Karolis Venckus : „Kol anti-sisteminiai iškėlę aukštai galvas virš nacio Skvernelio ir priplaukusios Maldeikienės moralizuoja kitiems kaip gyventi, galime pažvelgti į juos pačius

karolis-venckus-77352125

karolis-venckus-77352125

Tautos tarnas.
Autorius: Karolis Venckus.
Kol Lietuvos sisteminiai ir antisisteminiai lipa vieni kitiems per galvas, kad patektų į kitą vyriausybę, Jonas Varkala ravi daržus, geria arbatą, ir dalina savo gilia išmintimi feisbuke.
Kol anti-sisteminiai iškėlę aukštai galvas virš nacio Skvernelio ir priplaukusios Maldeikienės moralizuoja kitiems kaip gyventi, galime pažvelgti į juos pačius.
Man teko bendrautis su šiais politikais nes norėjau padėti cerebriniu paralyžium sergančio berniuko šeimai surinkti 75,000 eurų jo operacijai.
Norėjau padėti ne tik dėl to, kad man buvo gaila mažojo Dominyko, bet dėl to, kad man sunkiu gyvenimo metu visados atsirado žmonių kurie norėjo man padėti, žmonių kurie man padėjo aukodami savo laiką, darbą, pinigus. Todėl norėjau atsilyginti tiems žmonėms kurie man padėjo sunkiu metu, ir dabar pats padėti kažkam kitam sunkiu metu.
Galvojau išsiūti feisbuko žinutes politikams ir visuominėje žinomiems žmonėms ir paprašyti jų pasidalinti šio berniuko istorija savo paskyrose su instukcija kaip prisidėti, norintiems paaukoti. Juk tai toks mažas darbas, paspausti mygtuką “dalintis”, ir taip prisidėti prie pinigų rinkimo berniuko operacijai.
Pradėjau nuo žmonių su kuriais teko bendrauti prieš tai. Jurga Lago iš karto pasidalino prašymu paremti berniuko šeimą, Tomas Baranauskas taip pat, Gintarė Gurevičiūtė, Rūta Janutienė, Algimantas Rusteika, Jurijus Smoriginas, Andrius Švarplys, Arūnas Matelis ir keletas kitų mažiau visuominei žinomų žmonių akimirksniu sutiko tai padaryti.
Tada nusprendžiau parašyti žmonėms kuriuos kartais „matau” feisbuke bet su kuriais nebendrauju. Parašiau Orijui Gasanovui ir jis taip pat pasidalino šio berniuko istorija. Parašiau Gintarui Furmanavičiui ir jis nusprendė paaukoti savo lėšas. Darius Kuolys, Naglis Puteikis ir Arvydas Juozaitis pasidalino berniuko istorija. Ligitas Kernagis ir Eurika Masytė taip pat. Vytautas Matulevičius, Jonas Varkala, Stanislovas Buškevičius ir Juozas Valiušaitis pasidalino ir neprašyti. Tomas Pacėsas pasidalijo ir savo Dzūkijos televizijoje.
Išsiunčiau žinutę ir Vytautui Sinicai su kurie ne kartą esame kalbėja, parašiau Šarūnui Jasiukevičiui (Praeities Žvalgui), Šarūnui Navickiui, Dovydui Norkūnui, Ugniui Kiguoliui, Arnui Klivečkai, Povilui Gyliui, Nendrei Černiauskienei, Dovilui Petkui, Akvilei Kavaliauskaitei, Žydrūnui Savickui, Stano, Laurai Radzevičiūtei – iš visų jų tik ženkliukas “feisbuke” perskaityta…
Kaikuriems iš jų, kuriuos šiek tiek pažinojau parašiau dar kartą, vėlgi – “perskaityta” ir jokio atsakymo.
Tada nusprendžiau parašyti “kovotojams prieš sistemą” – Mindaugui Puidokui, Petrui Gražuliui, Vytautui Bakui, Valdemarui Valkiūnui. Visi perskaitė mano žinutę, vinintelis Puidokas atsakė.
Jis paklausė kiek reikia pinigų, man paaiškinus, kad reikia virš 70,000 eurų jis pažadėjo pakalbėti su Viktoru Uspashik, pažadą Mindaugas Puidokas ištesėjo.
O nė Bakui, nė Valkiūnui, nė Gražuliui mažas kenčiantis berniukas nebuvo įdomus.
Nusprendžiau parašyti visų politinių partijų vadovams, kurie atsakė ir pasidalino berniuko istorija jau paminėjau, didžioji dalis jų mano žinutės neperskaitė. Bet buvo dar du politikai kurie perskaitė – Vilija Blinkevičiūtė ir Vytautas Radžvilas.
Abiems žinutė apie cerebriniu paralyžium sergantį berniuką, nei Blinkevičiūtės, nei Radžvilo nesudomino.
Stasys Jakeliūnas ir Petras Auštrevičius taip pat matė mano žinutę – jokios reakcijos.
Mano žinutę perskaitė ir mūsų bestuburis ekselencija Gitanas Nausėda (prezidente paprašykite, kad jus išmokintų kaip padaryti, kad feisbuke nesimatytu kurias žinutes jūs skaitote o kurių ne).
Aukšto ir gražaus mūsų lyderio ši informacija taip pat nesudomino.
Nusprendžiau išsiūsti el. Laiškus ir feisbuko žinutes ir kiekvienam 141 Seimo nariui. Susidomijusių sergančiu vaiku buvo vienetai.
Vienas pirmūjų atsakė Matas Maldeikis (TS-LKD) ir iš karto pasidalijo savo paskyrojo ir paragino aukoti, taip pat pasielgė ir Dainius Kepenis (LVŽS), atsakė ir Monika Ošmianskienė (Laisvės partija) ir paprašė kontaktų, kad galėtų susisiekti su berniuko mama, Beata Petkevič (Lenkų rinkimų akcija) taip pat susisiekė su berniuko mama, paragino savo sekėjus paaukoti ir tą padarė pati, Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija) paprašė daugiau informacijos ir pažadėjo su ja susipažinti, Juozas Varžgalys (LVŽS) taip pat paragino savo sekėjus paaukoti.
Susisiekė su manim ir Aušra Maldeikienė, pažadėjo pati paaukoti ir paraginti savo feisbuko sekėjus padaryti taip pat – pažadą ištesėjo. Ponia Maldeikienė manę gana nustebino, ji žymiai malonesnis žmogus negu dauguma mano :).
Netgi durnelis Skvernelis nepagailėjo ir pervedė pinigų berniuko šeimai.
O daugumai „kovotojų su sistema” buvo pochui.
Kaikuriems iš jų, kuriuos geriau pažinojau parašiau dar kartą, vėlgi – “perskaityta” ir jokio atsakymo.
Tada nusprendžiau parašyti “kovotojams prieš sistemą” – Mindaugui Puidokui, Petrui Gražuliui, Vytautui Bakui, Valdemarui Valkiūnui. Visi perskaitė mano žinutę, vinintelis Puidokas atsakė.
Jis paklausė kiek reikia pinigų, man paaiškinus, kad reikia virš 70,000 eurų jis pažadėjo pakalbėti su Viktoru Uspashik, pažadą Mindaugas Puidokas ištesėjo.
O nė Bakui, nė Valkiūnui, nė Gražuliui mažas kenčiantis berniukas nebuvo įdomus.
Nusprendžiau parašyti visų politinių partijų vadovams, kurie atsakė ir pasidalino berniuko istorija jau paminėjau, didžioji dalis jų mano žinutės neperskaitė. Bet buvo dar du politikai kurie perskaitė – Vilija Blinkevičiūtė ir Vytautas Radžvilas.
Abiems žinutė apie cerebriniu paralyžium sergantį berniuką, nei Blinkevičiūtės, nei Radžvilo nesudomino.

