Karys nelygioj kovoj

Antanas Baskas

Žudytos lietuvių kalbos ir tautos žymiausi gaivintojai: Daukantas 1793-1864, Basanavičius 1851-1927, Kudirka 1858-1899, Maironis 1863-1932, Vaižgantas 1859-1933. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. uždraudė įvežti ir platinti Lietuvoje lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. 1864 m. uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje. Draudimas galiojo iki 1904 m.

Minėti lietuvių kalbos ir tautos gaivintojai, dalyvaudami draudžiamoje spaudoje, padėjo pamatus 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktui.

Maironio išskirtinę įtaką skatinant lietuviškumą rodo tai, kad kelios dešimtys jo eilėraščių tapo liaudies dainomis su dešimtimis interpretacijų. 1927 m. eilėraštyje SKAUSMO SKUNDAS su užrašu spausdinti tik po mano mirties Maironis parašė: kaip kareivis nelygioj kovoj be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj
aš perblokštas ir vienas!..

Daug kartų apšmeižtas, kad negautų vyskupo vardo, kosmopolitų niekintas tada ir dabar, iki mirties neįvertintas už lietuvybės puoselėjimą nuo 1885 m. iki 1932 m. Maironis iki 1907 m. užbaigtoje poemoje NAUJOJI LIETUVA parašė, kad Markso paikūs sapnai kosmopolitams svarbiau už tėvynę.

Dalyvaudamas nelegalioje lietuviškoje spaudoje, Maironis rizikavo studijomis Petrapilyje 1888–1892, pareigomis Kauno kunigų seminarijoje dėstyti moralinę teologiją 1892-1894, profesoriaus pareigomis Petrapilyje 1894-1809. O tuo pačiu aukojo savo talento garbę, nes turėjo slėpti autorystę.

Kviečiamas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, Maironis 1909 m. grįžta į Kauną, nors čia mokės tik 630 rublių, o Petrapilyje mokėjo 2400 rublius.

Seminarijoje buvusią lenkų kalbą Maironis pakeitė lietuvių kalba.

Maironis skaudžiai pergyveno, kad jo idealizuota tėvynė tapo praktiška su visomis praktiškumo ydomis. Bet Maironio poezija, tapusi liaudies dainomis, padarė didžiausią įtaką gaivinant lietuvybę. Per keturiasdešimt Maironio eilėraščių tapo liaudies dainomis.

Tai kareivio nelygioj kovoj pergalė. O kur dar parašytų ir skelbtų 1885-1932 spaudinių įtaka iki dabar, kunigų seminarijos sulietuvinimas 1909, 1922–1932 Kauno universiteto, (nuo1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjo ir profesoriaus įtaka studentams.

Tai iškiliausias XIX – XX a. sandūros lietuvis ir tautos ryšio jungėjas. Spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl to vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. Maironis – pirmasis lietuvių bendrosios kalbos poetas, aukštas lietuvių literatūros stiliaus kūrėjas, lietuvių poezijos klasikinių tipų kūrėjas ir moderniosios lietuvių poezijos pradininkas.

Maironis rašė, kad Lietuva-„šalis, kur miega kapuos didvyriai“ ir pats papildė jų gretas.

Pagerbdamas didvyrį, jo eilinio gimtadienio proga įdainavau kitų nedainuotų Maironio posmų, randamų su iliustracijomis Google, surinkus Antanas Baskas YouTube Maironis, o surinkus Antanas Baskas knygos, atsiversite šimtus mano straipsnių, skalbtų laikraščiuose, tarp jų ir per šimtą – „Laisvame laikraštyje.“