Kodėl nėra paskelbta tarptautinė Aivaro Kilkaus paieška?

Kristina Sulikienė

Štai ir paaiškėjo, jog labai geras baikeris Kumpis „Vorų“ klube pabuvo labai trumpai, kai tuo tarpu „labai blogas“ Oblius ten jau daugelį metų.

Dar paaiškėjo, jog lrytas su pasakore kuzia labai teisingas portalas, o laisvaslaikrastis – neteisingas, nes jis nemyli kažkokios su nauja mašina važiavusios ir dingusios merginos.

Tokiu atveju verta prisiminti prie baikerių pasaulio ilgą laiką besitrynusį Vitalijų Keršį, kuris buvo pastebėtas ir Vorų aplinkoje.

Kaip žinia, jis šiuo metu „etatinis“ liudytojas visoje eilėje „violetinių bylų“, o doram motociklininkui bendradarbiavimas su policija yra priešinga jo ideologijai.

Pagal jo liudijimus Milinio Vaido byloje buvo suiminėjami žmonės, tiesa, vėliau paleisti, nes nėra jokių įrodymų toje byloje – vaikinas rastas nušautas ar nusišovęs, policija tyrė ir savižudybės versiją. Byla nėra ištirta, buvo dirbtinai prijungta prie „patvorio“ bylos, po to vėl atjungta – nes visiškai nesisiejo.

Vitalijus Keršis dalyvaudavo „Vorai MC“ organizacinėje veikloje, pastebėtas festivaliuose tokiuose kaip „Kilkim žaibu“.

Skinhedų passaulyje buvo anksčiau identifikuotas kaip policijos bendradarbis, o baikerių tarpe – neaišku.

Visas vaizdas susidaro toks, jog netgi atsitikus tokiai nelaimei, kai vienam garsiausių ne tik šalyje, bet ir Šiaurės šalyse baikeriui Obliui atsidūrus už grotų, iš vienos pusės baikeriai trokšta tiesos, o iš kitos pasidalino į „teisingų“ ir „neteisingų“ portalų, ir autorių skaitytojus – tarsi tarpe tarp tepalų, detalių labai jau lieka daug laiko skaityti.

Lietuvoje tiesa yra perkama ir parduodama. O visokias nesąmoningas istorijas ir padeda įdiegti beveik nieko neanalizuojantiems žmonėms per TV kanalus, bei masiškai tiražuojamą spaudą, kur daug kartų pakartota netiesa, tampa tiesa, nes apie tai rašo (labai dažnai – nesąmones) lrytas ir delfi. Tarkime, aš net nebeskaitau, ką apie mane kartas nuo karto nusikliedi delfi ar lrytas, nes susidaro įspūdis, šie portalai priima į darbą tik visiškai neraštingus, ir nieko nežinančius apie žurnalistinio darbo principą asmenis: jog jeigu tu rašai apie kažką, tai tu tam kažkam elementariai pasiskambink, ir paklausk – ar tai, ką rašysi, bent atitinka realybę. Neretai lrytas su delfiu parašo kokią kliedesingą nesąmonę, vėliau tai patenka į TV, o vėliau TV skambina ir pasimetę klausinėja, kaip čia yra, kad iš viso nepanašu į tiesą, vėliau lrytas atsiunčia nesąmoningus susirašinėjimus su „šaltiniais“, nors turi teisę neatskleisti šaltinio. Tik dėl to, kad mane apšmeižęs lrytas atskleidė, jog nusišnekinėjo kapitonas, dabar jau majoras Neimontas, tai ir nedaviau jų į teismą, juk vis tik kolegos.

Tas pats su nusišmeižusia Kauno diena – tiek nusišnekėjo, ir dar VDU rektorių nucitavo, kuris apsimelavo prieš visą Lietuvą, jog aš, dviguba absolventė, tuo metu doktorantė – nesu VDU bendruomenės narys.

Ir nors dirbau net 4 metus ir netgi knygą parašiau – ir darbo metu būtent baikerių judėjimą teko tirti -0 pasirodo, niekada VDU nedirbau, o kadangi pasakė Juozas Augutis, tai yra TIESA arba PRAVDA.

