Kodėl netiriamas policijos vadovų galimas poveikis kolegų galimai išprievartautai policininkei?

Aurimas Drižius

Prieš kelias dienas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pranešė, kad viena policijos darbuotoja galimai buvo išprievartauta savo kolegų Kaune vykusių mokymų metu. Negana to, R.Žemaitaičio teigimu, kad ši istorija neiškiltų į viešumą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas (nuotr. viršuje) ir viršininko pavaduotojas Saulius Briginas vyko į pareigūnės tėvų namus pasikalbėti.

Problema ta, kad policijos vadovai turi patys save išsitirti. Tokiu atveju patikrinimo rezultatas yra aiškus.

BPK 233 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui nurodo, kad :

1. Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kodėl policijos vadovai galimai daro poveikį nukentėjusiajai, ir kodėl niekas jų nepatraukia atsakomybėn?

į LL klausimus atsakė teisininkė Daiva Guobienė:

Kokia jūsų nuomonė apie tai, kaip policija bando pridengti savo nusikaltimus?
Gerai pasakė ta policijos profsąjungos pirmininkė, kuri pasakė, kad jeigu tokio lygio policijos vadovai važinėja pas aukos tėvus, tai aišku, kad tai ne dėl to, kad moteris kažko prisigalvojo. Jeigu būtų prisigalvojusi, niekas nebėgiotų pas jos tėvus. Kol kas tai tik loginės išvados iš pateiktų faktų – juk ta pareigūnė iš karto po įvykio išėjo atostogauti, o po to – iš darbo, reiškia, kažkas nutiko. Nes ji neįvardino jokių priežasčių, kodėl taip padarė. Išėjimo priežasčių nepaaiškino ir policijos gen. komisaras Požėla. Juk kai išeina pavaldinys, tai vadovai klausia – kas nutiko ir kodėl? Gal rado geresnį darbą? Dabar niekas nepaaiškina, kodėl žmogus nutarė išeiti iš šio darbo. Nesakau, kad tai labai geros finansinės padėties darbas, tačiau vis tiek – statusas ir socialinė padėtis. O dabar visuomenei niekas nepaaiškina, kodėl ji išeina. Kitas dalykas, kad visi važiuoja pas ją derėtis ir perkalbėti.
Ne tik pas ją, tačiau ir pas jos tėvus? Ar tai reiškia, kad auka jau parašiusi pareiškimą dėl išprievartavimo”
Nebūtinai. Vidinį tyrimą galima atlikti ir turint duomenis, arba pagal informaciją. Pvz., jeigu savo darbe randi lavoną, ir atlieki vidinį tyrimą, kaip jis ten atsidūrė. tačiau tai – ne mano kompetencija. Jeigu čia galimai buvo padarytas nusikaltimas, tai – jau nebe vidinio tyrimo reikalas, ir tyrimu jo neišspręsi. Juk negali atlikęs tyrimą skirti papeikimą pareigūnui už kolegės išprievartavimą? Pamatęs galimo nusikaltimo požymius, privalai apie tai pranešti. tai galioja paprastiems žmonems, nekalbant jau apie policiją. Turėdama duomenų apie nusikaltimą, ji privalo pradėti tyrimą.
Tačiau ar įtatymas nenumato atsakomybės policijos vadovams, kurie bando pridengti šį nusikaltimą įkalbinėdami auką ir jos tėvus?
Pirmiausia, jie pasakys, kad važiavo pas jos tėvus ne dėlto, kad norėjo ją perkalbėti, o norėdami išsiaiškinti, ar tikrai buvo padarytas nusikaltimas. Jie gali pasakyti, kad auka atsisako su jais kalbėtis, todėl jie nuvažiavo pas jos tėvus. O jeigu jie išsiplepėjo, ir kažkur pasakė, kad vadžiavo kitais tikslais, tu pats žinai, kas tai yra – tai yra poveikis nukentėjusiajam, kas yra nusikalstama veika. Bandymas nuslėpti sunku nusikaltimą taip pat nusikaltimas.
Turint omenyje, kad nusikaltimo auka jau išėjo iš darbo policijoje, man atrodo, kad ji nebanys kovoti, ir viskas bus užglaistyta?
Ir tu manai, kad ji pradės kalbėti?
Aš manau, kad bus priešingai – ji tylės, ir viskas bus numarinta.
