Kodėl Prezidentas G.Nausėda „kryžiumi gula“ už milijardinės „Independence“ aferos autorių Roką Masiulį ?
Rokutis
Kodėl Prezidentas G.Nausėda „kryžiumi gula“ už milijardinės „Independence“ aferos autorių Roką Masiulį ?
Aurimas Drižius
Labai keista, kad prieš rinkimus pažadėjęs, kad viskas dabar „bus kitaip“, prezidentas Gitanas Nausėda elgiasi taip pat, kaip ir D.Grybauskaitė – vyriausybės neįsivaizduoja be Roko Masiulio, garsiosios milijardinės „Independence“ aferos autorių.
Kaip žinia, Rokas Masiulis vadovavo „Klaipėdos naftai“, kai pastaroji D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus parėdymu vykdė garsųjį SGD terminalo projektą.
Tam, kad apeiti įstatymus ir neskelbti viešo konkurso įsigyti SGD terminalą, tuometis „Klaipėdos naftos“ vadovas R.Masiulis veikė neva savarankiškai ir paskelbė „konkurencinio dialogo būdą“ laivo įsigijimui.
Kai jau išrinko laivo pardavėją, pamatė, kad net neturi Vyriausybės nutarimo, įgaliojančio R.Masiulį pasirašyti tokią sutartį. Žodžiu, R.Masiulis, neturėdamas jokių A.Kubiliaus vyriausybės įgaliojimų, „konkurencinio dialogo būdu“ pirko laivą, tačiau nupirko ne laivą, tačiau tik jo nuomą 10 metų.
Vėliau paaiškėjo, kad 10 metų laivo nuoma kainuoja tiek pat, kiek įsigyti du arba net tris tokius naujus laivus.
„R.Masiuliui jau reikėjo pasirašyti sutartį dėl laivo, o vyriausybės nutarimo jis dar neturėjo, todėl staigiai vyriausybės posėdžio protokole užfiksuotas R.Masiulio prašymas įgalioti jį nusipirkti šį laivą, ir kad ‚Klaipėdos nafta“ būtų paskirta šį projektą įgyvendinančia bendrove, – LL pasakojo Seimo narys Artūras Skardžius, – vyriausybė pradėjo svarstyti šį klausimą, ir jį priėmė, likus dviem dienoms iki sutarties dėl laivo nuomos pasirašymo. R. Masiulis laukė, kol turės įgaliojimą, ir po dviejų dienų sutartį pasirašė. Kitas labai svarbus dalykas yra pažyma dėl minėto Vyriausybės nutarimo derinimo – tai yra topas, kaip proteguojama viena įmonė. Teisingumo ministerija rašo, kad taip negalima daryti, o Kubiliaus kanceliarija rašo, kad „kadangi „Klaipėdos nafta“ jau pradėjo įgyvendinti šį projektą, tai ji ir yra projektą įgyvendinanti bendrovė „de facto“. Paskui buvo argumentuojama, kad tai yra komercinis projektas, tačiau tada neaišku, kodėl jo išlaidos yra perleistos visai tautai. Ironiška, kad SGD terminalas buvo pradėtas kaip komercinis projektas privataus juridinio asmens, o paskui socializuotas. Kodėl nebuvo antikorupcinio vertinimo? Todėl, kad tą objektą vykdė privatus juridinis asmuo, ir jam nereikia antikorupcinio vertinimo, nes tai nėra valstybės objektas. Ir tokią išlyga egzistuoja iki šiol, ir tokia landa gali naudotis valstybinių įmonių, kaip „Lietuvos Energija“, dukterinės bendrovės. Manau, kad specialiai padaryta tokia landa siautėti ir vogti žmonių pinigus. Toks buvo šio projekto pirmasis etapas, ir jau pati pradžia rodo, koks jis bus neskaidrus – vietoj konkurso skelbiamas „konkurencinis dialogas“, arba vienas tiekėjas“.