Ką daryti su tokiu laikraščiu, kuris tiesiog nori, kad tu jį paduotum į teismą? O jeigu dar paduosi tuo pačiu metu šmeižusius delfi ir lrytą – kada dirbti ir kada gyventi asmeninį gyvenimą, jeigu tik vaikščiočiau po teismus ir bandyčiau aiškintis su visiškai neadekvačiais save žurnalistais vadinančiais žmonėmis? O Saldžiūno tariamo „gynybos klausimų specialisto“ nesąmonė? Kokie čia gynybos klausimai rašyti apie kažkokią FB žinutę, ir apie kažkokią dingusią merginą, kuri, teigiama, buvo baigusi ar tik ne bibliotekininkystę? Kur čia šalies gynybos klausimai? Kaip paduoti tokį asmenį į teismą, jeigu iš rašinių matosi, jog žmogus nesigaudo realybėje, gal jis nepakaltinamas?

Istorijos studentai neseniai pasiėmė „Komjaunimo tiesos“ (lrytas pirmtakas) numerius, ir nelabai kas pasikeitę: tos pačios ideologizuotos nesąmones, ir „pravda“ per visą puslapį, kuria visi be išimties tikėjo, nes toks ir buvo propagandos tikslas.

Neretas baikeris, važiuojantis ieškoti kažko Varėnos pelkėse, nors vidutinis nusikaltėlis greičiausiai tyčia ten numetė motociklą, kad nukreiptų tyrėjų dėmesį nuo tikrosios dingimo krypties – net nesusimąstė, o kaip gi buvo iš tikrųjų, ir kodėl iki šiol nėra paskelbta tyarptautinė dingusiojo paieška (kaip normaliai būna, jeigu apie žmoGų dvi paras nėra jokių žinių – yra pranešama į Europos tarptautinę Interpolo įstaigą SIRENE , kuri kartu su Lietuvos interpolo būstine, praneša informaciją per visą pasaulį.)

Priminsiu, jog merginos dingimo byloje mašina buvo numesta tiksliau, tvarkingai priparkuota Žeimiuose, telefonas PADĖTAS be įbrėžimo Elektrėnuose, už 1 km – dangtelis, o pati mergina neva buvo vežiojama po visą Lietuvą. Tačiau visa tai grįsta tik pasakojimais, o įrodymų iki šios dienos – nėra, kad viskas taip ir buvo, jog po visą Lietuvą buvo vežiojama mergina.

Mano pirma mintis buvo, kai mašiną priparkavo Žeimiuose, jog ten gyveno dabar jau miręs „Vorų“ klubo narys – ir pagalvojau, negi ant jo nurašyti bandytų, jeigu jis būtų gyvas?

Dabar matant, kaip lengva ranka suimtas Oblius, grįžtu prie tos nuomonės – gal merginos bylos imitaotoriai nežinojo, kad anas Voras jau miręs – ir po to teko griebtis „kito atsarginio“ – čigonų – plano?

Kamuoliniai Vokietijoje nusikaltimo vietoje, kai plėšia aukso dirbinių parduotuves, mėgsta padėti kokio nors jaunuolio, besimokančio Lietuvoje ir gyvenančio Kauno rajone, pasą. Man išsipasakojo gretimo kaimo gyventojas, jog turėjo labai daug problemų, ir buvo suimtas už kamuolinių nusikaltimus, nors iš viso iš Lietuvos ir net iš savo kaimo nėra kojos iškėlęs. Tiesiog kažkada jam buvo pavogtas pasas.

Na o džihadistai teroristai irgi eidami sprogdintis, nešasi pasus.

Čia yra panašių „chebryčių“ darbas, jog daro nusikaltimą, ir gražiai padeda įrodymus, įdomu, gal net batų pėdsakų ten prie to motociklo yra, turbūt kažkas Obliaus bato įspaudą padarė, todėl tai yra įrodymas, kad jis ten buvo? Ir dėl to „įtariamasis žinomas“, o jeigu tauta netiki, pasitelkiama alkoholikė rašytoja, kuri mus visus įtikins, jog Oblius, kuris absoliučiai teigiamai apibūdinamas visuomenėje – yra labai blogas?

Susidaro įspūdis, jog niekam iš tikrųjų nerūpi surasti tiesą šioje byloje, ir grįžtama tiesiog prie vos ne Vatikanu kvepiančio dogmatinio tikėjimo, jog „jesli posadili – znajet za što. I tebia posadim. A statju najdiom“. (Rus. Jeigu pasodino – vadinasi, yra už ką. Ir tave pasodinsime. O straipsnį – pritaikysime“. )

Ir dar: „Slava Ukraine. Gerojam slava“. Abejoti negalima, nes Ukraina kaunasi už mus visus, o taip sakė Prezidentė Grybauskaitė. Kartais galvoju – gal Oblius atsisakė važiuoti pašaudyti į Ukrainą? Juk etatinis liudytojas, kurį miniu, važiavo. O Oblius nevažiavo. Todėl vienas vaikšto laisvėje, o kitas – pasodintas.