Žinoma, ji nebandys priešintis, tačiau mes turime per mažai duomenų, kodėl ji priėmė tokį sprendimą. Gal būt, jai gyvenant nedideliame miestelyje, būtų nesaugu. jai ir jos tėvams. Kitas dalykas, nežinome, kas tie du policininkai. gal jie turi kažkokius ypatingus ryšius. ir ji prisibijo tų policininkų dėl jų ryšių. Yra labai daug niuansų. Nežinome, kur jie atsidūrė, ir kur galimai buvo padarytas nusikaltimas. Kodėl nebuvo galima pasišaukti pagalbos ir kokiame stovyje buvo pati nukentėjusioji.
Įdomi ir policijos reakcija – iš pradžių ji pareiškė, kad Žemaitaičio pranešimas yra melas, o paskui pareiškė, kad “mes patikrinsime”?
Jeigu tu taip pasakai, jau aišku, kokia kryptimi bus atliekamas tyrimas ir koks bus jo rezultatas. Čia panašiai, jeigu nusikaltimą tyrianti prokurorė būtų pasakiusi, kad “ji primelavo”, tačiau vis tiek pažadės ištirti. Labai panaši situacija. Man viskas aišku, kokia bus to patikrinimo baigtis. Nes policija labai nenorės, kad jos mundurą suterštų toks faktas. Net jeigu tai ir buvo, niekas to tikrai nenorėtų viešinti ar prisipažinti. Tik man labai keistas kitas dalykas – kodėl apie tai buvo pasakyta Žemaitaičiui. Juk jis ir taip turi įvairių problemėlių. Todėl gal tai ir buvo viena užduotis – sudaryti įspūdį apie Žemaitaitį, kaip gandų skleidėja ir nešiotoją. Nes dabar bus galima apie jį kalbėti – čia gi tas pats Žemaitaitis, kuris gandus skleidžia. Gal būt, tu ir kitur meluoja. Gali būti ir tokia intencija, tačiau Žemaitaitis yra teisininkas, ir aš tikiuosi, kad jis pasirūpino išsaugoti visus tuos pokalbius apie galimą išprievartavimą. Bent jau dėl to, kad savęs nukreipti ugnį. Juk jeigu tą informaciją paskleidė kažkokie žmonės, tai jie pirmiausiai turi būti atsakingi už tos tikrumą. Bet kodėl tą informaciją reikia perduoti Žemaitaičiui? Aš to nesuprantu. Įsivaizduok save aukos kalilyje, ir tada pagalvok – patyręs tokią prievartą, ar tu eitum pas kažkokį Seimo narį, kuriam viską papasakotum? Man, kaip teisininkei, šioje situacijoje niekas neaišku.
Klausimas iš kitos operos – ką daryti, kai skundiesi prokuratūrai dėl nusikaltimo, o jie tau parašo ne nutarimą, o “raštelį”, kurio negali skųsti teismui?
Tokia praktika įsigali beveik visur. Pvz., tu negali apskųsti ministro įsakymo, nors jis ir yra lemaintis tavo gyvenimą, kadangi formaliai tokią apskundimo tvarka mūsų teisiniame mechamizme nėra numatyta. Tokią ydingą praktiką perima ir kitos institucijos. tai rašinėja raštelius, kurie negali būti skundžiami. Tačiau jeigu tu parašai skundą, ir pagal BPK žinai, kad prokuratūra tau turi parašyti nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, tai tu ir reikalauja nutarimo, o ne “raštelio”. Kada prokuratūra tau parašo raštelį, tu reikalauji priimti dėl skunod nutarimą. ir kada prokuratūra taip elgiasi, turi skųsti jau ne prokuratūros “raštelį”, tačiau jos atsisakymą priimti reikiamą nutarimą. Ir prašai teismo, kad jis įpareigotų prokuratūrą priimti nutarimą, kaip tas ir numatyta BPK. ir skųsti reikia apylinkės, o ne administraciniam teismui.
ABTĮ numato, kad administracinis teismas prižiūri, kad valstybinė įstaiga tinkamai vykdytų savo pareigas. Šiuo atveju prokuratūra, nusikaltimus atsisakanti tirti “rašteliais”, aiškiai tos funkcijos neatlieka.
Tačiau tu kalbi apie proceso dalį ikiteisminis tyrimas. O šią dalį pagal BPK kontroliuoja bendros kompetencijos teismas. Kreiptis į teismą gali tuo pagrindu, jeigu prokuratūra nepriėmė nutarimo dėl tavo skuno, o parašė “raštelį”. BPK nurodo, kad prokuratūra privalo dėl skundo priimti nutarimą, todėl prašai teismo įpareigoti prokuratūrą atlikti savo pareigas ir priimti nutarimą. Yra būdai, kaip prokuratūrą priversti atlikti savo pareigas, tačiau žmonės jų dažnai nežino. Todėl jie tuo ir naudojasi.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB)pranešimas spaudai

