Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS   ĮŽANGA

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmojo šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu.

PASITIKĖJIMO NEKELIANTIS VILNIAUS

APYGARDOS TEISMO 2009 M. GEGUŽĖS 29 D. NUOSPRENDIS

– Kaip vertinate Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, kuriuo Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo nariai Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Audrius Andrušaitis už buvusio akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo nužudymą buvo nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos?

– Kad nuosprendis būtų pagrįstas ir teisingas, jis turi būti išsamus, atsakantis į esminius ir kitus klausimus, turinčius ar galinčius turėti reikšmingos įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.

Šiame nuosprendyje aš pirmiausia pasigendu informacijos apie asmenis, kurie įtikino Algimantą Vertelką imtis šio nusikaltimo, teikė jam informaciją, reikalingą Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimui.

Nusikaltimo įvykdymo aplinkybės prieštarauja nuosprendyje (189 lapas) konstatuotai pagrindinei nusikaltimo versijai, kuri teigia, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų.

Nuosprendyje (189 lapas) teismo konstatuota versija, jog Algimantas Vertelka buvo nusikaltimo iniciatorius, prieštarauja byloje nustatytoms nusikaltimo įvykdymo aplinkybėms.

Keista tai, kad nusikaltimo įvykdymo esminės aplinkybės prieštarauja tiek Algimanto Vertelkos, tiek visos „tulpinių“ nusikalstamos gaujos lūkesčiams bei interesams.

Skaitant nuosprendį susidaro įspūdis, kad Gedeminą Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją 2000 m. liepos 6 d. vėlų vakarą pagrobė viena nusikaltėlių komanda, dirbusi pakankamai profesionaliai, tačiau po pagrobimo pinigų iš Gedemino Kiesaus reikalavo jau visiškai kita nusikaltėlių komanda, nebežinojusi pati ko labiau nori – pinigų ir gero gyvenimo ar lavonų ir kalėjimo iki gyvos galvos.

Visa tai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį daro ne tik sąmoningai nepagrįstu, bet ir absurdišku.

Nuosprendžio 3 – 145 lapuose aprašyti Virginijaus Baltušio, Algimanto Vertelkos, kitų Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo narių 1993 – 2000 metais įvykdyti nusikaltimai, pribloškiantys savo žiaurumu, šaltakraujiškumu ir profesionalumu.

Tokia ilga nuosprendžio įžanga, tiesiogiai nesusijusia su Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimu bei nužudymu, Vilniaus apygardos teismas perša išankstinę nuomonę apie Virginijų Baltušį, Algimantą Vertelką ir jų bendrininkus, kad skaitytojas, skaitydamas tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimu bei nužudymu, net nesuabejotų, kad šį nusikaltimą inicijavo, organizavo ir įvykdė Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir jų bendrininkai, siekdami pasipelnyti Gedemino Kiesaus neva kažkur slepiamais milijonais.

Skaitant nuosprendį pagrįstas abejones kelia per daug sklandus Gedemino Kiesaus, jo sūnaus bei vairuotojo pagrobimas, Gedemino Kiesaus neįtikėtinas atvirumas, neatsargumas ir nenuovokumas bendraujant su Algimantu Vertelka tiek likus kelioms dienoms iki nusikaltimo įvykdymo, tiek nusikaltimo įvykdymo dieną, neįtikėtinos nusikaltėlių klaidos rengiantis nusikaltimui ir jų visiškas nesusigaudymas, kaip reikia pasipelnyti iš sėkmingai įvykdyto Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimo.

– Turite Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiui pakankamai kritikos?

Jeigu šiam nuosprendžiui neturėčiau kritikos ir juo besąlygiškai patikėčiau, tuomet reikėtų patikėti ir tuo, jog JAV prezidentą Džoną Kenedį nužudė pavienis žudikas, o jo brolį – kandidatą į JAV prezidentus – Robertą Kenedį nužudė psichiškai nestabilus, tačiau jokio rimtesnio intereso žmogžudystei neturintis libanietis.