Prezidentas G.Nausėda, gavęs iš Susisiekimo ministro R.Masiulio raudoną aplanką, nutarė, kad jis yra nepakeičiamas:
Apie tai, kodėl R.Masiulis yra nepakeičiamas, LL paklausė Seimo nario Artūro Skardžiaus:
– Kodėl net ir prezidentas stūmia į ministrus Roką Masiulį, legendinį ‘Independence” projekto autorių? Kuo jis taip sužavi visus prezidentus, kad jis nepakeičiamas?
– Mano nuomonė, kad R.Masiulis lieka svarbiu žmogumi, nesvarbu, ką jis bedarytų, ir jo įtaka išlieka, valdant finansiškai tokias galingas ir dosnias įmones, kaip „Lietuvos Energija” ar ‘Klaipėods nafta”, o dabar – ir ‘Lietuvos geležinkeliams”. Tai įmonės, kurios gali skirti daug pinigų viešai nuomonei formuoti, ir todėl R.Masiulis visais šiais klausimais pasisako dabar. Pasisakė net ir dėl generolo Vėtros atminimo lentos. Anksčiau, kaip buvo kalbama, R.Masiulis net turėjo ambicijų dalyvauti prezidento rinkimuose ir labai daug investavo į savo įvaizdžio kūrimą. Jis labai sumaniai sugeba išnaudoti tas sritis, kurios labai dosnios finansiškai. Tačiau jo darbo rezultatai apgailėtini – pvz., kad ir SGD terminalo „Independence” nuoma, kuri mums visiems generuoja po maždaug 100 mln. eurų nuostolį kas metai, ir kurią mes visi padengiame. Manau, kad dabar tas pats vyksta ir su ‘Lietuvos geležinkeliais” (LG), o įtakos grupės, kurios siekia, kad geležinkelių infrastruktūra ir keleivių pervežimas geležinkeliais būtų dotuojamas iš valstybės biudžeto maždaug 35 mln. eurų per metus, o pelningas krovinių gabenimas liktų jiems ir nusėstų nežinia kieno kišenėse. R.Masiulis aiškiai to siekia, ir net LG vadovas Bartuška to net neslepia. Be to, LG yra gera šėrykla ir buvusios prezidentas štabo vadovui, nes kaip žinia, ponas Švedas yra LG valdybos pirmininkas. Žodžiu, sudaromos visos sąlygos „pasipinigauti” politiškai nusipelniusiems konservatorių veikėjams. Visi tie energetiniai projektai, kur mūsų pinigai iškeliauja į Bermudų salas, yra tiesioginė konservatorių pinigų „šėrykla” prieš 2020 m. Seimo rinkimus, pasitelkiant samdomą ir apmokamą Lietuvos žiniasklaidą. Jau matėme kaip konservatorių Politinės analizės institutas su Mariumi Laurinavičiumi priešakyje ir R.Miliūtė mus prieš mėnesį perspėjo, kad „Rusijos grėsmės iš energetikos persikėlė į geležinkelius”. Nors iš tikrųjų Rokas Masiulis yra žmogus, kuris pamina visus įstatymus, kokie tik gali būti. Pats paskutinis – Viešųjų pirkimų įstatymas. Dabar konservatoriai stebisi, kodėl LG aptarnauja Rusijos įmonės. Todėl, kad R.Masiulis, apeidamas įstatymus, tiesiogiai iš šių įmonių perka paslaugas ir darbus. Juk tos nacionalinės svarbos objektas kaip LG, turi laikytis viešųjų pirkimų įstatymų, ir tada visi jo sandėriai būtų tikrinami VSD ir kitų tarnybų. O dabar LG nesilaiko šių įstatymų ir perka paslaugas iš Rusijos įmonių. Niekam tai nerūpi, ir niekas nematė, kaip R.Masiulis asmeniškai 2012 m. pasirašė sutartį su Kremliaus kompanija Litasko, ir perdavė jai valdyti Lietuvos strateginį objektą.
– Tačiau prezidentas G.Nausėda visus šiuos dalykus žino geriau, nei mes, tačiau vis tiek stūmia R.Masiulį į ministrus?
