Karas Ukrainoje – realybė nugali propagandą
F1VaFH6XwBIhsAl
Ukrainos situacijos apžvalga – realybė nugali karo naratyvą
Karo Ukrainoje pradžioje atkreipiau dėmesį į tai, kad melagingas pasakojimas „Ukraina laimi”, kurį nuolatos propagavo „Vakarų” propaganda, nepadės laimėti realaus karo vietoje.
Karui tęsiantis, aš tai dar kartą pabrėžiau.
Propaganda nekeičia karo – Ukraina vis dar pralaimi – Atnaujinta – 2022 m. kovo 25 d.
Ukraina – karo propaganda ir naujienos – 2022 m. spalio 11 d.
Ne – tokios propagandinės iliuzijos karo nelaimės – 2023 m. birželio 07 d.
Šios savaitės SCF skiltyje Alastairas Crooke’as daug išsamiau išdėsto tą pačią mintį.
Tuštybių ugnis
Gobšumą sudaro tikėjimas, kad išgalvotas pasakojimas pats savaime gali atnešti pergalę. Tai fantazija, apėmusi Vakarus – labiausiai nuo XVII amžiaus. Neseniai laikraštis „Daily Telegraph” paskelbė absurdišką devynių minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad „pasakojimai laimi karus”, o nesėkmės mūšio erdvėje yra atsitiktinumas: Svarbu, kad vieningo naratyvo gija būtų artikuliuota tiek vertikaliai, tiek horizontaliai visame spektre – nuo specialiųjų pajėgų kario lauke iki politinės viršūnės.
Esmė ta, kad „mes” (Vakarai) turime įtikinamą naratyvą, o Rusijos naratyvas yra „gremėzdiškas” – „Todėl mūsų pergalė yra neišvengiama”.
Lengva šaipytis, bet vis dėlto jame galima įžvelgti tam tikrą esmę (net jei ta esmė yra išgalvota). Dabar Vakarų elitas taip įsivaizduoja pasaulį.
…
Šio naujojo „liberalaus” autoritarizmo silpnoji pusė yra ta, kad jo pagrindiniai naratyviniai mitai gali būti sugriauti. Tereikia vieno; pamažu žmonės pradeda kalbėti tikrovę.
Ukraina: Kaip laimėti karą, kurio neįmanoma laimėti? Na, elito atsakymas buvo naratyvas. Priešingai tikrovei primygtinai teigiant, kad Ukraina laimi, o Rusija „lūžta”. Tačiau tokį pasipūtimą galiausiai sugriovė faktai vietoje. Net Vakarų valdantieji sluoksniai mato, kad jų reikalavimas, kad Ukrainos puolimas būtų sėkmingas, žlugo. Galiausiai kariniai faktai yra galingesni už politines kalbas: Viena pusė sunaikinama, o daugybė žuvusiųjų tampa tragiška dogmų griovimo „agentūra”.
Net kai tikrovė prasiskverbia į viešumą, sustiprėja pasakojimas apie „sėkmingą” vakarietišką mūšio taktiką jungtinių ginklų karo pavidalu.
Ukraina siekia susilpninti Rusijos gynybą, o JAV ragina imtis ryžtingo proveržio – Washington Post
Vakarų pareigūnai ir analitikai teigia, kad Ukrainos kariuomenė iki šiol taikė išsekimu pagrįstą metodą, kuriuo daugiausia siekiama sukurti pažeidžiamumą Rusijos linijose apšaudant artilerijos ir raketų ugnimi vadavietes, transporto ir logistikos objektus Rusijos pozicijų užnugaryje, užuot vykdžiusi tai, ką Vakarų kariuomenės pareigūnai vadina „kombinuotųjų ginklų” operacijomis, apimančiomis koordinuotus didelių tankų, šarvuočių, pėstininkų, artilerijos ir kartais oro pajėgų grupių manevrus.
Ukrainos kariuomenės vadovai teigia, kad, neturėdami aviacijos galios, jie turi vengti nereikalingų nuostolių prieš priešininką, turintį daug daugiau naujokų ir ginkluotės. Siekdama išsaugoti žmogiškuosius išteklius, Ukraina dabartinėje kampanijoje iš dešimties apmokytų brigadų dislokavo tik keturias.
Naujas naratyvo elementas – Ukraina pralaimi, nes nenaudoja šlovingų kombinuotų ginkluotės operacijų, kurias jiems liepė naudoti „Vakarų” kariškiai.
Franzas-Stefanas Gady iš Didžiosios Britanijos Tarptautinio strateginių studijų instituto ką tik lankėsi Ukrainoje, kur kalbėjosi su ukrainiečių kariais ir vadais prie fronto linijos. Socialiniame tinkle „Twitter” jis apibendrina tai, ką matė, tačiau tvirtai propaguoja tą patį naratyvą:
Apskritai tai yra pėstininkų (būrio, būrio ir kuopos lygmens) kova, kurią didžiojoje fronto linijos dalyje remia artilerija. Tai turi keletą pasekmių:
1: Dėl sumažėjusio judrumo pažanga matuojama jardais/metrais, o ne kilometrais/miliomis.
