Kodėl Prancūzijoje protestuoja išskirtinai baltieji?
France1
Kai žiūriu į protestuotojus man pirmiausia į akis krenta tai, kad protestuoja išskirtinai balti žmonės, nors mes žinome, kad Prancūzijoje yra labai daug ir kitų rasių žmonių, tačiau šiose demonstracijose jų beveik nėra. Antras dalykas, kuris krenta į akis – labai daug vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonių, kas tokioms demonstracijoms nėra labai būdinga. Kitaip sakant, darau išvadą, jog į gatves išeina senoji, tikroji Prancūzija. Išeina į gatves tie žmonės, kurie mato, jog šimtmečiais jų ir protėvių kurta valstybė, jų įprasta etninė ir etinė aplinka per kelis pastaruosius dešimtmečius kinta labai sparčiai ir tiesiog eina į nebūtį. Tie žmonės mato, kad jų tikroji Prancūzija praktiškai baigėsi.
Todėl matome tokius keistus jų reikalavimus. Tie reikalavimai iš esmės yra neįgyvendinami, vienas kitam prieštaraujantys… Pavyzdžiui, jie nori sumažinti mokesčius ir kartu padidinti biudžetininkams algas. Jie reikalauja, kad Prancūzija išeitų iš Centrinės Afrikos. Didžioji dalis Lietuvos skaitytojų, žinoma, visiškai nesupranta, kodėl staiga pasigirdo tokie reikalavimai. O tai turi prasmę, nes Prancūzija vis dar kontroliuoja Centrinės Afrikos valstybes – ten kažkada buvo jos kolonijos, dabar gi formaliai tos valstybės yra nepriklausomos, bet prancūzai ten ir toliau šeimininkauja, kontroliuoja įvairiausias gėrybes: fosforą ar uraną ir pan., bet, dar svarbiau, kad jie kontroliuoja tų Afrikos šalių finansines sistemas. Ir tie žmonės, kurie yra naiviai-idealistiškai nusiteikę, dabar reikalauja, kad Prancūzija paliktų Centrinę Afriką, nesuvokdami, kad Prancūzijos buvimas ten ir leidžia padidinti jų pačių algas…
Taigi, protestuose dalyvauja senoji, tikroji, Prancūzija, kuri susideda iš labai skirtingai pasaulį matančių žmonių. Jų tarpe yra ir socialistai, ir komunistai, ir liberalai, ir krikščionys-demokratai, ir įvairiausi romantikai, kurie kovoja prieš visą „blogį“ už bet kokį „gėrį“… Todėl reikalavimai labai mišrūs ir prieštaringi, nes nėra jokio lyderio, nėra jokios vieningos organizacijos. Kai Prancūzijos televizijoje dalyvauja tų „geltonųjų liemenių“ atstovai, jie visada akcentuoja, kad atstovauja tik daliai protestų dalyvių.
O štai dabar paaiškėjo, jog E.Makronas tą 100 eurų būtų ir taip visiems pridėjęs, tik tai buvo suplanuota išdėstyti per 2019 metus, per du-tris kartus. Tą jis būtų daręs, nepaisant protestų, nes kyla kainos, gyvenimo lygis krenta, o ir pačioje vyriausybėje seniai netyla šnekos, kad reikia didinti pensijas bei atlyginimus, nes prancūzai tiesiog sunkiai beišgyvena… Bet kai E.Makronas sumažino mokesčius ir iškart pridėjo po 100 eurų, iškart išaugo biudžeto deficitas. O ES yra sutarta, kad, nors formaliai leidžiamas 3 proc. deficitas, to daryti negalima, nes reikia atidavinėti skolas, todėl biudžeto deficitas negali viršyti 0,8 proc. Taip jau „pasimovė“ Italija, kuri pateikė biudžetą su 2,4 proc. deficitu ir Briuselis atmetė jų biudžetą. O prancūzai prie dabartinių nuolaidų „geltonosioms liemenėms“ jau viršija ir 3 proc. Jeigu Briuselis prancūzams tą leis, tai kokiais argumentais jie to paties gali neleisti daryti italams ar visiems kitiems? Ir čia mes matome standartinį klausimą: iš ko gyvena Europos Sąjunga? O ji ir gyvena iš nuolatinio skolų didėjimo, iš begalinių biudžeto deficitų, iš daugelio ES šalių minusinio užsienio prekybos balanso… Tai negali tęstis be galo ilgai, todėl yra kitos pusės siekis visą laiką taupyti ir mažinti nepamatuotas išlaidas. Jau net anglai oficialiai pripažino, kad jų perkamoji galia šiandien yra maždaug 1980-ųjų lygyje… Na, o kada gyvenimas stabiliai blogėja, o ne gerėja, natūralu, kad žmonės eina į gatves. Tai yra ekonominė „geltonųjų liemenių“ protestų pusė.
