagrinėjantis
civilinę bylą, nustatys, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių,
teismas privalės informuoti prokurorą apie nustatytas minėtas aplinkybes (Lietuvos Respublikos
CPK 300 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas skunde nurodo ne naujus duomenis, kurie leistų manyti, kad buvo padaryta
nusikalstama veika, o savaip interpretuoja tiek įstatymo nuostatas, tiek nurodo nustatinėjamas
aplinkybes nagrinėjamoje civilinėje byloje bei siekia civilinius santykius spręsti baudžiamojo
proceso tvarka.
Apibendrinant darytina išvada, kad procesiniais sprendimais atsisakyti atnaujinti ikiteisminį
tyrimą padarytos teisingos bei motyvuotos išvados, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjanti
ikiteisminio tyrimo teisėja.
Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 64 straipsniu, 173 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 217 straipsniu,

n u t a r ė :
pareiškėjo Remigijaus Guobio skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (-a) Beatričė Bakanauskaitė

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS
2018-07-26

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Beatričė Bakanauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Remigijaus Guobio (toliau ir –
pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus
prokurorės Jorūnės Žeberskienės (toliau ir – prokurorė) 2018 m. liepos 4 d. nutarimo atmesti
skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos
Kristinos Stašaitytės – Tomašauskės (toliau ir – ikiteisminio tyrimo pareigūnė) 2018 m. birželio 21
d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teisėja, išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
buvo gautas Remigijaus Guobio atstovo pareiškimas dėl UAB „Plieninis skydas“ vadovo Rolando
Guobio galimai padarytų nusikalstamų veikų. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjui priklauso 50
procentų UAB „Plieninis skydas“, įmonės kodas 126053826, akcijų, kita dalis (50 procentų) akcijų
priklauso Rolandui Guobiui, kuris yra ir bendrovės generalinis direktorius. Bendrovės juristas
Valentas Margevičius informavo pareiškėją apie bendrovės generalinio direktoriaus galimai
neteisėtus veiksmus savinantis bendrovės lėšas, o būtent, buvo pranešta, jog „šiuo metu bendrovės
kasoje vėl trūksta apie 100000 eurų“, taip pat kad Rolandas Guobys galimai klastoja apskaitos
dokumentus ir finansinius duomenis, sudaro apsimestinius sandorius, kad įformintų dar 2015 metais
iš bendrovės savavališkai paimtą apie 579 000 € sumą. Pareiškėjas nurodė, jog anksčiau didelį pelną
gaudavusi bendrovė nuo 2015 metų veikia nuostolingai, mažėja jos pardavimų apimtys ir
darbuotojų skaičius, vėluoja atlyginimų išmokėjimai, todėl pareiškėjas įtaria, jog dėl Rolando
Guobio, kaip bendrovės vadovo, galimai nusikalstamų veiksmų bendrovei daroma žala –
pasisavinamos bendrovės lėšos, nemokami mokesčiai valstybei ir bloginama bendrovės darbuotojų
padėtis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja
Kristina Stašaitytė – Tomašauskė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2018 m. birželio 21 d. priėmė
nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad, atlikus pareiškimo
patikslinimą, UAB „Plieninis skydas“ direktoriaus Rolando Guobio veiksmuose nenustatyta
nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 183
straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Pareiškėjas, būdamas bendrovės akcininku ir manydamas,
kad bendrovės vardu sudaryta sutartis gali būti apsimestinė ar nuostolinga įmonei, turi teisę šį
sandorį ginčyti teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to,
ikiteisminio tyrimo pareigūnė nutarime pažymėjo, jog ginčai tarp pareiškėjo ir Rolando Guobio jau
yra nagrinėjami teismuose civiline tvarka, todėl nėra galimas tokios teisinės praktikos formavimas,
kai sprendžiant civilinius ginčus, yra taikomos baudžiamosios teisės normos, o asmens elgesys,
Elektroninio dokumento nuorašas

