Nežinau, ką rusai ketina daryti Ukrainoje, kaip ir niekas kitas, išskyrus jų aukščiausiąją vadovybę. Bet tikrai buvo daug klaidingų prognozių. Atmetus Vakarų propagandos malūną (apie kurį plačiau toliau), rimti stebėtojai, atrodo, neteisingai supranta laiką. Žinome, kad jėgų santykis palankus Rusijai, bet tikimės, kad viskas vyks greičiau. Sutinkame, kad Maskva pradžioje tikėjosi kažko trumpesnio, ne tokio kruvino ir greitesnio ir tikriausiai buvo nustebinta Kijevo režimo pasipriešinimo ir neapsikentusios NATO paramos. Todėl buvo iš naujo apsvarstytos ir pašauktos papildomos pajėgos. Kol kas mes sutinkame – atrodo, kad klystame tik dėl kito žingsnio laiko.

https://sonar21.com/whats-next-by-helmholtz-smith/

Mąsčiau, kodėl taip yra, ir padariau tokias išvadas. Šiuo metu visi, kurie kreipia dėmesį, žino, kad Ukrainos mūšio laukas yra pasaulinio karo, kuriame tie, kurie kontroliuoja JAV imperiją, bando išlaikyti savo dominavimą, dalis. Už NATO propagandos burbulo ribų esantys žmonės iš esmės sutinka, kad

Rusija laimi tiek Ukrainos mūšio lauke, tiek platesniame teatre.
Laikas yra Rusijos pusėje.
Pirmiausia Ukrainos mūšio laukas. Pirmasis karo tikslas – sunaikinti priešo galią, ir tai Rusija daro, ypač Bachmuto kautynėse. Kijevas pasiryžęs čia stovėti ir kovoti, o rusai visai mielai leidžia jiems tai daryti – „artilerija užkariauja, o pėstininkai okupuoja” – ir būtent tai čia matome. Lėtai lėtai rusų pajėgos žengia per kalnus ukrainiečių kūnų. Maždaug per pastarąją savaitę rusų pajėgos pradėjo žengti į priekį ir kituose frontuose. Šis šlifavimas gali tęstis tol, kol Ukraina žlugs, nes rusams lengviau leisti priešui ateiti pas juos, nei eiti paskui juos. Tuo tarpu rusų raketos naikina infrastruktūrą, kurios Kijevui reikia karui tęsti. Laikas ir įvykiai palankūs Rusijai, todėl nėra paskatų daryti „didžiųjų strėlių” judesius.

Kalbant apie didesnį karą, sankcijos, turėjusios sutriuškinti Rusiją, atsigręžė bumerangu, ir turime tokias antraštes kaip „Infliacija Europoje mažėja, bet maisto kainos kyla” ir mirčių nuo hipotermijos Anglijoje. Infliacija mažėja, nes mažėja paklausa, o paklausa mažėja todėl, kad įmonės sustoja dėl degalų kainų. Vokietijos PMI mažėja. Niekas (išskyrus NATO burbulų gyventojus) neturėtų stebėtis – juk sankcionavote didžiausio energijos išteklių eksportuotojo, didžiausio grūdų eksportuotojo ir stambaus kalio eksportuotojo veiklą, ar tikėjotės, kad kainos mažės? Viskam reikia energijos ir visiems reikia maisto. NATO vienybė svyruoja dėl Turkijos, Švedijos ir Suomijos. Vengrija oficialiai atkreipia dėmesį į vengrų kančias Ukrainoje. Buvo svarstomas Ukrainos padalijimas. E. Macronas įtaria, kad JAV tyčia silpnina savo sąjungininkus Europoje. Ar Vašingtonas ką tik sučiupo Berlyną, kad šis eitų pirmas – kada tiksliai ten atvyks „Abrams”? NATO dabar laužo savo aktyviąsias atsargas (Estija prisijungia prie Danijos ir siunčia visą savo artileriją). (Ir, kad niekas neklausia, kas susprogdino „Nord Stream”?) Riaušės ir protestai visoje Europoje. Kas vyksta Kijeve? Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo silpnesni tampa Rusijos priešai. Taigi didžiajame kare laikas ir įvykiai palankūs Rusijai ir nėra paskatų daryti „didžiųjų strėlių” judesius.

Todėl Rusija turėtų toliau daryti tai, ką daro, ir laikyti dideles pajėgas rezerve – nėra pagrindo ką nors keisti – ji atakuoja savo priešus.

Tačiau.

Kiek išprotės NATO? Jos strategija yra visiška nesėkmė. „Žlugdančios sankcijos” nesugriovė Rusijos ekonomikos, nenuvertė Putino ir neprivertė gyventojų sukilti. Kaip tik priešingai – kai net „The Economist” turi pripažinti, kad Rusijai „sekėsi daug geriau, nei tikėtasi”, žinai, kad ji iš tikrųjų klesti. Stebuklingi ginklai – „Bayraktar”, „Javelin”, M777, HIMARS, „Gepard”, „Patriots”, o dabar ir tankai – nepadarė nieko, tik pratęsė Ukrainos kančias ir pavertė Vagnerį bei Achmatą Silą geriausiais miesto kovotojais pasaulyje. Kas toliau? Ar NATO gali pakeisti savo kryptį? Ar ji gali išgyventi dar vieną pralaimėjimą? O gal, kaip svarsto Laris, nuvažiuoti tiesiai į Didįjį kanjoną? Kokią naują beprotybę ji sugalvos, kai tankai žlugs? (Ar galite įsivaizduoti, kokie išprotėję taps šaldytuvų šnekėtojai, jei šie dalykai suveiks? CNN nerimauja – „Pagalvokite apie propagandinę Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalę, jei Ukrainos mūšio lauke pasirodys neveikiančių amerikiečių tankų nuotraukos”).

Todėl manau, kad Rusijos vyriausioji vadovybė yra nuolatinėje sprendimų kilpoje. Kiekvieną rytą ji svarsto, ar tęsti dabartinę strategiją, ar pradėti „didžiosios strėlės” judesį, kad ją užbaigtų, kol NATO nepadarė kokios nors negrįžtamos kvailystės. Tai kruopštus balansavimo procesas.

Trumpai tariant, Rusijos vyriausioji vadovybė ir toliau darys tai, ką daro, ir laikys rezervą tol, kol nuspręs, kad atėjo metas ją užbaigti. O tokį sprendimą gali priimti tik ji, remdamasi tik jai žinoma informacija.

Taigi, galbūt „didžiosios strėlės” puolimas prasideda rytoj, o gal jo apskritai nereikia pradėti.