Kodėl Skvernelio ir Grybauskaitės šeimos daktaras Kasiulevičius toliau gasdina apokalipse ?
Šiaip yra toks šeimos daktarėlis Vytautas Kasiulevičius, Dalios Grybauskaitės ordininkas, kuris dar kovo pabaigoje sakė, kad balandžio mėnesį Lietuvoje corona sirgs 10 tūkst. žmonių, o 500 bus reanimacijoje.
Dabar tas pats pranašas mums aiškina, kad mirė „tiek nedaug“ žmonių, tačiau rudenį mirs tikrai daugiau
Kažkodėl niekas jo nepaklausia, kodėl visi nuo lėtinių ligų mirę žmonės patenka į Verygos sudaromą corona buhalteriją, kurią mums kasdien raportuoja visa žiniasklaida, kuri išlaikoma Sauliaus Skvernelio įsakais, kad „laisvą žiniasklaidą“ turi išlaikyti valstybės biudžetas.
Matyt todėl premjero išlaikoma žiniasklaida ir nekelia klausimų apie corona viruso aukų sudarymo statistiką
užtat kasdien mums praneša, kaip neatsakinga abejoti valdžios sprendimais ir nepaklūsti „teisėtiems“ reikalavimams
COVID-19 prognozė artimiausiam mėnesiui ir siūlomi veiksmai
Lietuva yra labai intensyvaus viruso plitimo zonoje. Iki šiol kasdienių naujų atvejų skaičius daugiau kaip du kartus viršija įprastus COVID-19 infekcijos plitimo modelius, kurie numato atvejų dvigubėjimą kas 5 paros arba padidėjimą 10 kartų kas 19 parų. Šiuo metu naujų atvejų skaičius dvigubėja kas 2 paros.
Tikėtina, kad plitimo tempai kiek sulėtės pasiekus didesnes testavimo apimtis. Čia svarbu suvokti, kad pradžioje didėjant testavimo apimtims reikšmingai didėja nustatomų atvejų skaičius, tačiau kai testavimo intensyvumas viršija naujų ligos atvejų skaičiaus augimo greitį, situacija stabilizuojama.
Tačiau kitas veiksnys gali bloginti situaciją – tai nauji įvežtiniai atvejai, bei nevaldoma situacija gydymo įstaigose. Todėl po 1 mėnesio, balandžio pabaigoje šalyje gali būti registruota jau ne 5 000, bet 10 000 registruotų COVID – 19 atvejų, iš jų 2 000 pacientų bus gydomi ligoninėse, iš kurių nemažiau kaip 500 pacientų bus reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Pirmoji mūsų gydymo patirtis leidžia teigti, kad virusas Lietuvoje nėra kaip nors švelnesnis negu kitur.
Pandemijos trukmė iki šiol nežinoma. Šilančio oro įtaka jau pripažįstama, tačiau kiek tai efektyviai stabdys infekciją nėra aišku. Pesimistinis scenarijus modeliuoja, kad infekcijos plitimas gali sustoti tik birželio pabaigoje. Optimistinis – gegužės viduryje. Beveik visi ekspertai sutaria, kad mūsų laukia blogesnis negu dabar rudens – žiemos scenarijus nuo spalio pabaigos ar lapkričio pradžios. Iki to laiko būtina surasti efektyvų gydymą.
Vytautas Kasiulevicius
6 val. ·
Pirmajai Covid-19 infekcijos bangai slūgstant, bet dar jai nepasibaigus, įtampa kyla visuomenėje, kuri ieško kaltų, kodėl taip intensyviai reikėjo taikyti įvairius apribojimus, jeigu tos bangos pasekoje mirė ,,tiek mažai“ žmonių. Daugelis nesusimąsto, ką reiškia sirgti plaučių uždegimu, kuriam gydyti nėra jokio mokslo įrodymais pagrįsto gydymo ar kelioms savaitėms patekti į intensyvios terapijos skyrių. Dalis mokslininkų sunkiausiomis akimirkomis tylėjusių, taip ir nedrįsusių protestuoti ar atsistoti šalia politikų, kurie priėmė sunkius sprendimus, šiandien visame pasaulyje bando kritikuoti taikytas karantino priemones ir ragina kuo greičiau atšaukti suvaržymus.