2

esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos
padarymas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnės priimtu nutarimu atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą, apskundė minėtą nutarimą prokurorui.
Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jorūnė
Žeberskienė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu atmetė Remigijaus Guobio skundą dėl nutarimo atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė tinkamai ir teisingai
įvertino medžiagoje surinktus duomenis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė savo nutarime pažymėjo, jog tarp pareiškėjo ir Rolando
Guobio santykiai yra konfliktiniai, jų tarpusavio ginčai jau ne vienerius metus sprendžiami
teismuose civilinio proceso tvarka. Įvertinusi pareiškimo patikslinimo metu gautus duomenis,
prokurorė padarė išvadą, jog objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų manyti, kad
preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota ir kad UAB „Plieninis
skydas“ pinigai Laimučiui Bujauskui de facto nebuvo perduoti, o buvo pasisavinti direktoriaus
Rolando Guobio, nėra, todėl Rolando Guobio veiksmuose nenustatyta nusikaltimų, numatytų BK
182, 183, 222 ir 300 straipsniuose, požymių. Ikiteisminį tyrimą pagal pareiškime nurodytas
aplinkybes, prokurorės manymu, atsisakyta pradėti pagrįstai.
Pareiškėjas pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuo prašė panaikinti prokurorės
nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškime nurodytas
aplinkybes. Pareiškėjas skunde nurodė, jog preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo
sutarties sudarymo fiktyvumą pagrindžia tai, kad minėtu sandoriu UAB „Plieninis skydas“ neva
įsigyjamo sklypo nustatyta pardavimo kaina net šešis kartus viršijo sklypo rinkos vertę, be to,
tariamai perduotas avansas 579 240,03 € sudarė beveik du trečdalius sandorio vertės ir ši suma buvo
perduota grynaisiais pinigais, nors sklypas buvo ketinamas įsigyti bendrovės vardu, taip pat
bendrovės kasoje niekada nebūdavo laikoma daugiau kaip 100 tūkst. litų arba 30 tūkst. eurų grynais
pinigais. Jau vien šios sandorio sudarymo aplinkybės, pareiškėjo teigimu, nėra tipinės įmonės
sudaromiems tokio masto sandoriams, kas leidžia pagrįstai įtarti apie tokio sandorio fiktyvumą. Be
to, pareiškimo patikslinimo metu apklaustas Laimutis Bujauskas, duodamas parodymus, patvirtino,
jog jis su Rolandu Guobiu yra ilgamečiai pažįstami, dėl to jis net kelis kartus pratęsė
preliminariosios sutarties galiojimo terminą sklypui įsigyti. Toks daugkartinis sutarties
pratęsinėjimas, pareiškėjo teigimu, rodo, kad šia sutartimi realiai niekada nebuvo siekiama įgyti
sklypo ir tokiu būdu yra tik maskuojamas sudaryto sandorio fiktyvumas. Pareiškėjas taip pat
nurodė, jog 2015 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės, anot jo, nesiderina
su jokia verslo logika, aiškiai neatitinka bendrovės interesų ir kartu su kitomis aplinkybėmis,
pareiškėjo manymu, leidžia pagrįstai manyti, jog minėtas sandoris galimai buvo sudarytas fiktyviai,
tokiu būdu Rolandui Guobiui bandant įforminti pastarojo iš įmonės pasisavintas lėšas. Tiek
ikiteisminio tyrimo pareigūnė, tiek prokurorė patikėjo Laimučio Bujausko pateikta versija apie
preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, tačiau be VMI deklaracijų
tikrinimo nebuvo atlikta jokių kitų veiksmų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie sandorio fiktyvumą ar
realumą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas prokurorės nutarimas yra priimtas neįsigilinus į visas
tyrimui reikšmingas aplinkybes, pareiškimo patikslinimo metu gauti duomenys analizuoti tik
fragmentiškai ir paviršutiniškai, o procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra
priimtas remiantis tik formaliais argumentais, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o
ikiteisminis tyrimas pradėtas.
Medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-6-02-00038-18, reikalinga skundo
nagrinėjimui, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2018 m. liepos 18 d.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.