– Aš nežinau, kas pataria prezidentui ir kokia yra pačio prezidento nuomonė. Aš tik girdžiu Gabrieliaus Landsbergio komentavimą apie tai, ką pasakė prezidentas.
– Tačiau dabar, atrodo, kad prezidentas bando kažkaip „užtrumpinti” valstiečius ir turėti mažumos vyriausybę? Ar toks įspūdis jūms nesusidaro?
– Aš manau, kad suinteresuotos grupės, tokios, kaip konservatoriai, kurie nori žūt būt pridengti visas savo aferas, ir išlaikyti savo įtakas minėtose „šėryklose” prieš kitų metų rinkimus. Jie bando skaldyti „valstiečius”, kaip didžiausią frakciją Seime, kad tik pastarieji nepajudintų konservatorių įtakos sferų, kuroms vadovauja Rokas Masiulis. Manau, kad dėl to viskas ir vyksta, nes ką reiškia mažumos vyriausybė? Reiškia, kad visą laiką būsi priklausomas nuo G.Landsbergio valios. O Lekų rinkimų akcija niekada nedalyvavo valdančioje daugumoje, tačiau jeigu dabar vyksta toks chaosas, ir jeigu lenkai pasitrauks iš tos daugumos, tai nereiškia, kad jie nepalaikys Skvernelio vyriausybės ir nueis su konservatoriais. Aš, matyt, lygiai taip pat elčgiausi lenkų vietoje, jeigu dabar bandoma peržaisti tai, kas jau yra suderėta. Aš mačiau, kaip buvo sunku juos prikalbinti, nes man ir anksčiau teko su jais derėtis. O dabar, bandydami išmesti lenkus iš daugumos, konservatoriai stengiasi įgyvendinti savo planą, skaldant „valstiečius” ir neva manipuliuojant prezidento nuomone.
– O ką manote dėl Druskininkų? Kiek girdėjau, teisėjai už Vijūnėlės dvaro legalizavimą prašė iš R.Malinausko 50 tūks. eurų, tačiua juos gavę, pamatė, kad nieko negalės padaryti, nes nugiruati dvarą reikalauja Grybauskaitė, todėl tą kyšį gražino atgal? Kodėl norite, kad tas statinys nebūtų griaunamas?
– Nes tai visiškai nelogiškas teismo sprendimas, nes aš negrdėjau, kad mutinė, konfiskavusi gerą automobilį, pakiša jį pro presu. Tai, kad ši nutartis susiūta baltais siūlais, matosi iš jos paties: nurodyta „nedelsiant nugriauti”. Galime diskutuoti, ar viešoje erdvėje gali būti privatus objektas, nors tas pats įstatymas netaikomas, pvz., Palangoje. O tas objektas turi būti sunaikintas vien todėl, kad kažkas davė komandą „tuplių paštu”.
– Tuo labiau, kad už to dvaro nugriovimą valstybei vis tiek reikės mokėti kompensaciją?
– Tuo labaiua, kad ten buvo pelkė,o anksčiau ten buvo pastatas. Dabar būtinai reikia jį sugriauti ir ten atsodinti vėlėną. Nors matosi iš teismų nutarčių, kad visi leidimai buvo gauti, ir tie, kurie pasirašė, matyt, ir turėtų sumokėti žalą, o ne pakabinti ant biudžeto. Pastatus griauna tiks Islamo valstybės teroristai, ir be teisės, reikia vadovautis ir protingumo principais. Mes nesikišam į teismo darbą, tačiau sakome, kad griauti pastatus yra barbariška. O dėl kyšių – tai nedaug ką žinau, tačiua Širinskienės komisijoje prokurorai Jasaitis ir Rėksnys paliudijo, kad prokuratūra gaudavo tiesioginius nurodymus iš prezidentūros – kam iškelti bylas.
– Tačiau prokuoras Dūda, kurį citavo jo kolegos, Seime paneigė, kad jis taip sakė?
