Kitokia Lietuva: be vaikų, be pensijų, tuščia dykra, 37 000 patrankų mėsai – nuostabus 25 –metis, ura!

Kristina Sulikienė 

Nuotr. Dėdulei, ir aktyviam komjaunuoliui, bei Brazausko numylėtiniui vargu ar rūpi Lietuvos demografinė padėtis.

Visi žinome, jog bent teoriškai, mes kovojome už Lietuvą kitokią.

Be GRU, be KGB, mintinai mokėjome Maironį, Bernardą Brazdžionį.

O dabar ką turime, tai turime: Skandinavijos valdomą žiniasklaidą (SSRS laikais valdė centro komitetas, kuris praleisdavo netgi kritiką sovietų valdžiai), Skandinavijos valdomus bankus (sovietmečiu ekonomiką reguliavo ne iš užsienio, bet čia pat, vietoje), Skandinavijos valdomą vaikų atiminėjimo biznį (visokie VšĮ ir t.t. remiami gausiais Norvegijos ir Švedijos pinigais, ir atsidėkodami sudarinėja parduodamų vaikų katalogus, tik rinkitės – o Skandinavijos valdoma spauda, jeigu tik kyla koks „kipišas“, iš karto spausdina laimingų įvaikintų vaikų pas senus senbezdas istorijas).

Neturime jokios demografinės politikos. Mažėja gimstamumas – ir gerai. Kubilius turi 2 sūnus, Vytautas Landsbergis turi anūką, ir 4 proanūkius, ir dar nesuskaičiuojamą ainiją iš antrosios V.V. Landsbergio santuokos. Sakalas irgi turi nesuskaičiuojamą ainiją, tik priešingai, nei Gabrieliukas ir jo gausūs gentainiai, šitas prieauglis mandagus, ir „fainas“. Nes argi ne iš meilės gimė šita giminė – kai Landsbergienė įsimylėjo mokyklos suolo draugo suskųstą disidentą?

Su Sakalais teko daug bendrauti Vokietijoje. (Net Olimpiadą pas Sakalus žiūrėjau, nes mano TV traukė tik 2 kanalus.)

Politikai apsirūpinę, apsivaikinę, kitų bėdos, kad kažkas kažkur per mažai gimdo.

Jeigu gabrieliukas norės, dar gimdys, nes austėjai naujasis Vilniaus meras beveik pusę milijono euro padovanojo ir taip privačiam, ir taip jau remiamam valstybės verslui remti (austėja save parėmusi dar ir valstybinėmis patalpomis – rašė spauda).

Juknevičių Rasytė vaikų neturi ir jai jų nereikia.

Stalino Magnolija taip pat. Ji turi draugę, ir jai gerai palaikyti glaudžius rožinius santykius. Kad būtų dar spalvingesni tie santykiai, patarėjomis pasirinko vienas moteris, kad turėtų ką mylėti.

Bijau domėtis Linkevičių Lino prieaugliu, tačiau akivaizdu, jog arba neturi, arba nerūpi: neišlenda niekaip iš asamblėjų, vis skelbdamas karą Ukrainai, tik jau nebesuprantu, kieno vardu, ir kieno naudai.

Jeigu Lietuvos karių ten nėra, tai pagal kokį URM veiklos punktą tuomet Linas kišasi į Ukrainos reikalus?

Jeigu mūsų organizacijos rūpinasi vaikais, tai tik užsienio.

Asociacija „Gelbėkime vaikus“ dalyvavo aukcione, organizuotame Petro Auštrevičiaus, ir skirto paremti sužeistus Ukrainos karius. Tačiau rezultate buvo pakelbta, jog visas rėmimas eis per asociaciją „Gelbėkime vaikus“. Ar bus padedama sukilėlių kariams (ir vaikams jų?) – tikrai ne, atsakė Didžpetrienė.

Jeigu dar ir remiami užsienio vaikai, jie turi būti teisingos „veislės“: Donbaso vaikai netinka, jie tegul miršta, galima buvo suprasti iš to aukciono rezultatų.