Negaliu spręsti ar visi politikai perskaitė el. laiškus iš žinutes, bet galiu garantuoti, kad šie asmenys jas perskaitė ir toliau gryžo prie nosės krapštymo. Mažo berniuko likimas jiems buvo nė motais:

Vytautas Bakas (nepriklausomas),
Algirdas Butkevicičius (Žaliūjų partija),
Vytautas Gapšys (Darbo partija),
Aidas Gedvilas (Darbo partija),
Eugenijus Gentvilas (Liberalų sąjūdis),
Petras Gražulis (tautininkai),
Liudas Jonaitis (LSDP),
Linas Jonauskas (LSDP),
Virgilijus Jukna (Darbo partija),
Asta Kubilienė (LVŽS),
Valdas Rakutis (TS-LKD),
Julius Sabatauskas (LSDP),
Artūras Skardžius (Darbo partija),
Dovilė Šakalienė (LSDP),
Agnė Širinskienė (LVŽS),
Jurgita Šiugždinienė (TS-LKD) – švietimo ministrė,
Valdemaras Valkiūnas,
Petras Auštrevičius (Liberalų Sąjūdis),
Vilija Blinkevičiūtė (LSDP),
Stasys Jakeliūnas (LVŽS),

Gitanas Nausėda (Bestuburių Sąjūdis).