Jokių užsakovų, jokios pašalinės įtakos, jokios politikos!

Deja, pavienių, atsitiktinių ir išprotėjusių žudikų versijos politinėse ir stambaus verslo žmogžudysčių bylose mažai ką beįtikina.

Žmonės, kurie domisi Australijos televizijos kanalo „Viasat History“ laidomis, jau žino, jog abiejų Kenedžių nužudymo svarbiausios gijos veda į Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV) ir Federalinį tyrimų biurą (FTB).

Vienintelis galimas Džono Kenedžio nusikaltimas – jis nesutiko laužyti JAV prezidento duotos priesaikos. Ir už tai buvo nužudytas valstybės, kurią gynė, kuriai ištikimai tarnavo, vardu.

Tai labai skaudi pamoka ateičiai tiek JAV, tiek kitų demokratinių šalių vadovams – jei norite išlikti gyvi, nesulaukti perversmo ar apkaltos, savo šalims, savo rinkėjams turite meluoti ir duotas priesaikas, kai tik prireiks, laužyti kiekviename žingsnyje.

Kaip galima greičiau reikėtų išslaptinti visus su Džono Kenedžio ir Roberto Kenedžio nužudymais susijusius dokumentus, atliktų tyrimų rezultatus ir suteikti galimybę tiek CŽV, tiek FTB apsiginti, bent jau pabandyti nusiplauti kraujo dėmes nuo savo mundurų ir reputacijos.

Gerai būtų, jei tai įvyktų kaip galima greičiau ir iniciatyvos tam imtųsi dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas, kuriam jau treti metai kasdien gresia Kenedžių likimas.

– Mes turime ir lietuvišką analogą Kenedžių nužudymams …

– Taip, turime. Mes turime panašų savo, lietuvišką pavyzdį – Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimo ir nužudymo atvejį, kuris, jeigu taip ir nebus sąžiningai ištirtas, mes liūdną šešėlį ant tuometinio Lietuvos Respublikos Prezidento, Valstybės gynimo tarybos ir JAV korporacijos „Williams International Company“ reputacijos.

Vilniaus apygardos teismas, pats nesuprasdamas, kad daro meškos paslaugą, 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu padarė viską, ką tik galėjo padaryti, kad toks šešėlis visiems laikams kristų ant paminėtų asmenų.

Todėl mūsų – Lietuvos Respublikos piliečių – pareiga yra dėti visas pastangas, panaudoti visas žinias ir galimybes, kad Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimo ir nužudymo byla būtų sąžiningai ištirta, o šio nusikaltimo tikrieji užsakovai ir iniciatoriai sulauktų pelnyto atpildo – būtų paviešinti ir bent jau Lietuvoje daugiau taip nebesielgtų.

Tik taip mes užkirsime kelius prasidedančioms politinėms ir verslo žmogžudystėms, kurios, pasinaudojant mūsų šalies išrinktųjų dvasiniu ir materialiniu skurdu, bejėgiškumu ir nesugebėjimu atsispirti pasitaikiusiai galimybei sau ir savo artimiesiems užtikrinti sočią ateitį, įžūliai vykdomos ir nuo atsakomybės dengiamos Lietuvos Respublikos vardu.

Išaiškinę ir paviešinę Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimo ir nužudymo užsakovus bei iniciatorius, mes, palyginus, maža šalis, savo drąsa ir tiesos siekimu, galbūt, išgelbėsime gyvybę ir JAV prezidentui Donaldui Trampui.

– Jeigu paaiškės, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis sąmoningai nepagrįstas ir neteisingas?

– Tuomet bus galas šiai teisingumo sistemai ir jos vertybėms. Turės gimti nauja teisingumo sistema, nauja politika, nauja valstybė.

Laukite tęsinio