O kai tik kilo skandalas dėl kas dieną atiminėjamų vaikų Norvegijoje, ta pati Didžpetrienė bėgo į TV ir palaikė Barnevernet, taigi, ir lietuvių vaikų atiminėjimą.

Linas Linkevičius tačiau, kai kalba eina apie mažuosius mūsų piliečius, išblaškytus užsieniuose, URM veiklos punkto, stiprinti užsienio lietuvių bendruomenes, ir joms padėti, nežino ir negirdėjęs.

Nuvykęs į Oslą su jau save liustravusia Tarvydiene aiškino vietiniams lietuviams, jog jie privalo laikytis Norvegijos įstatymų.

• Turbūt ir Dievui Odinui turėtume pradėti melstis? – paklausė kažkas Linkevičiaus interneto portale.
• Norvegija yra aukštesnės kultūros šalis,- nieko nesusigaudydamas, ką šneka, atsakė užsienio reikalų ministras.

Pasakysiu atvirai – kol Linas Linkevičius, Stalino Magnolija ir artūrčikas rėkia, jog „rusai puola“, vaikų netekusios šeimos pradėjo dairytis į kaimyninę šalį, kuri savo piliečius gina ir globoja, tiek savo Tėvynėje, tiek užsienyje.

Tai bus gražu: 25 –mečio proga masiškai išiminėjami Rusijos pasai mažiesiems piliečiams, Rusijos notos „grąžinti piliečius namo“!

Norvegija vykdys Rusijos paliepimus, ir atidavinės lietuvius Rusijai. O Stalino Magnolija lakstys ir rėkaus, jog rusai užpuolė! Įdomiai išeina: mūsų piliečiams Lietuva jau nebe Tėvynė, tačiau Rusija – Tėvynė. Nes Rusija juos sugrąžinti gali, tačiau Lietuva atseit neįstengia, ir nežino jokių mechanizmų: ypač jų nežino iš Ukrainos karo reikalų neišlendantis Linas Linkevičius. Jam reikia kažkokios Hagos konvencijos, nors man atrodo, jam labiau reikėtų Hagos tribunolo. Iš karto pasveiktų nuo lakstymų į asamblėjas.

O išvertus į lietuvių kalbą, juk už kiekvieną parduotą vaiką, mūsų valdantieji tai naftos barelį vieną kitą dykai gauna, tai ginklų kokių nors.

Juk ne už dyką Norvegija rėmė tada Lietuvą – o gavosi, kad Landbergį 1 milijonu kronų, neva ginklams įsigyti.

Landsbergis įkūrė fondą.

O Lietuva jau prekiauja lietuvių vaikais.

Nesikišimas, nieko nedarymas irgi yra aktyvi veikla. Nes Barnevernet žino, jog visokios Didžpetrienės ar visokie ten psichologinės paramos centrai laikui atėjus, los tinkamai ir teisingai Skandinavijos valdomoje žiniasklaidoje.

Barnevernet žino, jog Seimas nesirinks į neeilinę sesiją dėl kokių nors atimtų vaikų, kaip tai daro Latvijos parlamentas, kovodamas dėl piliečių Jungtinėje Karalystėje.

Ir ne vieną vaiką Latvija jau susigrąžino.

Stalino Magnolija birželio 1-ąją skandalingai pakalbėjo per valstybės valdomas radijo stotis. Neva, visi turi susimąstyti, ką kiekvienas gali nuveikti vardan vaikų.

Tačiau kai Gražinos Leščinskienės motina, mažojo Gabrieliaus, kurį Švedija kaip balastą atidavė Norvegijai (Lietuvos pilietį, kurį gina, saugo ir globoja Lietuvos Respublika!!), pasiprašė priėmimo pas ją, Stalino Magnolija per savo patarėjas atšovė, jog Konstitucijoje nenumatyta susitikinėti su gyventojais.

Užtat Magnolija turi laiko susitikti su gyventoju Mazuroniu, ir gyventoju Landsbergiu IV-uoju. Mazuronis kurį laiką imitavo kovą dėl Gabrieliaus, o dabar lankstosi iki žemės Magnolijai.

Taigi, visi susimąstykime, ką gero galime nuveikti dėl Lietuvos vaikų.