3

BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant
žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti
nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų
teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje yra įtvirtinta, kad
prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos
požymių, privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas
tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių,
dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis,
prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai
nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK
3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Remigijaus Guobio atstovas kreipėsi į
teisėsaugos instituciją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Plieninis skydas“ direktoriaus
Rolando Guobio atžvilgiu dėl to, kad Remigijus Guobys mano, jog bendrovės vadovas Rolandas
Guobys savinasi bendrovės turtą. Vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gauto
pareiškimo duomenų patikslinimui buvo atlikti procesiniai veiksmai – apklausti asmenys, dalyvavę
sudarant preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ar ką nors žinantys apie
nagrinėjamo sandorio sudarymo aplinkybes, išreikalauti pareiškimo patikslinimui reikšmingi
dokumentai ir duomenys, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai. Nustatyta, jog tarp UAB „Plieninis
skydas“ direktoriaus Rolando Guobio ir Laimučio Bujausko 2015 m. birželio 2 d. buvo pasirašyta
preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Plieninis skydas“
įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš Laimučio
Bujausko nupirkti 1.7500 ha ploto žemės sklypą, esantį Trakų Vokės kaime, Vilniaus miesto
savivaldybėje, už 868 860,00 eurų, sumokant Laimučiui Bujauskui 579 240,03 eurų avansą. 2015
m. lapkričio 2 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. tarp
minėtų sandorio šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai prie 2015 m. birželio 2 d.
preliminariosios sutarties, pagal kuriuos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas
buvo atidėtas vėlesniam laikui, paskutiniu papildomu susitarimu minėtas terminas nustatytas iki
2018 m. gruodžio 30 d. Pareiškimo patikslinimo metu apklaustas Laimutis Bujauskas patvirtino, jog
preliminariojoje sutartyje nurodytą avanso sumą iš UAB „Plieninis skydas“ gavo. Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, 2016
metais Laimutis Bujauskas, teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus, deklaravo 579 540,03 eurų sumą
gautų pajamų, kuri atitinka preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą avansinio
mokėjimo sumą.
Taigi, vertindama pareiškime nurodytas aplinkybes ir pareiškimo patikslinimo metu gautus
duomenis, teisėja daro išvadą, jog objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog UAB
„Plieninis skydas“ direktorius Rolandas Guobys, bendrovės vardu sudarydamas su Laimučiu
Bujausku 2015 m. birželio 2 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir
sumokėdamas pastarajam 579 240,03 eurų avansą už įsigytiną žemės sklypą bei pasirašydamas
kelis papildomus susitarimus prie minėtos preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo pirkimo –
pardavimo sutarties sudarymo termino atidėjimo, galėjo padaryti kokias nors nusikalstamas veikas,
nėra gauta. Vien tai, kad žemės sklypas, esantis Trakų Vokės kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje,
už kurį pagal preliminariąją sutartį yra sumokėtas 579 240,03 eurų avansas, iki šiol nėra nupirktas ir
nėra sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, savaime nereiškia, jog UAB „Plieninis
skydas“ direktorius Rolandas Guobys veikė nusikalstamai. Medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai
patvirtina, jog 2015 m. birželio 2 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis,
sudaryta tarp UAB „Plieninis skydas“ ir Laimučio Bujausko, dar yra galiojanti, ji nėra pasibaigusi

