Kazachstane jau verda gatvės mūšiai

Buvusi sovietinė respublika ir strateginė Rusijos sąjungininkė Kazachija tapo įvelta į klasikinę spalvotąją revoliuciją. Nors akivaizdu, kad dabartinių įvykių dirigentai yra Paryžiuje, Londone ir Vašingtone, protestų priežastimi tapo vietos valdžia, kuri rūpinosi tik savo kišene ir globalistų nurodymų vykdymu, tikėdamasi derėtis su velniu. Kitaip tariant, jie darė tą patį, ką ir Lietuvos „elitas”. Dujų kainos, apie kurias šaukė kontroliuojama žiniasklaida, buvo tik pretekstas masiniams protestams. Kazachstano valdžioje esantys „technokratai”, atvedė tauta iki nevilties sumažinę pragyvenimo lygį ir įvedę privalomą skiepijimą su QR kodais(mūsų PIŠpasio analogu), o taip pat pražiopsojo Sorošo struktūrų ruošiamus protestus. Tame – o būtent bukume ir nesugebėjime įžvelgti pavojų net savo kailiui — yra vienas iš pagrindinių skirtumų technokratų nuo tradicinių valdovų, kurių pavyzdžiu gali Būti Lukašenka. Lukašenka išliko, nes turėjo į ką atsiremti.

Atrodo, kad Rusija gali prarasti vieną iš pagrindinių savo sąjungininkių, be kurios ji netektų įtakos visoje Vidurinėje Azijoje. Valdžia iš vietos technokratų ir buvusio valstybės vadovo Nazarbajevo rankų slysta realiuoju laiku, todėl prezidentui Tokajevui laikas atsisėsti šalia Janukovyčiaus ir pradėti rašyti antrąjį savo knygos „Kaip viską prarasti ir nieko nesuprasti” tomą.

Formaliai protestai prasidėjo sausio 2 d. šalies vakaruose, Mangistau srities Žanaozeno mieste, po to, kai sausio 1 d. suskystintų dujų litro kaina pakilo iki 120 tengi? (0,27 JAV dolerio). Protestuotojai reikalavo sumažinti dujų kainą iki 60 tengi? (0,13 JAV dolerio), tačiau valdžios institucijos ir žiniasklaida jų paprasčiausiai nepastebėjo, todėl protestai tyliai persimetė į likusią šalies dalį. Tuo pat metu šalies vyriausybė buvo visiškai tikra, kad viskas „susitvarkys savaime”, o ekspertai per televiziją pateikė europiečių pavyzdį, kur, girdi, jie pasivaikščiojo ir grįžo namo(kaip pvz. Prancūzijoje geltonosios liemenės). Tačiau tai nėra svarbiausia. Svarbiausia, kad Kazachstano valdžios institucijos, kaip ir Lietuvos valdžios institucijos, atsisakė matyti žmonių protestus prieš privalomą skiepijimą, vaikų ir nėščiųjų skiepijimą bei QR kodus. Jie negalėjo išspręsti problemų su laukinėmis produktų kainomis, benzino ir dyzelino stygiumi, sausra ir galvijų kritimu, tačiau, kaip ir mūsų PIŠ, vykdė visus PSO ir TVF nurodymus, privesdami žmones prie to, kad bet kokia priežastis taptų kibirkštimi revoliucijai, apie kurią daugiau nei prieš šimtą metų kalbėjo Leninas. Todėl technokratai pradėjo reaguoti tik tada, kai Kazachstano maištas iš ekonomikos peraugo į politiką, o kovotojai ir protestuotojai ėmė užiminėti administracinius pastatus ir televizijos kanalus. O štai protestuotojai užėmė prezidento rezidenciją Almatoje. Iš viso Kazachstane jau žuvo daugiau kaip 700 žmonių, įskaitant apie 150 policininkų ir karių. Kol kas nėra patvirtinti pranešimai apie žuvusiuosius.