– Negaliu sakyti, ką jis dūdavo, tačiau Jasatis man tiesiai sakė, kad gaudavo iš prezidentūros gaudavo nurodymus, ir kad be prezidentės, tokių nurodymų nikas kitas negalėdavo duoti. Manau, kad tokie dalykai galėjo nutikti tik dėl praėjusios kadencijos Seimo apsileidimo, kai nebuvo sudaryta komisija, kad ištirti tokį manipulavimą prezidetūros pažymomis ir teisėsauga. O Seimui pritrūko valios dėl kai kurių politikų spaudimo to nedaryti, nes būtume jau dabar žinoję, kas vyksta.
Toliau pateikiama Teisingumo ministerijos pažyma dėl SGD terminalo įsigyjimo:
2012 m. sausio 21 d. AB „Klaipėdos nafta“ baigė laivo-saugyklos nuomos viešojo pirkimo konkursą (konkurencinio dialogo būdu) ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“.
2012 m. sausio 30 d. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos (pirmininkas A. Kubilius) posėdžio metu AB „Klaipėdos nafta“ direktorius R. Masiulis, nurodė tam, kad galėtų pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju, AB „Klaipėdos nafta“, turi būti paskirta SGD terminalo projektą įgyvendinančia bendrove, dėl šios priežasties būtina skubiai priimti šiuos teisės aktus: Vyriausybės nutarimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo ir įstatymą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisija nutarė pavesti Energetikos ministerijai iki 2012 m. vasario 6 d. parengti šiuos projektus.
2012 m. vasario 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kuriuo be konkurso paskyrė privatų juridinį asmenį AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. vasario 29 d.
2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį su konkurso laimėtoju Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ dėl Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su išdujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų. Šia sutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginio (FSRU) nuomą sumokėti 1 800 000 000 Lt.
Konstatuotina, kad sutartyje numatyta fiksuota SGD laivo-saugyklos nuomos kaina – 189 000 USD (480 000 Lt) už 1 dieną (viso 365 dienos per metus).
Į šią fiksuotą kainą bus įskaitomas laivo nuomos, valdymo, įgūlos nuomos ir aptarnavimo (remonto) mokestis, tačiau ši fiksuota kaina galios tik pirmus dvejus metus, po to už aptarnavimo (remonto) paslaugas AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo atlyginti pagal faktiškai patirtas sąnaudas. Tikėtina, kad fiksuota SGD laivo-saugyklos nuomos kaina ateityje didės.
SGD terminalo projekto konsultantams 2011-2012 m. AB „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau nei 52 mln. Lt.
2011 m. birželio mėn. Hoegh LNG už 500 mln. USD Hyundai Heavy Industries užsakė du 170 000 m³ talpos FSRU
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos. Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO ” DĖL SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮRENGIMO” PROJEKTO DERINIMO PAŽYMA (Nr. 199; priimtas 2012 m. vasario 15 d.)
|
Eil. Nr. |
Institucijos, su kuria derinta, pavadinimas, rašto data ir numeris |
Pastabos ir pasiūlymai |
Žyma apie pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies |
|
|
|||
|
1. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažyma 2012-02-06 d. Vyriausybės pasitarimui
|
Vertinant Nutarimo projekto 1 punkto nuostatas, kuriomis siūloma akcinę bendrovę „Klaipėdos nafta“ paskirti suskystintų gamtinių dujų terminalo įgyvendinimo bendrove, pažymėtina, kad Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikti tokį siūlymą pagrindžiantys argumentai. Kadangi Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodyti motyvai, objektyviai pateisinantys akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ išskyrimą kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos šalių ūkio subjektų atžvilgiu, abejotina tokio siūlymo atitikimu Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintiemsnediskriminavimo ir skaidrume principams, kurių turi būti laikomasi parenkant subjektą, kuriam suteikiama išimtinė teisė atlikti tam tikrus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarime Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu”, kuriuo taip pat siūloma vadovautis priimant Nutarimo projektą, konkretus šį projektų įgyvendinantis subjektas nenurodytas – šio nutarimo 1 punkte numatyta, kad šį valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažįstamą projektą tiesiogiai arba per valstybės valdomas bendroves ar Įmones turi kontroliuoti Lietuvos Respublika. Sistemiškai įvertinus šias galiojančias nuostatas, Nutarimo projekte siūlomas nuostatas ir Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose pateiktą informaciją, taip pat lieka teisiškai neapibrėžta, kaip šios nuostatos koresponduoja su galiojančiomis įstatymų nuostatomis dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės kaip valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto bendradarbiavimo įstatymuose (Investicijų, Koncesijų ir kituose įstatymuose) nustatytais būdais, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą (žr. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas) bei koks įstatymuose nustatytas valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdas pasirenkamas. Pažymėtina, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas turi būti vykdomas laikantis įstatymuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
|
Neatsižvelgta.