4

ar pripažinta negaliojančia, o 2017 m. gegužės 25 d. tarp sandorio šalių sudaryto papildomo
susitarimo pagrindu preliminariosios sutarties įvykdymo terminas atidėtas iki 2018 m. gruodžio 30
d., kas rodo, jog sandorio šalys turi teisę bet kuriuo metu iki papildomame susitarime nustatyto
termino sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį preliminariojoje sutartyje numatytomis
sąlygomis. Teisėja sutinka su prokurorės nurodytu argumentu, jog faktinė aplinkybė, kad žemės
sklypas iki šiol taip ir nebuvo nupirktas, neleidžia daryti išvados, jog 2015 m. birželio 2 d.
preliminarioji sutartis yra suklastota, o UAB „Plieninis skydas“ pinigai Laimučiui Bujauskui de
facto nebuvo perduoti, nes buvo pasisavinti bendrovės vadovo Rolando Guobio. Vien tai, kad
Remigijus Guobys mano, jog 2015 m. birželio 2 d. preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės
nesiderina su jokia verslo logika ir aiškiai neatitinka bendrovės interesų, savaime nereiškia, jog
minėtas sandoris buvo sudarytas fiktyviai, o Rolandas Guobys tokiu būdu bando pateisinti pastarojo
iš įmonės pasisavintas lėšas. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnė, tiek prokurorė pareiškimo
patikslinimo metu apklausto Laimučio Bujausko parodymus tikrino ir vertino kitų medžiagoje
surinktų duomenų visumoje, todėl pareiškėjo pateikta versija apie tai, kad priimant procesinį
sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo remiamasi tik Laimučio Bujausko nurodytomis
aplinkybėmis, teisėjos manymu, yra visiškai nepagrįsta. UAB „Plieninis skydas“ teisininkas
Valentas Margevičius, pareiškimo patikslinimo metu davęs parodymus, paminėjo, jog Rolandas
Guobys klastoja bendrovės dokumentus, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų ikiteisminio
tyrimo pareigūnams nepateikė. Taigi, objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad
Rolandas Guobys jam patikėtą ar jo žinioje esantį bendrovės turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė
savo turtu arba neteisėtai, neatlygintinai perleido jį tretiesiems asmenims, klastojo dokumentus,
sukčiavo ar apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, taip padarydamas žalos turto
savininkui – UAB „Plieninis skydas“, nėra gauta, o vien tai, kad UAB „Plieninis skydas“ sumokėjo
avansą už perkamą žemės sklypą, tačiau iki šiol dar nesudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo
sutarties, nors pagal papildomus susitarimus atidėjo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo
terminą, savaime nereiškia, jog Rolandas Guobys pasisavino bendrovei priklausantį turtą.
Vertindama medžiagoje esančių duomenų visumą, teisėja konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos
nusikalstamų veikų padarymo versijos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, jos paremtos
tik prielaidomis ir pareiškėjo subjektyviais samprotavimais bei įsitikinimais, todėl daro išvadą, jog
pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182, 183, 222 ir 300 straipsnius šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji teisė, kaip paskutinė priemonė, taikytina tik
tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens
veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Ultima ratio principas įpareigoja teisę
taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę
atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Remigijus Guobys savo pažeistas teises jau gina
civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl baudžiamoji atsakomybė Rolando Guobio
atžvilgiu negali būti taikoma kaip tarpusavio nesutarimų išsprendimo priemonė.
Teisėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas
ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00092-17, kuris pradėtas pagal Remigijaus
Guobio pareiškimą dėl Rolando Guobio galimai padarytų nusikalstamų veikų. Šioje byloje buvo
tiriamos aplinkybės dėl svetimo turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar
turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurio metu Remigijus Guobys, be kita
ko, įrodinėjo ir tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos nagrinėjamame skunde, o būtent, dėl UAB
„Plieninis skydas“ pelno sumažėjimo, Rolando Guobio, kaip vadovo, veikimo ne bendrovės
interesais, bendrovės darbuotojų padėties bloginimo ir pan. Atlikus visus būtinus ikiteisminio
tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00092-17, jokių finansinės informacijos
neatitikimų UAB „Plieninis skydas“ 2011-2015 metų finansinėms ataskaitoms nepastebėta ir

5

mokestinio sukčiavimo požymių nenustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prokurorė
nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog UAB „Plieninis skydas“ apskaitos dokumentai
nebuvo tvarkomi apgaulingai, buhalteriniais dokumentais yra pagrįstos visos bendrovės ūkinės
operacijos ir ūkiniai įvykiai, taip pat paneigta tyrimo metu iškelta versija, jog Rolandas Guobys
pasisavino vadovaujamos bendrovės pinigines lėšas. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog
UAB „Plieninis skydas“ buhalterinė apskaita buvo tikrinama, pažeidimų neužfiksuota, nusikalstamų
veikų požymių Rolando Guobio veiksmuose neįžvelgta, todėl nagrinėjamu atveju pradėti
ikiteisminį tyrimą iš esmės dėl tų pačių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir atliekant
yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta
baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Nagrinėjamu atveju BPK 168 straipsnio 1 dalyje
numatyta tvarka atlikus Remigijaus Guobio atstovo pareiškime pateiktų duomenų patikslinimą,
paaiškėjo, jog nebuvo padarytos veikos, turinčios BK 182, 183, 222 ir 300 straipsniuose numatytų
nusikaltimų požymių, o patikslinimo metu užfiksuoti duomenys buvo pakankami situacijos
teisiniam įvertinimui ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, todėl šiuo atveju ir buvo priimtas
pagrįstas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto
pagrindu, neatliekant jokių kitų papildomų proceso veiksmų.
Vertindama nurodytų aplinkybių visumą, teisėja daro išvadą, kad Vilniaus apygardos
prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės 2018 m.
liepos 4 d. nutarimas, kuriuo buvo atmestas skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skunde išdėstyti
reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsniu,

n u t a r ė :

Remigijaus Guobio skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo
persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo atmesti
skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos
Kristinos Stašaitytės – Tomašauskės 2018 m. birželio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus
apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (-a) Beatričė Bakanauskaitė

DETALŪS METADUOMENYS

Dokumento sudarytojas (-ai) Vilniaus miesto apylinkės teismas 302942160, Laisvės pr.