Prezidentas Tokajevas dabar sutinka su viskuo, net su Nazarbajevo atleidimu, tačiau šaukštai jau po pietų ir niekas nebenori su juo kalbėtis. Vienintelis dalykas, galintis išgelbėti jo kailį, yra karo padėties įvedimas ir brutalus protestų malšinimas. Tačiau jis negali to padaryti, nes yra pernelyg prisirišęs prie Vakarų, kurie jau skaičiuoja dividendus iš „naujosios Ukrainos” atsiradimo po Rusijos ir Kinijos pilvu. Nėra prasmės vardyti visko, kas ten vyksta dabar, – įvykiai vystosi taip sparčiai, kad bet kokia informacija jau bus pasenusi.

Pradėkime nuo pagrindinių veiksnių, dėl kurių žmonės išėjo į gatves. Svarbiausias iš jų – pragyvenimo lygio kritimas (kurio oficialiai nėrs) ir kylančios kainos(kažkur girdėta?). Pernai Kazachstane prekių kainos pakilo 11,3%. Šių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo užfiksuotas vasarai nebūdingas ir rekordinis ilgai saugomų daržovių (bulvių, morkų, burokėlių) kainų augimas, nes ne sezono pabaigoje jų pasiūla buvo nepakankama. Kadangi iki naujo derliaus nuėmimo vidaus atsargos buvo išeikvotos, birželio mėn. šių produktų mėnesinis kainų kilimas buvo didžiausias per pastaruosius metus, o tai lėmė staigų metinės infliacijos šuolį? (30,6 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus). 2021 m. spalio mėn. metinis daržovių kainų augimas sudarė 25,5 %. Per metus mėsa pabrango 10,3 %, saulėgrąžų aliejus – 56,2 %, o cukrus – 32,1%.

Spalio mėn. šalyje taip pat trūko dyzelino. Ši padėtis turėjo įtakos ne tik didėjančioms dyzelino kainoms, bet ir sukėlė problemų transporto bendrovėms, Kazachstano geležinkeliams, taip pat kėlė pavojų stabiliai komunalinių ir kelių paslaugų veiklai. Daugelis degalinių visoje šalyje tomis savaitėmis dyzelinu prekiavo tik pagal talonus, o kai kuriose jų jo išvis nebuvo. Oficialiais duomenimis, benzino kainos per metus padidėjo (+15,6 %), o dyzelino – (+24,4 %), t. y. ketvirtadaliu. Be degalų trūkumo, trūko ir elektros energijos. Kai kuriuose regionuose, siekiant taupyti energiją, piko valandomis buvo sustabdytas elektros energijos tiekimas. Be to, 2021 m. vasarą Vakarų Kazachstane dėl karščio bangos ir kritulių trūkumo kilo didžiulė sausra. Ūkininkai patyrė didžiulių nuostolių, o Mangistau srityje ir Kyzylordos srities Aralo rajone buvo gausu pranešimų apie gyvulių žūtį. Internete plito siaubingi išsekusių gyvūnų, kuriuos šeimininkai buvo priversti šerti kartoniniu popieriumi, vaizdai. Nepaisant sunkios situacijos, Žemės ūkio ministerija neskubėjo suteikti skubios pagalbos ūkininkams. Tarp kitko, vakar per Kurlianskio žinias, PIŠ’as paskelbė, kad Lietuvos verslui nukentėjusiam nuo Kinijos prekybos boikoto skirs 200 mln mūsų pačių pinigų. Vienas verslininkas gerai į kamerą pasakė – „šių pinigų užtektų nebent šermenims”.

Vertinant objektyviai, Kazachstane autodujų kaina yra kelis kartus mažesnė nei Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje – net ir po padidinimo. Tačiau jei tai būtų tik dujų klausimas, protestų nebūtų. Kaip rašo šalies gyventojai rusai, baisiausia šioje situacijoje, kad jokio pozityvaus plano gerinant žmonių padėtį technokratai neturėjo, tačiau buvo planai suvaryti tautą į urvus su lokdaunu ir badyti iki mirties(kažkur girdėta?).

