Kelionė į mirtį ir atgal į gyvenimą

K E L I O N Ė  Į  M I R T Į  IR  A T G A L  Į  G Y V E N I M Ą
Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas

Visos represinės bėdos Astai Rubinaitei (toliau Asta) prasidėjo, kai jos tėvas išėjo gyventi pas Telšiškę Zitą Andruškienę. Kadangi sklido kalbos, kad ši kerinti moteris pakorė savo vyrą, Asta bandė tėvą įkalbinėti sakydama: „pakorė vyrą, pakars ir tave“, deja buvo kaip užkerėtas. Vietoje ūkinio pastato, kur neva pasikorė buvęs vyras, tėvas pastatė gyvenamą namą. Namą užsiregistravo per pusę. Aišku sugyventinė Zita norėjo pilnos nuosavybės. Tėvas su dukra Asta pastoviai palaikė telefoninius ryšius, gyvendama ir užsienyje. Su sugyventine Zita, tėvo santykiai buvo atvėsę. Jis ruošėsi išsiparduoti ir išsiskirti. Deja.

„Pasikoręs“ tėvas dvejuose pozicijose. „Pozavosi“, kaip geriau atrodys? O gal kaip įtikinamiau
atrodys?

2017-09-02 Asta gauna pranešimą, kad savo statyto namo palėpėje, rastas pasikoręs tėvas Algimantas Rubinas. Jam nustatytos apie 2 promilės alkoholio. Jo kūnas nusėtas mėlynėmis, nuo sumušimų sutinęs veidas. Ypatingai įdomi detalė. Pareigūnai užfiksavo Astos tėvą pasikorusį du kartus. Užfiksuotas, matomai pirmas „pasikorimas“, kaip sumuštas tėvas apsikabinęs palėpės stulpą rankomis ir kojomis, tarsi gelbėdamasis iš kilpos bandė lipti aukštyn, deja nuotraukoje matosi susmukęs, apsikabinęs stulpą.. Po to antra nuotrauka. Nabašnikas persigalvojo ir pasikorė iš naujo. Su kilpa ant kaklo, sulenktomis kojomis, jau pozavosi prie kėdės, ranką uždėjęs ant atlošo.
Nuotraukos byloje galimai darytos pačių egzekucijos dalyvių, vėliau per klaidą prigulusios į bylą.

Nuotr. : Pakaruoklių imitacija ant Astos mamos kiemo tvoros.

Davė pasirinkti, ar patys žudikai per klaidą perkėlė abiejų pakorimo epizodų variantus.
Kaip teigia Asta, sugyventinė pilna žodžio prasme, kūną buvo pavogusi. Pastoviai meluodavo apie jo buvimo vietą ir t.t.
Po velionio pakasynų, panašiai po poros savaičių, nenudžiūvus net ašaroms, Astos tėvo buvusi sugyventinė Zita, savo ranka, tėvo vardu parašo testamentą, neva jis palieka ne tik kartu, per du metus, sugyventą turtą, bet ir visą turėjusį. Antstoliui nepripažinus Zitos ranka rašyto turto palikimo testamento – šikpopierio, Zita šluostydama ašaras, kreipėsi į Telšių apylinkės teismą. Bylos nagrinėti ėmėsi teisėjas Tomas Pukšmys. Kažkoks sutapimas, kad Mindaugas Pukšmys yra Zitos anūkės krikštatėvis. Mums, kaip ir jiems, giminystės ryšiai žinomi. Zita, netgi tris kartus, padėjusi ranką ant Konstitucijos, aišku Lietuvos, matant ir girdint teisėjui T.Pukšmiui, prisiekusi teismui teigė, kad testamentas rašytas velionio, o ne jos ranka. Asta primygtinai reikalavo rašysenos ekspertizės. Teisėjas Tomas Pukšmys, tikėdamas, kad Asta nepajėgs sumokėti už rašytinę ekspertizę, ją įpareigoja, sumokėti 700 eurų. Iš ekspertų gavo atsakymą, kad šis teisėjas suformulavo klausimus nei į tvorą , nei į mietą. Prisiėjo Astai iš naujo minti slenksčius. Buvo gautas nedviprasmiškas atsakymas, kad testamentas-šikpopieris yra rašytas ne Astos velionio tėvo, o vienareikšmiškai buvusios sugyventinės Zitos Andruškienės. Zita, tris kartus teisme, padėjusi ranką ant pagrindinio Lietuvos įstatymo Konstitucijos, prisiekė sakyti tiesą, antraip gresia baudžiamoji atsakomybė. Deja teisėjas Tomas Pukšmys, šio nusikaltimo nefiksavo, prokuratūrai nepranešė, o tai reiškia, kad į Konstituciją nusišluostė ne tik kojas.

