Kas tas naujas Vilniaus gelbėtojas Mykolas Majauskas?
trys
Renkant Seimo narių balsus, paaiškėjo skandalingi dalykai – paaiškėjo, kad Mykolo Majausko neva parengtą skundą KT iš tiesų rengė ne jie, o suinteresuota pusė – „Lietuvos Investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (LIPFA), kuri vienija pensijų fondus.
Būtent LIPFA pasamdyti advokatai ir parengė konservatorių kreipimąsi į KT – LIPFA advokatų ir G.Landsbergio parengtas pareiškimas KT pilnai sutapo, o visas pensijų fondų advokatų parengtas tekstas buvo praktiškai visas pažodžiui perkeltas į konservatorių Konstituciniam Teismui išsiųstą raštą.
„Tai kas įvyko – beprecedentis atvejis. Konstitucinį Teismą pasiekė iš esmės verslininkų rengtas skundas – G. Landsbergis ir jo kolegos, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir įstatymo jiems suteiktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą panaudojo ne gindami viešąjį interesą, o tenkindami privataus verslo interesus. Taip buvo pademonstruota visiška nepagarba Konstituciniam Teismui. Remiantis verslininkų rengtais tekstais stabdant pensijų reformą buvo pasikėsinta į pensininkų pajamas – bandyta užkirsti valstybei galimybę didinti pensijas. Po A. Kubiliaus Vyriausybės vykdytos naktinės pensijų reformos, kai buvo sumažintos Lietuvos žmonių pensijos, tai antras teisinio nihilizmo ir socialinės neatsakomybės pavyzdys“, – pareiškė Seimo narė A.Širinskienė.
Negana to, paaiškėjo, kad netrukus po G. Landsbergio vykdyto aršaus pensijų fondų verslo interesų gynimo ir atstovavimo jiems Konstituciniame Teisme, žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog „BaltCap Infrastructure Fund“, į kurį yra investavę visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, skirs 11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio, kurį valdo Austėja Landsbergienė, statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone.
Dar įdomiau, tada ir paaiškėjo, kad viena iš Konstitucinio teismo teisėja Daiva Petrylaitė jau parengė išankstinį minėto konservatorių parengto projekto vertinimą. Juokinga, kad teisėjos Daivos Petrylaitės sesuo VIda Petrylaitė jau prieš tai atliko pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Seserys – KT teisėja ir advokatė – dirbo ranka rankon, kad matyt, konservatorių parengtas projektas būtų pripažintas antikonstituciniu.
: „Ateities“ koalicija laimėjo, padedant „politinės kultūros etalonui“ Grybauskaitei, LRT ir kitiems propagandiniams skalikams. Užmiršime Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių ir brutalų jų nutildymą pasinaudojant advokatais ir prokurorais bei tai, kad jas išdavė ir visos trys naujosios koalicijos „amazonės“? Po to jų kalbos apie žmogaus teises – tuščios ir veidmainiškos. Nebeprisiminsime skandinaviškų bankų sukeltos Lietuvos ekonomikos griūties, manipuliavimo Vilibor palūkanų normomis ir neleistino Grybauskaitės, Kubiliaus, Šimonytės bei Lietuvos banko vadų pataikavimo jiems? Nebevertinsime nusikalstamo „Sodros“ ir senjorų finansinio prievartavimo, maitinant tuos pačius bankus ir pensijų fondus? Ignoruosime tai, kad Generalinė prokuratūra, finansuojama visų šalies piliečių lėšomis, dėl šių akivaizdžių pažeidimų gėdingai atsisakė ginti viešąjį interesą? Pateisiname skandalingą pensijų fondų interesų atstovavimą, pasinaudojant Konstituciniu Teismu ir amoralų Landsbergio šeimos švietimo verslą, finansuojamą viešaisiais pinigais? Gyvensime šia diena, tuščiai pliurpsime apie gerovės valstybę ir leisime kartoti visa tai, kas jau buvo? Aš taip nemanau. Gal kas nors pavargo ir nusivylė, aš – ne. Todėl pradėti darbai bus tęsiami ir Vilniuje, ir Briuselyje.
Pridedamas – Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį teismą ir privačių pensijų fondų rašto palyginimas.
Stasys Jakeliūnas : „Netrukus tą pačią dieną paaiškėjo papildoma skandalinga informacija. Pasirodo, dalis Konstituciniam teismui pateikto prašymo teksto, kurį be G. Landsbergio pasirašė dar 29 Seimo nariai, sutampa su teisinės išvados, kurią pensijų fondų užsakymu rengė teismo teisėjos, paskirtos rengti preliminarią išvadą, sesuo.