2023-08-31

Atsižvelgiant į kilusį didžiulį visuomenės susidomėjimą ir reakcijas, remiantis disponuojamais objektyviais ir faktiniais duomenimis pagrįsta informacija, informuojame:

• Viešai paskelbta informacija apie tai, kad LKPB organizuotų mokymų metu, mokymuose                             dalyvavę LKPB pareigūnai kolegės atžvilgiu įvykdė nusikaltimą, VISIŠKAI NEATITINKA TIKROVĖS.
• Ši viešai eskaluojama situacija ar įvykis, tuo labiau seksualinės prievartos nusikaltimas tariamai įvykdytas LKPB pareigūnės atžvilgiu galėjo būti žinomas aukščiausiai centrinės kriminalinės policijos (LKPB) vadovybei ir galėjo būti slepiamas ar dangstomas, yra PROTU NESUVOKIAMAS ir NEĮMANOMAS NEI IŠ MORALINĖS, NEI IŠ TEISINĖS PUSĖS.
• Viešai paskleista informacija, kad LKPB vadovybė susitikinėjo su LKPB pareigūnės artimaisiais, ,,prašė nerašyti pareiškimo“ dėl tariamai įvykdyto nusikaltimo pareigūnės atžvilgiu, ,,siūlė paremti finansiškai ar net pakelti pareigose“, VISIŠKAI NEATITINKA TIKROVĖS.
• Viešai paskleista informacija, kad LKPB viršininko pavaduotojas Saulius Briginas susitikinėjo su LKPB pareigūnės artimaisiais VISIŠKAI NEATITINKA TIKROVĖS. LKPB viršininko pavaduotojas Saulius Briginas niekada nėra susitikinėjęs ar kontaktavęs su LKPB pareigūnės artimaisiais.
• LKPB viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, kuruojančio Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinius, kuriuose ir dirbo LKPB pareigūnė, susitikimas ir pokalbis su minima pareigūne, yra susijęs tik su LKPB pareigūnės pateiktu prašymu dėl atleidimo iš vidaus reikalų sistemos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio susitikimai ir pokalbiai yra ne tik suformuota ir nusistovėjusi praktika LKPB, bet taip pat ir reglamentuota policijos generalinio komisaro nurodymu dėl individualių pokalbių su tarnybą paliekančiais policijos pareigūnais vykdymo.
• LKPB viršininko Arūno Maskoliūno susitikimas su LKPB pareigūne (pateikusia prašymą atleisti iš vidaus tarnybos) ir jos artimaisiais yra įvykęs LKPB pareigūnės ir jos artimųjų iniciatyva ir prašymu. Šis susitikimas Panevėžio mieste įvykęs vien dėl tos priežasties, kad LKPB viršininko gyvenamoji vieta yra Panevėžyje ir LKPB pareigūnė tuo metu taip pat buvo Panevėžyje.

Šio susitikimo metu LKPB pareigūnės ir jos artimųjų pateikta informacija, kuri šiuo metu yra PD prie VRM Imuniteto valdybos atliekamo tyrimo dalis, yra užfiksuota ir oficialiai įforminta, bei perduota tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Atsižvelgiant į LKPB pareigūnės interesų ir privataus gyvenimo apsaugos reikalavimus, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsniu (neteikiama informacija) detalesnės informacijos teikti negalime. Kol vyksta tyrimas, visa informacija, duomenys ir komentarai bus teikiami tik tyrimą atliekantiems pareigūnams.