Asta, nežinodama kas jos laukia už pilietiškumą, patriotizmą, apie Zitos ir Tomo Pukšmio  nusikalstamą veiklą pranešė Telšių prokuratūrai, šie „atsifutbolino“ ir persiuntė tirti policijai.
Negirdėta nematyta, policija tirs teisėjo nusikaltimą? Šie, suprantama nedrįso net pirstelt. Tada  Asta kreipėsi pakartotinai. Telšių prokuroras Arūnas Laukaitis tyrė, tyrė Zitos melagieną, turto užvaldymą, dokumentų klastojimą. O kas tam prokurorui, gauna algą ir vėl tiria. Po to tris bylas sujungia į vieną, dienos eina, atlyginimas kapsi. Tiria, tiria ir, kad nereikėtų nutraukinėti tris bylas, jas sujungia į vieną. Po ilgų tyrinėjimų bylą nutraukia. Neva nėra nusikaltimo, nes Zita nežinojusi, kad negalima testamento rašyti, po sugyventinio mirties jo vardu ir dar savo ranka. Net nežinojusi, kaip ir teisėjas Tomas Pukšmys, kad padėjus ranką ant konstitucijos, teismui reikia sakyti tik tiesą.
Nors nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ponią Zitą, įvykdžiusią ne vieną nusikaltimą, Temidė nuo nusikaltimų atleido. Prokuroro Arūno Laukaičio rašytus paistalus patvirtino Telšių vyriausioji prokurorė Daiva Armalienė.

Velionio dukra Asta (nuotr. viršuje), šioje paveldėjimo byloje pasamdė Alytaus, save tituluojančio geriausiu advokatu, buvusį milicininką, advokatą Antaną Pliaugą, kurio dukra dirba Alytuje teisėja, buvęs žentas policininkas ir t.t. Faktiškai, anot Astos, šis neva garbus advokatas, bylą tik vilkino. Pvz.
2017-12-27 d. 9:30 h Telšiuose vyko teismo posėdis. Šiaip, kada teismo proceso dalyviams reikia atvykti iš kitų miestų, tuo labiau žiemos metu, posėdžius paskiria normalesniu laiku, o ne iš pat ryto. Titulais apsikarstęs A.Pliauga, dėl blogų oro sąlygų, į teismo posėdį nevažiavo. Posėdžio, dėl slydaus kelio ir blogo oro, atidėti neprašė. Asta, paskatinta advokato, kad esanti ji labai protinga, gabi ir galinti be jo pati apsiginti savo interesus, viena pati, slidžiu keliu, su nuosava a/m tą dieną atvyko į posėdį. Atstovėjusi teismą, apsilankė registrų centre, policijoje, prokuratūroje, įvairiose medicinos įstaigose ir t.t. Vis nešė ir nešė advokatui įvairius dokumentus. Deja, kaip tik posėdis advokato A.Pliaugos teisme kaip nėr, taip nėr. Trūkus Astai kantrybei, per vargus, susigrąžino iš advokato A.Pliaugos dokumentus. Kaip Asta teigia, jų buvo virš šimto užsigulėję „geriausio“ Lietuvos advokato A.Pliaugos stalčiuose. Nežiūrint netgi į milicininko-advokato A.PIiaugos nusikalstamus trukdžius, Asta savarankiškai įrodė visas klastotes ir bylą dėl paveldėjimo laimėjo.
Po šių Astos pergalių, prieš nusikalstamą teisininkų „šaiką“ (gaują), prasidėjo nebe gyvenimas, o košmaras. Nors Asta yra ne tik sportiško sudėjimo ir išvaizdos, bet ir gebėjimų, ją pradėta vadinti psichiškai nesveika, nesiorientuojančią aplinkoje ir t.t. Ką su Asta nedarė. Šaltu metų laiku, po kankinimų, įmetė į Nemuną. Jeigu perplauks, pažadėjo gyvybę. Nors Asta ant vandens gali gulėti nejudėdama valandų valandas, paplaukusi nutarė grįžti į krantą. Grįžtant aplink pliauškėjo kulkos.
Vėliau prasidėjo NKVDistiniai kankinimai. Be narkozės nulupo kelis kojų nagus, degino ir pjaustė kojas, išsukinėjo rankas, pirštus ir kojas, sužalojimai ant kaklo ir kitų kūno vietų, visi sužalojimai akivaizdžiai atitinka smurtiniams sužalojimams. Po poros parų, iškankinta, nuo šalčio Asta atsigavo miške po šakomis. Sakosi taip buvo gera, kad nesinorėjo net keltis, norėjosi užsimerkti ir toliau miegoti. Deja nepraradusi orientacijos, vidinis jausmas jai kuždėjo, jeigu dabar neatsikelsi, nebeatsikelsi niekados. Sukaupusi visas jėgas, Asta miške išsiropštė iš po šakų. Savo išgyvenimą Asta vadina stebuklu, šansas išgyventi buvo likęs nepilnas procentas, tereikėjo užsimerkti.