Rusakalbė žiniasklaida stengiasi apie tai nutylėti, tačiau viena iš pagrindinių dabartinių protestų priežasčių yra visai ne ekonomika, o nauji apribojimai, kurie turėjo būti įvesti sausio 5 d. Dėl sparčiai plintančios omikrono atmainos neskiepytiems piliečiams žadama uždrausti lankytis masinio susibūrimo vietose: bankuose, pašto skyriuose, pirtyse, sporto centruose, bendruomenės paslaugų centruose, jau nekalbant apie prekybos ir pramogų centrus.

Tai vyksta po uždarymo ir skiepijimo pagal blogiausias Europos ir Australijos tradicijas. Antroji sukilimo priežastis buvo žinia apie naująjį uždarymą. Kazachstanas tapo griežčiausia NVS šalimi skiepų, karantino ir apribojimų požiūriu, nuolat išbandančia tautą. Sveikatos apsaugos ministerijos Sanitarinės-epidemiologinės kontrolės komiteto pirmininkas Aizhanas Yesmagambetova sakė: „Nuo metų pradžios darbuotojai, atsisakę skiepytis nuo COVID-19, bus baudžiami. Fiziniai ir juridiniai asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn už COVID-19 potvarkio pažeidimą”, – sakė Yesmagambetova spaudos konferencijoje, atsakydama į klausimą apie nuobaudas už atsisakymą skiepytis ir atlikti koronaviruso tyrimą PGR metodu. Pasak jos, jei darbdaviai nesilaiko reikalavimų, jiems taip pat gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Dabartinis uždarymas po visų apribojimų ir skiepų būtų ketvirtas Kazachstane nuo 2021 m. pradžios, nors nemažai jų nebuvo nacionalinio masto. Nėra prasmės sakyti, kiek mažų įmonių buvo uždaryta ir kiek žmonių dėl to liko be pragyvenimo šaltinio. Taip pat niekas nepasakys, nes jie nebuvo suskaičiuoti.

Tačiau vasarą vietinis PSO padalinys – „tarpžinybinė COVID-19 neplatinimo komisija” – rekomendavo Kazachstano vyriausiajam valstybiniam sanitarijos gydytojui uždrausti asmenims, kuriems nebuvo suleista eksperimentinio marmalo, dirbti paslaugų sferoje, pramonės įmonėse ir darbo kolektyvuose, kuriuose dirba daugiau nei 20 žmonių.

Nuo praėjusių metų lapkričio 15 d. Kazachstano mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose pradėta skiepyti paauglius, nėščias ir krūtimi maitinančias moteris nuo koronaviruso „Pfizer” vakcina. Nuo lapkričio 22 d. vakcinacija pradėta Aktobės mieste, paskiepytos tik aštuonios žindančios moterys ir keturi paaugliai. 2021 m. spalį Kazachstano vyriausiasis sanitarijos inspektorius Jerlanas Kiasovas patvirtino „Pfizer” paauglių skiepijimo gaires. „Mes stebime, ir atrodo, kad viskas vyksta gerai. Jokių akivaizdžių problemų nepastebėjome. Kūdikiai, nėščios ir žindančios moterys neturėjo jokių problemų”, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.

Apskritai Kazachstano valdžia dėjo visas pastangas, kad kuo daugiau žmonių jos imtų nekęsti ir dalyvautų protestuose. Tuo metu, kaip ir Lietuvoje, visišką neapykantą ir nepasitikėjimą landsberginiu režimu, maskuodavo sąmoningas melas, kurį skleidė dvaro sociologai, kurie, kaip ir mūsų šalyje, giedojo mantrą: „čia Kremlius ir vatnikai dėl visko kalti”.

Žinoma, JAV ir Didžiosios Britanijos agentai, palaiminti Kazachstano valdžios institucijų, negalėjo tuo nepasinaudoti. Turkijos pėdsakas paliekamas nuošalyje, nes tiek dabartinė valdžia, tiek sukilėliai yra visiškai proturiškai nusiteikę ir bet kokiu būdu siekia naudos. Tačiau destabilizacija Kazachstane – tai tik naujametinė dovana JAV ir Didžiajai Britanijai. Sukurti „naująją Ukrainą”, turinčią tokią sieną su Rusija ir Kinija, pradėti rusų pogromus ir išvaryti kinų verslą, paremti uigūrus ne tik žodžiais, bet ir ginkluotais kovotojais – tai senelio Sorošo svajonė.