Profesorius J. Ioannidis iš Stanfordo universiteto JAV yra vienas garsiausių kritinio požiūrio į medicinoje vykdomus tyrimus mokslo atstovų. Jo paskaitų ir publikacijų ištraukas esu ne kartą rodęs savo studentams. Mokslininkas daugelyje savo interviu remiasi neseniai atlikto savojo tyrimo rezultatais ir teigia, jog COVID-19 mirštamumo procentas yra panašus kaip ir sezoninio gripo ir kad karantinas ar panašūs suvaržymai nereikalingi. Su visa pagarba garsiam profesoriui visgi užduočiau klausimą: o kaipgi su tais 68 tūkstančiais amerikiečių COVID-19 dėka vos per menesį (!!!) jau iškeliavusių anapilin? Juk gripas pandemijos metu JAV 2009 metais tiek žmonių neguldė į ligonines ir nežudė per tokį trumpą laiko tarpą !!! Galite pasitikrinti https://en.wikipedia.org/…/2009_swine_flu_pandemic_in_the_U…
, ten rasite 12 tūkstančių žuvusių. Visoje Europoje žiniasklaida mirga nuo pagyrų švediškai strategijai, tačiau baltarusiška kritikuojama, o juk turėtume būti sąžiningi, nes kaimyninės šalies Prezidentas savo lenininėmis talkomis turėjo įkvėpti visus ,,liberalaus“ požiūrio į karantiną šalinininkus. Vokietijoje virusologai iš herojų tapo patyčų objektu. Ko gi reikėjo tikėtis? Visuomenė pavargo.
Tačiau pasislėpus už vis naujai skaičiuojamų mirštamumo procentų ir imant užmiršti rietuves lavonų šaldytuvuose JAV ir Italijoje, dylant iš atminties eilėms ligoninėse mažai kas prisimena sveikatos apsaugos sistemos ,,perdegimo“ problemą. Egzistuoja rizika, kad susitelkusi (o gal išsigandusi?) visuomenė greitai pamirš temą ir mūsų pasirengimo lygmuo naujoms dar nesibaigusios pandemijos bangoms liks toks, koks ir buvo iki jos. Arba galime tikėtis, kad šalių vyriausybės atsinaujinat kelionėms, o piliečiams atostogaujant tęs pradėtus darbus ir sukurs tvirtą apsaugą rudeniui.
JAV Infekcinių ligų tyrimo ir rekomendacijų centro (CIDRAP) analizė atskleidžia, kad labiausiai tiketina, kad rudeniop, po sąlyginai ramios vasaros (galimi pavieniai susirgimai arba nedideli viruso protrūkiai) mūsų laukia antroji viruso banga, kuriai turime pasiruošti susitelkę, apsaugodami kiek įmanoma daugiau mūsų piliečių.
Kas atsitiks, jeigu to nedarysime? Antrasis CIDRAP scenarijus aprašo įprastą pandemijoms scenarijų, kai pirmoji pavasarinė banga visada mažesnė už antrąją – rudens ar žiemos pandemijos bangą. Tokiu atveju sėkmingo pasipriešinimo virusui sąlyga gali tapti skiepai ir efektyvus gydymas. Ar bent vieną turėsime Lietuvoje? Ar palaikysime šalies mokslą ieškantį pandemijos prognozavimo, diagnostikos ir gydymo sprendimų? Ar palaikysime šalies verslą, nusprendusį gaminti apsaugos sistemas jau ateinančiam rudeniui? Ar lauksime Europos Komisijos sprendimų?
Pirmieji pažangiausių šalies universitetų ir Vyriausybės bendradarbiavimo ženklai pasirodė VU matematikams pristačius prognostinį infekcijos plėtros modelį, kuris, mano nuomone, buvo tikrai nuosaikus ir subalansuotas bandymas parodyti visuomenei, kad infekcija turi logišką pradžią, pabaigą ir kad atsižvelgiant į pandemijos prognozuojamą dydį galime planuoti sveikatos priežiūros resursus bei karantino trukmę. Vis daugiau universitetų įsijungia į talką atliekant infekcijos paplitimo ir kitus tyrimus. Mokslo, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimas gali padėti suvaldyti galimas naujas COVID-19 bangas, jeigu dirbsime kartu. Su sąlyga, kad namų darbus darysime ir atostogų metu.