Apie, ne tik policijos, pareigūnų banditiškus veiksmus jau nekartą rašėme. Kaip be teismo sprendimo, apgavus gaisrininkus, neva yra teismo sprendimas, išpjovė Astos mamos kiemo metalinę tvorą, namo firmines duris. Vėliau sergančią Astą, neleidžiančią atsigerti net vandens,
tąsė, baisiau kaip gyvulį ar šunį, įmetę ant grindų į savo „voronoką“ alpstančią išbogino į Uteną. Šie neišlaikę nustatyto termino, Astos atsikratė ir atidavė profesionalui, žmonių kankintojui – žudikui, Rokiškio psichiatrui daktarui, vadovui Algimantui Liausėdai. Jo vadovaujama „šaika“ myriop pasiuntė policijos veteranę Skaistą Rakauskienę. Už pranešimą apie narkotikų gamybą, užsakymą buvo davęs, Kauno apskrities policijos vyriausiasis policijos komisaras Darius Žukauskas. Dabar atleistas už įvykdytus nusikaltimus užsienyje. A.Liausėda dar neteisiamas, sėkmingai laimi konkursus šioms pareigoms.
Astos pasikėsinimo, faktiško nužudymo niekas net nesiruošia tirti, kaip ir tėvo Algimanto pasikorimo. 2021-12-01 d. Alytaus teismas toliau nagrinėjo Astai sukurptą bylą, neva įžeidusi ir apšmeižusi garsųjį milicininką-advokatą Antaną Pliaugą. Faktiškai pats A.Pliauga gatvėje buvo
užsipuolęs Astą, po ko parašė pareiškimą policijai, teigdamas, kad Asta jį užpuolė ir įžeidinėjo.
Laimei Asta turi video įrašus. Nieko naujo, kad jie ir kt. nepalankūs klastotojams dokumentai dingsta iš bylos.
2021-12-16 d. Alytaus teismo teisėja Vilma Dapkevičienė skelbs Astai verdiktą. Prokuroras, kiti užsakyti proceso dalyviai teigia, kad Asta yra ne tik psichiškai nesveika, bet ir nesiorientuojanti aplinkoje. Primygtinai reikalauja, ją uždaryti į psichiatrinę ligoninę. Asta, sėdėdama už vairo,
važinėjusi po Norvegijos kalnus, ten dirbusi, važinėjusi už vairo skersai išilgai po JAV, dirbusi Šveicarijoje atsakingose pareigose, turinti aukštąjį išsilavinimą, kurio gali pavydėti bet kuris lietuvis, grįžusi į Lietuvą, tampa psichiniu ligoniu. Prieš įsidarbinant užsienyje, Asta yra išlaikiusi sustiprintus testus. Ji verslo klausimais, pati už vairo važinėjo ir po Baltarusiją, Rusiją, (paskutinį kartą neįleido), mokanti ir galinti susikalbėti įvairiomis užsienio kalbomis, dabar mokinasi kinų kalbos. Niekam minčių nekyla net pagalvoti apie Astos psichinę būklę. Tai užkliuvo tik milicininkui- advokatai A.Pliaugai, kuris privalėjo atstovauti Astos interesus teismuose, bet piktybiškai juose nedalyvaudavo. Tad Asta, būdama psichiniu ligoniu, nesiorientuojanti aplinkoje, kenkiant tam pačiam A.Pliaugai, rinko iš Astos svarbius bylai dokumentu ir nepateikinėjo teismui, aiškindamas, kad ir be jų bylą išnagrinės ir, kad Asta kuo mažiau kištusi. Deja šio proto bokšto Asta nepaklausė, sugebėjo iš jo atsiimti dokumentus, pateikti teismui ir laimėti suklastotą paveldėjimo bylą. Mes manome, kad Asta yra ženkliai sveikesnė už pačius išsigimusius dvikojus teisininkus, dėl orientacijos gali surengti pasivažinėjimą už vairo, kad ir po Maskvą. Prisiminkim, kaip Pliauga išsigando iš Alytaus nuvažiuoti net iki Telšių. Dabar milicininkas-advokatas A.Pliauga mano kitaip, Astą būtina uždaryti į psichuškę ir taškas. Suvaidinęs apšmeižtą ir pripažintas nukentėjusiuoju, paskutiniuose 2 teismo posėdžiuose net nedalyvavo. Galimai uždraudė, nes prieš tai posėdyje prasitarė, kad faktiškai ji yra teisiama už šnipinėjimą. Tereikia pažiūrėti į Astos pasą, kiek yra vizų į Rusiją, Baltarusiją, akivaizdžiai Asta yra ne tik jų šnipė, bet ir JAV. Tai milicininkas-advokatas A.Pliauga teigė net dvejuose teismo posėdžiuose. Kadangi su šnipų gaudymais Lietuvai labai nesiseka, politinių bylų nenori, matomai todėl milicininkas – advokatas A.Pliauga,
bendradarbiaudamas su Alytaus policija, taip uoliai ir aklai bando Astą įkišti į psichuškę.