Kazachstano elitas padėjo sorošiukams, kaip tik galėjo, panašiai kaip ir mūsų landsberginis elitas padėjo ir padeda visokioms užsienio organizacijoms. Tarp integrity initiative(savotiškas „wikileaks”) popierių Baltic klasteryje buvo net ir paminėtos kai kurios pavardės:

Bajarūnas, Bakas, Kasčiūnas, Kojala.

Girdėtos pavardės? Jos dar atidirbs užsienio spectarnyboms.

Kazachstane tebedirba Soroso fondas, USAID, National Endowment for Democracy, NED ir t. t. Per pastaruosius 15 metų bendras NVO skaičius respublikoje labai išaugo. Jei 2003 m. jų buvo apie du tūkstančiai, tai dabar – 22 tūkstančiai. Apie 200 Kazachstano nevyriausybinių organizacijų gauna finansavimą iš užsienio, o 70 proc. šių lėšų gaunama iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Manote Lietuvoje kitaip? CHA!

Šiuos duomenis savo pranešime Astanos pilietiniame forume nurodė viešojo vystymosi ministras Darkhanas Kaletajevas. „Šiuo metu Kazachstane veikia 53 tarptautinės organizacijos, 30 užsienio valstybinių organizacijų ir 77 užsienio nevyriausybinės organizacijos bei fondai”, – sakė jis. Be to, nuo 2019 m., viena vertus, aktyviai bendradarbiauja su elitu, ypač regioniniu, kita vertus, atvirai veikia prieš Nazarbajevą ir Atajevą, skatina rusofobiją (pavyzdžiui, kaltina Rusiją dėl cukraus kainų) ir agituoja už „kelią į Europą”. Strateginės kultūros fondas apie tai rašė 2019 m. dideliame straipsnyje „JAV didina spaudimą Kazachstanui”. Tačiau dabar pagrindinis klausimas – ką Maskva darys, jei šalies šiaurėje bus vykdomas etninis rusų valymas. Ir šis scenarijus, atsižvelgiant į nacionalistų suaktyvėjimą, toli gražu nėra toks fantastiškas.

Žinoma, pabėgę oligarchai taip pat nėra išimtis. Taigi korupcija kaltinamas ir Europoje gyvenantis Muchtaras Abliazovas net nebando neigti, kad aktyviai remia riaušes, norėdamas, kad Kazachstanas būtų panašus į Ukrainą ir Armėniją.

Be šių priežasčių, galima rasti daugiau nei šimtą etninių ir regioninių problemų, tokių kaip jaunesniųjų ir vyresniųjų žuzų (https://ru.wikipedia.org/wiki/Жуз) konkurencija, nacionalistų, vadovaujamų turkų, stiprėjimas, Londono kontroliuojamo elito išdavystė ir t. t., ir pan. Apskritai perversmai yra visų veiksnių visuma, kurių daugumą matome ir savo šalyje: nuo koronašetonų pagal PSO metodiką ir ekonomikos griovimo pagal TVF šablonus iki valdžios institucijų patiklumo savo ekspertams ir didėjančio nepasitenkinimo „pabėgusiais oligarchais”, kurie laiko savo agentus RF valdymo organuose. Ir būtų gerai išstudijuoti Kazachstano patirtį dėl atitinkamų agentūrų vietos. Tačiau pagrindinė išvada akivaizdi: žvėriškas požiūris į savo tautą ir nacionalinių interesų išdavystė dėl morkos iš globalistų bet kokiu atveju atsilieps pačiai valdžiai, kad ir kiek ji tikėtųsi susitarimų su Rotšildu ir kitais „pinigų valdovais”.

Lietuviškoms aktualijoms parengė Gintaras Jazdauskas