Nutarimo projektu nėra siekiama sukurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės santykių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros“ pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.
Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, todėl ji suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove yra de facto.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu” 1 punkto nuostatos taip pat bus įgyvendinamos – projektą per valstybės valdomą bendrovę kontroliuos Lietuvos Respublika, kuriai nuosavybės teise priklauso 70,63 akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažyma 2012-02-06 d. Vyriausybės pasitarimui
|
2. Siūlant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu, Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto galimybių studija patvirtino, jog investicijos į terminalą galėtų sudaryti iki 350 mln. eurų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 152 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas.Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikus visos reikiamos su numatomu suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo finansavimu susijusios informacijos, Teisingumo ministerija neturi galimybės įvertinti Nutarimo projekto nuostatų suderinamumo su pirmiau nurodytomis Investicijų įstatymo nuostatomis.
|
Neatsižvelgta.
2012 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo“ papildymo, kuriuo Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas buvo įtrauktas į Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą (toliau – Planas). Pagal Planą nei suskystintų dujų importo terminalo įrengimui Lietuvoje, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto esamos infrastruktūros išplėtojimo ir naujos įrengimo priemonių įvykdymui valstybės biudžeto lėšų naudoti nenumatoma.
Dėl to, šiuo Nutarimu Lietuvos Respublika neprisiima jokių finansinių įsipareigojimų (taip pat ir didesnių kaip 200 mln. Lt) susijusių su Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektu ir Nutarimo projekto reguliavimas yra suderinamas su Investicijų įstatymo nuostatomis. |
Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas
AB „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir Bendrovė) 2012 m. liepos 3 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) skelbiamų derybų būdu.
2012 m. gruodžio 20 d. Bendrovės Pirkimo komisija posėdyje (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-110) įvertino galutinius dalyvių pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę ir nustatė pirkimo laimėtoją – konsorciumą AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, pasiūliusį 166 979 263 Lt su PVM kainą.
2013 m. sausio 15 d. PPS Pipeline Systems GmbH kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl esminių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.2013 m. vasario 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo Bendrovę panaikinti Pirkimo komisijos 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 5 d., 2012 m. gruodžio 20 d. posėdžiuose priimtus sprendimus, pažeidžiančius Viešųjų pirkimo įstatymo 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
2013 m. gegužės 6 d. po pakartotinai įvykusio konkurso buvo paskelbta laimėtoja PPS Pipeline Systems GmbH, pasiūliusi 114 756 400 Lt su PVM kainą, ir su ja pasirašyta Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartis.
AB „Klaipėdos nafta“ surengus pakartotiną viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimo konkurso laimėtojas – PPS Pipeline Systems GmbH pasiūlė 52 mln. litų mažesnę kainą nei pirmą kartą konkursą laimėjęs konsorciumas AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1943/2013 pagal ieškovų PPS Pipline Systems GmbH, AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-925-265/2013, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos (Bendrovės) veiksmai, pakeičiant pasiūlymų vertinimo kriterijų iš ekonomiškai naudingiausio į mažiausios kainos kriterijų, yra neteisėti bei iš esmės pažeidžiantys skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius neužtikrino tinkamo Pirkimų komisijos darbo, organizuojant viešąjį pirkimą „Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas“ ir dėl to AB „Klaipėdos nafta“ galėjo patirti mažiausiai 52 mln. Lt nuostolį.