2: Mechanizuotieji junginiai retai dislokuojami, nes trūksta manevro priemonių. Tai apima nepakankamą išminavimo įrangos, priešlėktuvinės gynybos priemonių, priešlėktuvinių raketų ir kt. kiekį.
2.) Ukrainos pajėgos vis dar nėra įvaldžiusios kombinuoto ginkluotumo operacijų dideliu mastu. Operacijos yra labiau nuoseklios nei sinchronizuotos. Dėl to kyla įvairių problemų puolimui ir tai yra pagrindinė lėtos pažangos priežastis.
…
4.) Minų laukai yra problema, kaip žino dauguma stebėtojų. Jie apriboja manevrų erdvę ir lėtina pažangą. Tačiau daug didesnę įtaką nei minų laukai patys savaime Ukrainos gebėjimui pralaužti Rusijos gynybą turi 🇺🇦s nesugebėjimas vykdyti sudėtingas jungtinės ginkluotės operacijas dideliu mastu.
Nesant kompleksinių jungtinių ginkluotės operacijų, Ukrainos pajėgos yra labiau pažeidžiamos Rusijos ATGM, artilerijos ir t. t., kai jos žengia į priekį. Taigi tai susiję ne tik su įranga. Tiesiog nėra sistemingo Rusijos gynybos sistemos išardymo, kurį galėčiau pastebėti.
Naratyvinis elementas yra toks pat, kaip ir „Washington Post”. Tai, kad ukrainiečiai nenaudoja mūsų liaupsinamų jungtinių ginkluotės operacijų, yra jų nesėkmės priežastis.
Gerai sinchronizuotame „New York Times” straipsnyje išsakoma ta pati mintis:
Tačiau toks į artileriją orientuotas požiūris kelia klausimų, ar Ukraina neprarado pasitikėjimo jungtinių ginkluotųjų pajėgų taktika – pėstininkų, šarvuočių ir artilerijos pajėgų sinchronizuotomis atakomis – kurios devynios naujos brigados pastaraisiais mėnesiais išmoko iš amerikiečių ir kitų Vakarų patarėjų. Vakarų pareigūnai teigė, kad šis metodas yra veiksmingesnis nei brangiai kainuojanti strategija, kai Rusijos pajėgos nualinamos ir išeikvojamos jų amunicijos atsargos.
Aukšto rango JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis privačiai reiškė nusivylimą, kad kai kurie ukrainiečių vadai, susierzinę dėl lėto pradinio puolimo tempo ir baimindamiesi didesnio aukų skaičiaus savo gretose, grįžo prie senų įpročių – dešimtmečius trukusių sovietinių mokymų artilerijos pabūklams – užuot laikęsi vakarietiškos taktikos ir stipriau spaudę rusų gynybą.
Tačiau šis pasakojimas klaidingas.
Ukrainiečiai nebijo didesnių nuostolių. Birželio pradžioje, kontrpuolimo pradžioje, jie išbandė kombinuotąjį karą. Po kelių dienų bandymų vėl ir vėl jie pastebėjo, kad atakos žlugo su vis didesniais nuostoliais ir buvo netvarios. Trečdalis tankų ir kitos medžiagos, kurią „Vakarai” buvo atsiuntę į Ukrainą, buvo sunaikinta bandant naudoti „ugnį ir manevrą”, kad pralaužtų Rusijos minų laukus ir gynybos linijas.
Tuomet Ukraina grįžo prie dabartinės „uodų taktikos”, kai mažos pėstininkų karių grupės po truputį bando daryti nedidelę pažangą. Taigi tikėtiną daugiau tankų praradimą pakeitė tikėtinas daugiau gyvybių praradimas.
Pasakojimo elementas, kad jungtinės ginkluotės puolimas būtų sėkmingesnis, yra tiesiog klaidingas.
Kaip aiškina Crooke’as:
Vienu lygmeniu puikybė pasireiškė tuo, kad NATO savo tariamai „pranašesnę” karinę doktriną ir ginkluotę supriešino su nuvertėjusia, sovietmečiu paslėpta Rusijos karine nelankstumu – ir „nekompetencija”.
Tačiau kariniai faktai vietoje atskleidė, kad Vakarų doktrina yra išdidumas, nes Ukrainos pajėgos išnaikintos, o NATO ginkluotė guli rūkstančiuose griuvėsiuose. Būtent NATO primygtinai reikalavo atkurti 73 Eastingo mūšį (iš Irako dykumos, bet dabar išverstą į Ukrainą).