Bet yra dar daug kitų protestų dedamųjų dalių. Pavyzdžiui, migrantų klausimas, kuris griauna etninę visos Vakarų Europos aplinką. Yra vertybių keitimas, neigiami pokyčiai vyrų-moterų santykiuose ir visi „genderizmo“, homoseksualizmo ir kiti panašūs reikalai. Didžioji dalis normalių žmonių šito nepriima. Ir štai tas protestas Prancūzijoje aprėpia visas šias dedamąsias dalis: ir ekonominę, ir vertybinę, ir etninę…
Bet atskirkime šiuos tikruosius protestuojančius prancūzus nuo tų, kurie ten ateina tik paplėšikauti ar pasimušti su policija. O tokių visada yra ir bus bet kokiame proteste. Tarp kitko, neseniai skaičiau Nicoje gyvenančių žmonių atsiliepimus. Kadangi visi policininkai dabar yra Paryžiuje, tai prasidėjo plėšikavimai kurortinėse zonose ir geriausiuose rajonuose. Plėšikai tiesiog veržiasi vidury baltos dienos ir žmonės jau patys organizuoja savo gyvenamųjų kvartalų gynybą…
Mes Lietuvoje vis dar gyvename savo susikurtos Europos vizija ir iliuzija. Tokios Europos, kurią mes buvome susifantazavę, išvis niekada nebuvo, o per šituos pastaruosius 20-30 metų ji dar labiau nutolo pati nuo savęs… O mes vis dar ją matome savo svajonėse tokią, kad kai mums čia pasidarys labai sunku, tai išvažiuosime ir gyvensime laimingi… Žmogus visada nori turėti kažkokį gražų kraštą būsimam pabėgimui, bet, deja, realybė, yra visiškai kitokia. 92 proc. lietuvių, jeigu tikėsime apklausomis, tiki Europos Sąjunga. Jeigu tai yra tiesa, tai rodo, jog lietuviai yra patys naiviausi ES gyventojai…
Šių protestų metu atsitiko vienas simboliškas ir labai įdomus dalykas. Kiek anksčiau ten buvo protestų, niekada nebuvo liečiami Prancūzijos valstybingumo simboliai. O Prancūzijos simbolis yra skulptūra Marijanai, kuri buvo saugoma Triumfo arkoje Eliziejaus laukuose. Tą Marijaną dabar sudaužė… Tai rodo tų žmonių desperacijos laipsnį.
Kai aš žiūriu į tuos protestuojančius prancūzų veidus, matau tikrąją, senąją – Prancūziją. Tie žmonės supranta, kad iš jų rankų sprūsta visa šalis, jie mato, kaip nyksta jų tauta. Ir stebint juos iš šalies, man darosi liūdna. Nes matau, jog Prancūzijos jau nėra, ji jau pasiekusi negrįžimo laipsnį. O Lietuvoje dar viskas yra mūsų rankose, bet mes sparčiai einame ten pat, kur prancūzai jau seniai nuėjo…
Rolandas Paulauskas