Byla sukurpta iš vis iš nieko. Pagal video įrašą, Astos kaimynas A.PLiauga pats užsipuola Astą, bando  panaudoti netgi fizinę jėgą, o rašo kad jį įžeidė ir t.t. Tikrų nusikaltimų, nužudymų, pasikėsinimų, niekas nesiruošia net tirti, o štai gaujos nario A.Pliaugos tariamą žodinį įžeidimą, gina visa „šaika“.
Kieno nurodymu „šnipė“ Asta privalo atsidurti „psichuškėje“? Žinau, bet norisi dar gyventi ir kovoti už mūsų ir jūsų laisvę.
Niekas netikėjo, kai Henrikas Klimašauskas daktarams – psichiatrams sakė, kad apie jų nusikalstamą psichiatriją Brežnevo laikais, parašys knygą. Pasakė ir ištesėjo. 1992 m. „Nemuno“ redakcija. Henrikas Klimašauskas „Bepročių pasaulyje“.
Manom, kad Asta Rubinaitė išgyvens, jos knyga bus pavadinta „Kelionė į mirtį ir atgal į gyvenimą“.
Tikėkimės pavadinimo keisti nereikės. Jos likimas yra stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir giminaičių teisininkų JAV.
Ką Asta besakytų ar berašytų, „šaika“ teigia, kad jai vaidenasi. Netgi, kad pati miške lupinėjosi nagus ir visaip save žalojosi, kad niekas nematytų dar apsikrovė šakomis. Tenka su liūdesiu, „šaikos“ nariams pranešti, kad ši garbinga ponia-panelė nėra jokia psichinė ligonė ir geriau orientuojasi aplinkoje, ypatingai po nužudymo, negu tariamas garsiausias Lietuvos advokatas
A.PLiauga. Asta turi visus „šaikos“ (policijos, prokurorų, advokatų, teisėjų, neatmetu ir mano) pokalbių bei vaizdo įrašus.
Alytaus prokuroras Arūnas Juknevičius Astai pažadėjo, kad nelegaliai jos nebegaudys, viską darys tik oficialiai. Tai akivaizdus pripažinimas, kad persekiojo.

Nuotraukose:

Einant Alytaus m. į parduotuvę ir atgal, neadekvačiai Asta buvo persekiojama su a/m, langai
užtamsinti pagal taisykles. Lėtai priartėjus šiai a/m prie Astos, jai teko įjungi savo miklias randuotas
kojytes.

Prie Astos mamos namų, „Šaikos“ narys, kiti mašinoje su taip pat užtamsintais langais, apžiūrinėja
užraktus, kaip patekti į vidų. Prieš tai „šaikos“ tik uniformuoti nariai be teismo sprendimo išpjovė
tvorą, namo duris. Kankindami Astą, nubogino į Utenos „psichuškę.“

Kas aprašyta, remiantis filmuota medžiaga ir garso įrašais. A/m numeriai žinomi. Negi „šaikai“
praneši apie „šaiką“, rezultatas aiškus. Po velėna arba į „psichuškę“?