Karas bus – suplanuota pulti rusus per “tarptautinę operaciją”

nauseda kryziuociu

Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės gynybos planą

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos posėdžiui, kuriame svarstytas Valstybės gynybos planas, aptarta valstybės mobilizacijos sistema, sprendžiama dėl 2024–2025 m. mandato Lietuvai dalyvauti tarptautinėse operacijose ir budėjimuose.

Prezidentas Valstybės gynimo tarybai pristatė Valstybės gynybos planą, kuriuo visuotinės gynybos principas įtvirtinamas praktinėmis priemonėmis. Šiuo planu valstybės gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai, bendram tikslui įtraukiamos ne tik valstybės institucijos, bet ir privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai.

 

karas
Karas bus – suplanuota pulti rusus per “tarptautinę operaciją” 3

Valstybės gynybos planu siekiama piliečiams, organizacijoms, verslui ir valstybės institucijoms parodyti, kokia būtų jų funkcija prireikus ginti valstybę. Visi galimi valstybės gynybos dalyviai skatinami įsitraukti, įvertinti savo galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir jai pasirengti. Planu yra nustatomi veiksmai ir užduotys, skirtos valstybės visuotinei gynybai nuo ginkluoto užpuolimo, įtvirtinamas visuotinis pasiruošimas gynybos užduotims ir mokymas.

Valstybės gynimo taryba nutarė patvirtinti Valstybės gynybos planą. Planas ir jo grafinė santrumpa paskelbta Prezidento interneto svetainėje: https://lrp.lt/lt/gynybos-planas/41496.

Valstybės gynybos plano tikslams įgyvendinti bus iš valstybės ir savivaldos institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovų sudaroma Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba.

Apsvarsčiusi valstybės mobilizacijos sistemos būklę Valstybės gynimo taryba nutarė:

  • – Siekti suformuoti valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo pajėgumą, paremtą civilinių mobilizacinių institucijų, ūkio subjektų bei funkcijos užtikrinimo procese dalyvaujančių organizacijų įsitraukimu, mobilizacinių išteklių ir rezervų kaupimu.
  • – Rekomenduoti Vyriausybei iki 2024 m. pabaigos įdiegti integralią civilinio mobilizacinio personalo rezervo apskaitos sistemą, kurios pagrindu būtų vykdoma tokio personalo savalaikė apskaita bei informacijos valdymas.
  • – Rekomenduoti įgyvendinti nacionalinio lygio mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybas.

Valstybės gynimo taryba taip pat pritarė pasiūlymams dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir budėjimuose 2024–2025 metais.

Prezidento komunikacijos grupė

 

Atsiverčiau minėtą planą, ir jį perskaičiau, ir kas man užkliuvo, kad VGT svarstė ir tokį klausimą :sprendžiama dėl 2024–2025 m. mandato Lietuvai dalyvauti tarptautinėse operacijose ir budėjimuose”.

Kokiu būdu Lietuva dalyvaus tarptautinėse operacijose ir budėjimuose? Man aišku, kad teks pulti rusus, ir tai bus pavadinta “tarptautine operacija ir budėjimais”.

Tiesa, LR Konstitucija kiek kitaip kalba apie valstybės gynyba. Ten nenumatoma galimybė užpulti kaimynus per “tarptautines operacijas”.

Konstitucijos 139 straipsnis
Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

142 straipsnis
Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Kitaip sakant, šie du Konstitucijos punktai sako, kad valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra piliečių pareiga, ir kad karo padėtis įvedama “ginkluoto užpuolimo atveju”.

Ten nėra kalbama apie Lietuvos dalyvavimą “tarptautinėse operacijose” ar “budėjimuose”.

Tiesa, 136 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei.

Dabar pasakykite, kaip pvz. ginkluotas Rusijos užpuolimas iš Lietuvos teritorijos NATO pajėgomis “neprieštarauja valstybės interesams”.

Juk tai tiesioginis valstybės sunaikinimas? Jūs ką manote, kad rusai mūsų pasigailės ir neatsakys atominėmis bombomis, jeigu mes juos užpulsime?

Facebook komentarai
});}(jQuery));