SGDT įstatymas priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos.
Vyriausybė, teikdama SGDT įstatymo projektą, aiškinamajame rašte nurodė, kad SGD terminalo projektas bus įgyvendinamas kaip komercinis projektas – privačiomis investuotojų lėšomis. Tačiau pačiame SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos turės padengti visi dujų vartotojai per papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
SGD terminalo paramos schema, įtvirtinta SGDT įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ 1 punkte, kartu su SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, laikytina valstybės pagalba. Tai reiškia, kad tokia valstybės pagalba turėjo būti iš anksto (dar iki SGDT įstatymo priėmimo ir AB „Klaipėdos nafta” paskyrimo projekto įgyvendinimo bendrove) suderinta su Europos Komisija ir gautas jos leidimas.
.
AB „Klaipėdos nafta“ raštu informavo VKEKK, kad SGD terminalo veiklos koncepciją parengė patarėjai – kompanija „Fluor S. A.“ ir įvertinę suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros projektų įgyvendinimo geriausią pasaulinę praktiką ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkos specifiką, pasiūlė SGD terminalo įrengimo kaštus socializuoti, t.y. įtraukti į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.
Strateginių tyrimo departamentas Seimui pateikė duomenis, kad laivo pardavėjas užsakė du tokius laivus už 500 mln. dolerių. Jeigu tuo metu lito kursas buvo 2,5 lito už vieną dolerį, tai 1,8 mlrd. (laivo nuomos kainą) Litų padalinus iš 2,5, mes gauname apie 720 mln. dolerių. O tas laivo pardavėjas pats įsigijo tą „Independence“ apie 250 mln. dolerių, o Lietuvai išnuomavo už 720 mln. dolerių. Naujo tokio laivo tarnavimo laikas yra 40 metų, ir „Klaipėdos nafta“ pasirašė ne išperkamosios nuomos, o paprastos nuomos dienai sutartį 10 metų. Ir per tuos metus, net atmetus eksploatacinius ir įgulos nuomos kaštus, mes vis tiek sumokame dviejų naujų laivų įsigijimo kainą, o po dešimt metų mes jau išsiperkame tą laivą maždaug su 30 proc. nusidėvėjimu. Nors mes tą „Independence“ galėjome išpirkti išperkamosios nuomos būdu per penkerius metus, tačiau šios aferos organizatoriai padarė dar vieną klaidą – Viešųjų pirkimų portale jie privalėjo paskelbti informaciją, iš kur perka paslaugą. Ten aiškiai parašyta, kad perkama iš Norvegijos. Tada komisija pasikvietė Plytniką ir paklausė, kaip tai gali būti – juks tas laivo pardavėjas „Hoegh Limited“ registruotas Bermuduose, Victoria strese. 22. Tada VPT privertė R.Masiulį pakeisti viešąją pirkimo ataskaitą. Vien jau tai yra kriminalas. O kol kas kas pinigai už ‚Independence“ nuomą sėkmingai pumpuojami į Bermudus.
Nors Rokas Masiulis išleido apie 70 mln. litų teisės konsultantams, įsigyjant „Independence“, tačiau vis tiek nesugebėjo laiku sutvarkyti dokumentų, ir parengti tinkamo Vyriausybės nutarimo, kuris nesikirstų su teisės sistema. Tada Teisingumo ministerija dar parašė, kad reikia skelbti tarptautinį konkursą, kad įsigyti SGD. Tačiau Kubilius atrėžė, kad jeigu jie pradėjo, tegul ir pabaigia. Tai anekdotas, ir absoliutus teisinis nihilizmas.