Ir nuvažiavo į eilinį kermošių, ir prisipyškino su dar vieno kaimo vaikais: „bukvaliai“ taip, kaip tai darydavo jos pirmtakas Stalinas.

Prieš tai pyškinosi Marijampolės kermošiuje prie lėktuvo, kuris turėjo būti jūroje ir gelbėti lakūnus. Visi susimąstykime apie aukas ir jų prasmę, vogravo jausmingą ir iš anksto parašytą kalbą Magnolija – kai tuo metu jūroje skendo 2 mūsų tautos sūnus, garsūs lakūnai.

Ir tikrai – Stalino Magnolija tokia nuostabi: kol užsieniuose atiminėjami mūsų vaikai, ji niekur nesikiša, bet atėjus kokiai nors apvaliai datai, sukalba „visi susimąstykime, ką galime padaryti“.

Tą patį ji kalba dėl šauktinių kariuomenės. Beje, jau kažką mala, jog nebereikės nė tų šauktinių, nes yra savanorių. Šauktiniai irgi kažkieno vaikai, o kai Magnolija jų neturi, jai širdies neskauda.

Magnolija vykdo gudrų planą: Ukrainoje su neaiškiu karu buvo ženkliai sumažinta 18-25 metų jaunuolių, buvo nužudyti visokie disidentai, laisvai mąstantys, žodžiu, „apvalyta“ teritorija.

Lietuva, kad ir kaip naikinama, vis dar nesunyksta, vis dar tie grėsmingi 3 milijonai žmonių lieka, o dar ir 24 000 pernai grįžo, liūdnai pripažino ji savo metinėje kalboje.

Todėl reikėtų visus, kurie grįžta, išsiųsti į frontą, o jau Linas Linkevičius dėl to taip stengiasi, iš asamblėjų neišlenda, nors nei 5 punktas NATO sutarties ten galioja, nei ką, nei nėra aišku, pagal kurį URM veiklos punktą jis į tas asamblėjas laksto – nebent jis puikiai žino, jog ten kariauja lietuviai, tada prašom – URM veiklos punktas numato visur kištis, kur yra išsiųsti Lietuvos kariai. Bet prašom viešai tai pripažinti, o ne toliau meluoti ir išsisukinėti.

Taigi, visi turi džiaugtis, kad neskatinama demografinė politika ar neatkovojami vaikai iš užsienio: vis tiek Magnolija, „Storuliukus“ komsomolcas, ir artūrčikas  visus rengiasi sukišti po tankais, kai Rusija Lietuvą užpuls, atvažiuodama, kaip kokiame senoviniame filme, miškais ir laukais supuvusiaisi tankais, ir apsiginklavę 1965 metų kalašnikovais (kad su tokių pačių metų gamybos šautuvėliais mūsiškiai galėtų atsišaudyti).

Bet ne paspausdami 3 mygtukus, jeigu užknistų šitas „liūtas prie Baltijos“. Arba sukiužęs zuikis, kuris nebežino, kur dėti savo žmones, vaikus, kaip toliau kovoti prieš savo liaudį, nes rusai jau treti metai, kaip neateina tais filmuose matytais tankais, taip ir neateina.

Įdomu, jeigu neras po kieno tankais sukišti 37 000 šauktinių, kur juos kiš? Juk kareivinės neparuoštos. Net patalynių nėra. Ką jau kalbėti apie uniformas. Surinkimo punktuose šauktiniai stovi po 3 valandas, ir liūdnai juokauja – stovėsime turbūt tiek pat, kol paskirs kareivines.

Nuraminsiu: prie dušų tai tikrai reikės stovėti 3 valandas. Arba net daugiau. Nes kareivinėse neįrengta tiek dušų, kiek yra karių. Tačiau majorai apsirūpinę dvigubais dušais iš karto. Kad galėtų pagal nuotaiką pasirinkti, kuriame maudysis, priklausomai nuo mėnulio fazės.

O lankantis Magnolijai, parodys būtinai tuos dvigubus dušus, ir parodomąsias kareivines, bei pavaišins ją 5 eurus kainuojančiais agurkais, kai neįperka kareiviams juodos duonos, nes taupo.