Vytautas Sinica (NS)
Šarūnas Jasiukevičius (NS),
Šarūnas Navickas,
Ugnius Kiguolis,
Valdas Vižinis (Lietuvos Sąrašas),
Nendrė Černiauskienė (Liaudies Partija),
Dovilas Petkus (NS),
Akvilei Kavaliauskaite,
Žydrūnas Savickas,
Laura Radzevičiūtė (Darbo Partija),
Ramūnas Karbauskis (valstiečiai).

Iš visų jų „perskaityta” tyla.

Tikiuosi šis sąrašas padės Jums apsispręsti kita kartą renkantis tarp gražiai kalbančio ar doro politiko.
O dabar noriu atkreipti dėmesį į buvusį parlamentarą, Drąsos Kelias partijos pirmininką Joną Varkalą.
2012 metais tuometinis kunigas Jonas pasitraukė iš katalikų bažnyčios. Kuomet paklaustas ar jam nesvarbu, ką apie jį galvos bažnyčia, Jonas su meile atsakė „man svarbiau ką apie manę galvos dievas.” „Aš negaliu eiti su bažnyčia kuri nusisuko nuo Jėzaus”.
Mažai tikėtina, kad jis atsimena, tačiau vieną ir vienintelį kartą kuomet buvau išpažinties, savo nuodėmes išpasakojau būtent jam. Neatsimenu bažnyčios ritualų tačiau pasakiau, kad „keikiausi, neklausiau tėvų, ir pavydėjau mamos meilės”.
Jonas ramiai atsakė „dievas yra meilė. Mylėk kitus, kaip myli savę”.
Kol mes gyvenome Amerikoje, vyko nuolatiniai argumentai tarp mano mamos ir Jono ar jis galėtų atsistatydinti iš Seimo. Jis negalėjo pakęsti būti „tautos išrinktasis”. Jį nuolatos supo vagys, opotunistai, melagiai, durniai, ir kiti pegalo ydingi žmonės. Jis priėjo prie išvados, kad Seime jis absolučiai nieko negali nuveikti.
Būdamas skurdžiausiu parlamento nariu, tikėtumėtės, kad Jonas sutaupys uždirbtus pinigus iš savo gana didelės algos, tačiau taip nebuvo.
Pirmąjį atlyginimą jis išleido pirkdamas dovanas kaime gyvenantiems mažiau pasisekusiems žmonėms. Jokių fotosesijų, jokių Facebook įrašų, niekas nežino, kad jis tai padarė. Dauguma žmonių apie tai išgirs tik dabar.
Kai su mama pabėgome į JAV, Jonas įrengė internetą ir nupirko nešiojamąjį kompiuterį mano močiutei, kad ji galėtų mums bet kada paskambinti.
Kai mes su mama turėjome didelių finansinių problemų, kurias mes turime visados, Jonas mums davė pinigų (nesame puikūs draugai finansiškai, su mumis Jūs tik prarasite pinigus).
Esu beveik tikras, kad tokių istorijų yra ir daugiau, tačiau, kitaip nei beveik visi kiti politikai, Jonas niekuo tuo nesidalijo su visuomene.
Jam nerūpėjo, ar žmonės žinotų apie jo darbus, jam nerūpėjo, ką apie jį galvoja kiti, jis tiesiog norėjo daryti tai, kas, jo nuomone, yra teisinga.
Tokių lyderių reikia Lietuvai. Ne savanaudžių oportunistų, melagių ir vagių. O tikro tautos tarno.
Todėl raginu kunigą Joną Varkalą kelti savo kandidatūrą 2024 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Ir sugrąžinti valstybę į mūsų rankas.
Nemokamos leidybos teisės: „Laisvas laikraštis“, „Respublika“, „Ekspertai.EU“, „BukimeVieningi“.
©2022 m. Karolis Venckus. Autorinės teisės saugomos įstatymo.
Facebook komentarai
});}(jQuery));