Tai – viena vertus, galimas interesų konfliktas, kurį sukėlė ne kas kitas, o Seimo nariai, savo prašyme panaudoję minėtą medžiagą. Kita vertus, tai galimas įrodymas, kad visi 30 Seimo narių atstovauja ne savo rinkėjų, o pensijų fondų verslo interesams ir tenkina jų norus ir lūkesčius. Viena iš prašymą pasirašiusių Seimo narių G. Skaistė bandė teisintis, sakydama, kad į prašymo tekstą perkelta viso labo gražiai išdėstyta chronologinė informacija. Tačiau tai, mano įsitikinimu, yra melas ir manau, kad tai taip pat turėtų būti teisiškai įvertinta. Svarbiausia Seimo narių prašyme, adresuotame Konstituciniam teismui, yra ne chronologinė informacija, o pažodžiui atkartoti pensijų fondų argumentai ir jiems palankūs vertinimai. Tai ir rodo, kad tokiu prašymu, adresuotu Konstituciniam teismui, galimai atstovaujama ne Lietuvos piliečių ir visos valstybės, o siauriems verslo interesams, ginami jų, o ne tikrieji pensijų sistemos dalyvių ir dabartinių pensininkų lūkesčiai. Įdomu, ką apie čia išdėstytus faktus ir jų vertinimą mano buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V. Sinkevičius. Ir kas jo manymu yra reikšmingiau – įvykęs oficialus dviejų valstybės pareigūnų susitikimas ar tai, ką savo nepagrįstais kaltinimais ir pareiškimais padarė G. Landsbergis? Tai – neverti buvusio teisėjo dėmesio dalykai?
Kaip ir 30-ties Seimo narių parašymas Konstituciniam teismui, panaudojant šio teismo teisėjos sesers argumentus, skirtus pensijų fondams? Išaiškėjus tokiems faktams, tikriausiai nėra būtina papildomai tirti pensijų fondų įtakos politikams, apie ką viešai minėjau anksčiau. Politikai tokiu savo elgesiu ir parašais tikriausiai patys tai akivaizdžiai pripažino. Ką su tuo daryti, reikės deramai apgalvoti. Tai, be abejo, pirmiausia yra pačių Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į Konstitucinį teismą, atsakomybės klausimas. Apgailėtina, kad Seimo narių grupę teisme, jei byla būtų nagrinėjama, yra pasirengusi atstovauti I. Šimonytė. Ji tikrai privalėjo būti pakankamai gerai informuota apie pensijų reformos būtinybę jos principus ir kryptis, nes dirbo Lietuvos banke, kuris dalyvavo diskusijose pensijų reformos klausimais ir išreiškė savo poziciją, kuri, mano supratimu, didele dalimi sutampa su priimtų įstatymų tikslais ir nuostatomis. Deja, I. Šimonytė pasirinko oponavimą priimtiems ir prezidentės pasirašytiems įstatymams ir, sąmoningai ar ne, atstovavo pensijų fondų ir kitų finansų sektoriaus įmonių verslo interesams. Apibendrinant, mano manymu G. Landsbergis darė spaudimą Konstituciniam teismui ir abejojo jo darbu bei objektyvumu. Jis savo viešais pareiškimais ir kaltinimu man taip pat galėjo pakenkti teismo ir jo pirmininko reputacijai. G. Landsbergis kartu su kitais prašymo autoriais galimai sukėlė interesų konfliktą Konstitucinio teismo teisėjai. Tokiu būdu taip pat galėjo būti pakenkta šio teismo reputacijai. Įvertinus visas šias mano įsitikinimu labai svarbias aplinkybes ir turint omenyje, kad G. Landsbergis, nepateikęs jokių įrodymų, apšmeižė mane padarius nusikaltimą, artimiausiomis dienomis pateiksiu atitinkamus dokumentus teisminėms institucijoms ir prašysiu jų įvertinti čia išdėstytus faktus, aplinkybes bei G. Landsbergio veiksmus. Gavus atsakymus ir išvadas, manau, Seime gali tekti svarstyti apkaltos G. Landsbergiui klausimą. Paradoksalu gali būti tai, kad išvadą dėl to, ar G. Landsbergis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, gali tekti priimti Konstituciniam teismui. Tam pačiam teismui, kuriam G. Landsbergis savo viešais pareiškimais galėjo daryti spaudimą ir menkinti jo reputaciją. Bet dėl tokios situacijos, jei ji susiklostys, vėlgi bus00 atsakingas ne kas kitas, o pats G. Landsbergis