Pačiais paprasčiausiais skaičiavimais, Lietuvos gyventojai už tą „Independence” per dešimt metų nuomos sumokame du kartus daugiau, nei kainavo nusipirkti tą laivą, o po 10 metų mes vis tiek jį pirksime. Įsigyti SGD laivą kainavo 250 mln. dolerių, o mes vien už jo nuomą sumokėsime 540 mln. dolerių. Ir tai – dar atėmus laivo aptarnavimo mokesčius. O po 10 metų nuomos yra numatyta laivo išpirkimo kaina. Projektinis šio laivo tarnavimo laikas yra 40 metų, tačiau paskaičiavus 25 metų jo tarnavimo laiką, panašiai tokia kaina ir liks.
Negana to, Lietuva įsipareigojo pirkti „Statoil“ suskystintas dujas po 29 eurus už 1000 kubinių metrų ( ES kaina yra trečdaliu mažesnė ir sudaro tik 20 eurų), nors dujų vartotojai moka tik maždaug 15 eurų už 1000 kub. metrų – skirtumą sumoka visi šilumos vartotojai.
Paskutinė Roko Masiulio iniciatyva – oriniai traukiniai
Praeitą penktadienį Susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskelbė, kad JAV startuolio „Hyperloop One“ kuriamo itin greito traukinio „Hyperloop“ linija galėtų atsirasti šalia būsimo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“.
„Technologija yra labai įdomi ir, manau, ji yra perspektyvi. Ji dabar yra bandoma ir per šiuos metus paaiškės testo rezultatai. Buvo pasiūlytas modelis, kad toks naujoviškas geležinkelis, kuris, anot jo kūrėjų, yra pigesnis nei standartinis geležinkelis, galėtų egzistuoti kaip papildoma linija šalia „Rail Balticos“. (…) Sutarėme, kad Lietuva toliau domėsis, bus atliekama studija, kuri parodys, kaip realiai šiame regione toks geležinkelis galėtų egzistuoti, ko reikėtų, kad jis atsirastų“, – penktadienį po susitikimo su „Hyperloop One“ atstovais teigė RokasMasiulis. Anot jo, kol kas per anksti kalbėti, kiek Lietuvai kainuotų dalyvauti naujoviškos transporto priemonės plėtros projekte.
„Mes kalbame apie revoliuciją transporto srityje, todėl reikėtų pirmiausiai išnagrinėti visas galimybės, tada žiūrėti į įgyvendinimą. (…) Matyčiau, kad tokia linija Lietuvą galėtų sujungti su Europa, galima būtų keliauti į Šiaurę, iki Talino ar Helsinkio“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Su Lietuvos susisiekimo bei ūkio ministrais susitikęs „Hyperloop One“ viceprezidentas Alanas Jamesas teigė, kad nutiesti naujos kartos kelią kainuotų dukart pigiau nei įprastą greitojo geležinkelio liniją. „Nutiesti vieną „Hyperloop“ kilometrą kainuotų apie 20 mln. eurų ir tai būtų dviejų krypčių sistema. Palyginimui, nutiesti vieną įprastą greitojo geležinkelio kilometrą kainuoja 40 mln. eurų arba kraštutiniu atveju, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu tiesiamas greitasis geležinkelis, kurio kilometro kaina viršija 150 mln. eurų. Taigi, mes esame greitesni, geresni, pigesni ir „žalesni“, – penktadienį žurnalistams sakė A.Jamesas. Anot jo, su Lietuvos ir Estijos vyriausybių atstovais sutarta, kad artimiausiu metu bus parengta studija, kuri įvertintų galimybes šalia „Rail Baltica“ vėžės nutiesti „Hyperloop“. Turint studijos išvadas, būtų kreipiamasi į Europos Komisiją, siekiant gauti pritarimą ir finansavimą projektui. Futuristinę „Hyperloop“ idėją JAV verslininkas ir išradėjas Elonas Muskas pristatė 2013 metais. Tais pačiais metais Shervinas Pishevaras ir Broganas Bambroganas įsteigė bendrovę „Hyperloop One“, kuri pradėjo įgyvendinti E.Musko idėją.
