Kinijos „palydovų smulkintuvas“: artėja „kosminis Perl Harboras

Kinijos „palydovų smulkintuvas“: artėja „kosminis Perl Harboras
Gordon G. Chang
lapkričio 1, 2021 5:00

https://www.gatestoneinstitute.org/17907/china-satellite-crusher

Kinijos aerokosminės mokslo ir technologijų korporacijos (China Aerospace Science and Technology Corp.) teigimu, palydovo „užduotis – pademonstruoti technologijas, padedančias sumažinti ir neutralizuoti kosmines šiukšles“.

Pekino nuomone, amerikiečių palydovai yra „šiukšlės“.

„[Komunistinės Kinijos palydovas] yra realus puolamasis pajėgumas, galintis medžioti ir naikinti amerikiečių sistemas bei padaryti JAV kariuomenę Žemėje kurčią, nebylią ir aklą“. – Brandonas Weichertas, knygos „Winning Space: How America Remains a Superpower, Gatestone.

Vienu metu Amerika dominavo kosmose, o Amerikos politiniai lyderiai nusprendė neskubėti kurti priešpalydovinių ginklų, bijodami sukelti konkurenciją.

Viskas, ką padarė Amerikos santūrumas, buvo tai, kad Kinijos ir Rusijos kariuomenės ėmė pirmauti lenktynėse dėl šių branduolinių ginklų pristatymo sistemų, nuo kurių neįmanoma apsiginti, įdiegimo.

Deja, „Gynybos departamentas vis dar yra neįtikėtinai biurokratiškas ir lėtas“.

Pentagono biurokratija „yra tiesiog žiauri“. – Kadenciją baigiantis Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas generolas Johnas Hytenas, CNN, 2021 m. spalio 28 d.

Laimei, yra ir Elonas Muskas, biurokratijos vienytojas.

Spalio 24 d. Kinija į orbitą paleido „Shijian-21“. Kinijos aerokosminės mokslo ir technologijų korporacijos teigimu, šio palydovo „užduotis – pademonstruoti technologijas, skirtas kosmoso šiukšlėms mažinti ir neutralizuoti“.

Pekino nuomone, Amerikos palydovai yra „šiukšlės“.

Dabar Amerika atsilieka nuo Kinijos pagal gebėjimą numušti palydovus. „Shijian-21″ palydovas keičia žaidimo taisykles“, – sako Weichertas, kuris taip pat rengia „The Weichert Report“. „Tai realus puolamasis pajėgumas, galintis medžioti ir sunaikinti amerikietiškas sistemas ir padaryti JAV kariuomenę žemėje kurčią, nebylią ir aklą.“ Nuotraukoje: Šendžou-13 misija su trimis astronautais, vykstančiais į naująją Kinijos kosminę stotį, 2021 m. spalio 16 d. pakyla iš Džiukuano palydovų paleidimo centro Kinijoje. (Kevin Frayer/Getty Images nuotr.)

Shijian-21 turi robotizuotą ranką, kurią galima naudoti kosminėms šiukšlėms (jų Žemėje skrieja daugiau kaip 100 mln. vienetų) perkelti arba kitų šalių palydovams gaudyti, išjungti, sunaikinti ar kitaip paversti netinkamais naudoti. Dėl šios rankos „Shijian-21“ yra „palydovų smulkintuvas“.

Brandonas Weichertas, knygos „Winning Space: Kaip Amerika išlieka supervalstybe, „Gatestone“ pasakoja, kad Kinijos palydovas buvo paleistas į geosinchroninę orbitą, kurioje yra daug jautriausių Amerikos palydovų sistemų – svarbiausių branduolinio valdymo, ryšių ir kontrolės (NC3), stebėjimo ir karinio ryšio sistemoms.

„Kadangi geosinchroninėje orbitoje esantys JAV palydovai yra labai toli nuo Žemės, jie yra brangūs ir sunkiai pakeičiami“, – pažymi jis. „Praradus bet kurią iš šių sistemų ir neturint jokių pakaitalų, Kinijos kariuomenė įgytų precedento neturintį pranašumą prasidėjus karo veiksmams.“

Ričardas Fišeris (Richard Fisher) iš Tarptautinio vertinimo ir strategijos centro man sako, kad Kinija suprojektavo savo naująją kosminę stotį taip, „kad joje būtų įrengti papildomi dideli kariniai moduliai, kuriuose būtų galima įrengti lazerius, mikrobangų ar raketų pagrindu veikiančias priešpalydovines sistemas“.

2008 m. rugsėjį Kinijos pilotuojama misija „Shenzhou-7“ priartėjo prie Tarptautinės kosminės stoties per 45 km atstumą, kai kinų įgula paleido mikropalydovą, „akivaizdžiai imituodama TKS perėmimo misiją“, – sako Ričardas Fišeris. Vienas iš šios misijos veteranų, kaip pasakoja Fišeris, dabar yra Kinijos kosminės stoties vadas.

„Jie labai aktyviai veikia prieš kosmosą“, – spalio 28 d. Gynybos rašytojų grupės organizuotame renginyje sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas generolas Johnas Hytenas. J. Hytenas, anksčiau vadovavęs JAV oro pajėgų kosmoso vadavietei ir JAV strateginei vadavietei, sakė, kad Kinijos kariškiai „daro visus šiuos dalykus, nes matė, kaip Jungtinės Valstijos naudojo kosmosą siekdamos dominuojančio pranašumo“.