Irake „šarvuotasis kumštis” lengvai smogė į Irako tankų junginius: Tai iš tiesų buvo smogiamasis „kumštis”, kuris Irako pasipriešinimą išmušė iš vėžių. Tačiau, kaip atvirai pripažįsta JAV tankų mūšio vadas (pulkininkas Makgregoras), jo rezultatas prieš nemotyvuotą opoziciją buvo atsitiktinis.
Vis dėlto „73 Easting” yra NATO mitas, paverstas bendra Ukrainos pajėgų doktrina – doktrina, sukurta atsižvelgiant į unikalias Irako aplinkybes.
Pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos Vermachtas naudojo kombinuotą ginkluotės karą, kad surengtų „blictrigą” prieš mažesnius priešininkus. Ši taktika žlugo po dvejų metų, kai bandė pralaužti tvirtas sovietų gynybos linijas.
73 Eastingo mūšyje JAV kariuomenė galėjo pakartoti blitzkriego taktiką, nes turėjo pranašumą ore, gerai apmokytus karius ir geresnius ginklus. Tačiau aplinkybių Ukrainoje negalima lyginti su mobiliuoju karu dykumoje.
—
Kaip ir tikėjomės, Juodosios jūros grūdų sandoris baigėsi. Ukraina į šį numanomą praradimą reagavo dar vienu sėkmingu Kerčės tilto puolimu. Kelių eismas bus apsunkintas arba užblokuotas dviem ar trims mėnesiams, tačiau svarbesnės geležinkelio linijos šiame maršrute vis dar nepažeistos.
Kadangi tikėtasi, kad grūdų sandoris žlugs, ukrainiečiai galbūt sumanė pralaužti savo uostų blokadą, prašydami, kad atplauktų daugiau laivų. Tačiau dabar Rusijos kariuomenė panaudojo didelį dronų ir raketų puolimą, kad Odesos ir kitų Ukrainos Juodosios jūros uostų įrenginiai nebegalėtų būti naudojami laivams pakrauti ar iškrauti. Todėl jokiems laivams ten plaukti nėra prasmės.
—
Per pastarąją savaitę sausumos karas Rytų Ukrainoje dar labiau suintensyvėjo. Į šiaurę nuo rytinės kontaktinės linijos Rusijos kariuomenė pradėjo savo atakas. Centre ir pietuose ukrainiečiai vis dar bando pralaužti Rusijos gynybą. Tačiau per dieną jie praranda apie 700 karių, o nuostoliai mažai ką duoda.
Rusai vėl susitelkia į ukrainiečių artilerijos sutriuškinimą. Per pastarąsias penkias dienas jie teigia sunaikinę 27 brigados lygio amunicijos sandėlius. Kiekviename iš jų paprastai turėtų būti apie 30 tonų sviedinių ir raketų. Taigi tokie išpuoliai sumuojasi. Per tas penkias dienas rusai taip pat teigė sunaikinę apie 66 ukrainiečių artilerijos pabūklus. Lenktyniaujama, kas bus visiškai prarasta pirmiau – amunicija, kurią ukrainiečiai gali naudoti, ar ginklai, reikalingi jai šaudyti.
Tačiau kai kurie ukrainiečiai vis dar primygtinai reikalauja tęsti beprasmišką kovą.
War Monitor @WarMonitors – 10: 38 UTC – Jul 18, 2023
⚡️”Grąžinti Bachmutą yra garbės reikalas. Mes ten praradome daugybę savo brolių, mes tiesiog privalome jį susigrąžinti.”- Syrskis interviu BBC metu
Per daug emocinga interviu citata nėra BBC interviu aprašyme, bet aš vis dar nemačiau jo vaizdo įrašo.
Tai, kad Ukraina jau prarado daug karių Bachmute, tikrai neturėtų būti priežastis toliau dėl jo kovoti. Iki šiol jis turi tik simbolinę vertę. Net jei jis vėl pereitų į kitas rankas, tai nepakeistų didesnio karo trajektorijos.
Ukraina tą karą pralaimi. Jig Is Up ir NATO tai žino. Ukrainai niekada nebus leista tapti NATO nare.
Į kalbas apie paliaubas Ukrainoje įsiterpia naujas naratyvo elementas. Tai suteiktų Ukrainai laiko atnaujinti savo kariuomenę.
Tačiau Rusija neturi absoliučiai jokios priežasties sutikti su kovos pertrauka. Per karą jos kariuomenė tapo didesnė ir geresnė, o visiškas Ukrainos kariuomenės pralaimėjimas yra tik laiko klausimas.
JAV ir NATO netrukus pralaimės savo didįjį tarpinį karą prieš Rusiją.
Šios tikrovės šviesoje žlunga ir kur kas platesnis, šimtmečius gyvuojantis pasakojimas apie pranašesnius Vakarus.
Tai turės pasaulinių pasekmių ateinantiems dešimtmečiams.
https://www.moonofalabama.org/