„Daugelį metų Vašingtonas savo pranašumą kosmose laikė savaime suprantamu dalyku, – pastebi Weichertas. Vis dėlto pasitenkinimas nėra vienintelė Amerikos liga. Amerikiečių aklumas taip pat atliko tam tikrą vaidmenį. Vienu metu Amerika dominavo kosmose, o Amerikos politiniai lyderiai nusprendė neskubėti kurti priešpalydovinių ginklų, bijodami sukelti konkurenciją. Kadangi JAV turi daugiausiai objektų orbitoje, buvo manoma, kad varžybų atveju JAV galėtų daugiausia prarasti.

Tokia nuomonė buvo iš esmės klaidingas Kinijos ir Rusijos požiūrio supratimas. Šis nesusipratimas taip pat tiesiogiai lėmė Amerikos atsilikimą kitos svarbios kosmoso technologijos srityje. JAV buvo pirmoji hipergarsinių skrydžių lyderė. 1967 m. X-15 pasiekė 6,7 Macho – 6,7 karto didesnį už garso greitį. Tačiau dabar Amerika nuo Kinijos atsilieka maždaug puse dešimtmečio. JAV taip pat atsilieka nuo Rusijos.

„Mes susilaikėme nuo šios technologijos karinio pritaikymo“, – sakė JAV atstovas nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje ambasadorius Robertas Vudas (Robert Wood) portalui „Yahoo!“. Vudas, kaip rašoma šioje svetainėje, „leido suprasti, kad JAV pareigūnai stengėsi neskatinti hipergarsinių raketų kūrimo“.

Viskas, ką padarė amerikiečių santūrumas, buvo tai, kad leido Kinijos ir Rusijos kariuomenėms užimti pirmaujančias pozicijas lenktynėse dėl šių branduolinių ginklų siuntimo sistemų, nuo kurių neįmanoma apsiginti, įdiegimo. Liepos pabaigoje Pekinas šokiravo Pentagoną, atlikęs hipergarsinio skraidymo aparato bandymą orbitoje.

Panašiai Amerika dabar atsilieka nuo Kinijos pagal gebėjimą numušti palydovus. „Shijian-21″ palydovas keičia žaidimo taisykles“, – sako Weichertas, kuris taip pat rengia „The Weichert Report“. „Tai realus puolamasis pajėgumas, galintis medžioti ir sunaikinti amerikietiškas sistemas ir padaryti JAV kariuomenę žemėje kurčią, nebylią ir aklą.“

Kosmosas, žinoma, yra aukščiausia strateginė viršūnė, suteikianti galimybę kontroliuoti Žemę. Todėl Amerikos vadovai turėjo žinoti, kad Kinija bandys, kaip aiškina Weichertas, sukurti pajėgumus, „kad pirmiausia išstumtų amerikiečius iš orbitos, o tada ten patalpintų savo sistemas“.

JAV, žinoma, turi galimybių pasivyti, tačiau būtina iš esmės koreguoti kursą. Pirma, amerikiečių palydovai yra lengvas grobis Kinijos kariuomenei. Kaip sakė generolas Hytenas, „mes iš tikrųjų pastatome prezidentą į keblią padėtį, nes turime keletą riebių ir sultingų taikinių, o priešininkas yra sukūręs šimtus taikinių, kuriuos sunku pasiekti“.

Generolas sakė, kad dėl to Amerika neturi „atsparios kosmoso architektūros“.

Hytenas teisingai mano, kad atsparią architektūrą sudarytų pigesni stebėjimo palydovai, kuriuos, pasak „SpaceNews“, „galima masiškai gaminti ir greitai dislokuoti“.

Deja, „Gynybos departamentas vis dar yra neįtikėtinai biurokratiškas ir lėtas“, – pastebėjo Hytenas. Pentagono biurokratija „yra tiesiog žiauri“. Taigi nesitikėkite, kad JAV kariuomenė, kuriai prireikė dešimtmečio, kad sukurtų dar nepradėtą eksploatuoti išlikusį kosminį tinklą.

Laimei, yra ir Elonas Muskas, kurio biurokratija yra viena. Jo bendrovė „SpaceX“ kuria telekomunikacinių palydovų žvaigždyną „Starlink“ žemoje Žemės orbitoje. Kai jis bus baigtas, jame bus apie 42 000 palydovų, kuriais galės naudotis nuo palydovų priklausoma JAV kariuomenė, kai Kinija sutraiškys, sunaikins, nušluos, numuš ar išstums iš orbitos Amerikos karinį turtą kosmose.

Žinoma, Kinija taip pat bandys išardyti „Starlink“ žvaigždyną.

Pekinas, pasak Weicherto, planuoja „kosminį Perl Harborą“.

Gordonas G. Changas yra knygos „Artėjantis Kinijos žlugimas“ (The Coming Collapse of China) autorius, Gatestone instituto garbės vyresnysis bendradarbis ir šio instituto patariamosios tarybos narys.

Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)