Kapelionas Alfonsas Bulotas : „Liko kelios valandos iki „Vergovės Lietuvos”
kunigas
Karo policijos įstatymo paskelbimas, artėjančios Sausio 13 Laisvės dienos šviesoje. Dar likus kelioms valandoms iki įstatymo įsigalėjimo, kad nepatektume į „VERGOVĖS LIETUVĄ“ Su piliečiais stovėjusiais prieš tankus ir po tankais – nesitariama. „Sustokime !“ Eksprezidentai !
Lietuvos radijas ir televizija kvietė, sausio 13 dalyvius, gyventojus pasidalinti Sausio 13 prisiminimais.
Buvome minioje žmonių kaip ir daugelis sausio 13 naktį. Išgirdome šūksmą, kad atvažiuoja tankas. Minia pajudėjo link tanko. Pasitraukiau ir aš su draugais link tanko. Kadangi esu neaukštas ir tankistas gali manęs nepastebėti, į priekį prieš tanką atsistojo vienas iš mano draugų kunigas Kastytis, kad okupacinės kariuomenės tanko vairuotojas per siaura langelį, naktį pastebėtų, kad prieš jį stovi ne ginkluoti Lietuvos banditai, kaip kad buvo skelbiama visai tarybiniai kariuomenei Vilniuje, bet visai padorūs piliečiai, tarp kurių centre stovėjo AUKŠTAS IR GRAŽUS su išsiskiriančia balta „koloradke“ – Romos katalikų kunigas su skrybėle. Tai buvo mano draugas kunigas, našlaitis iš vaikų namų. Teko keletą metų studijuoti kartu Kauno kunigų seminarijoje. Dar būdamas jaunuoliu, šis kunigas iš vaikų namų, buvo pakrikštytas ligoninėje ir palatos ligoniai susidėję pinigų, krikšto šventės proga, jam padovanojo kostiumą. Tai buvo jo pirmas kostiumas gyvenime ir pirmoji pažintis su krikščionybe iš palatos ligonių elgesio. Šis mano draugas, kunigas Kastytis Krikščiukaitis Sausio 13 atvykęs iš Pelesos ( To meto Baltarusijos TSR) iš ramaus gyvenimo, stojo ne tik kaip AUKŠTAS IR GRAŽUS, bet ir drąsus priekyje visų pavojų, kad tankistas aiškiai pamatytų, kad čia stovi taikūs žmonės ir kaip vienas iš jų dvasininkas. Už jo stovėjau aš, mano sūnėnas Antanas ir kiti 8 mano auklėtiniai iš Kauno kunigų seminarijos atvykę kartu su 2 „Žiguliukais“ ginti Lietuvos. Taip pat dabartinis Raudondvario dekanas Augustinas Paulauskas. O dabar kaip kunigai, išsiskirstę po įvairias Lietuvos parapijas. Kunigas Kastytis atrėmęs krutinę į tanką neleido jam važiuoti toliau. Ką dar pamatė neskubantis trauktis tankistas? Toliau kunigo buvo nemažai jaunimo. Tanko vairuotojas pasimetęs kreipėsi per radiją į Šiaurės miestelio, to meto Putnos gatvės Vilniuje dislokuotos 107 tankų divizijos vadą, matydamas kad jis tokio įsakymo, važiuoti į taikių piliečių miną, vykdyti negali. Tankistas per radijo stotį sakė: „ten stovi ne ginkluoti žmonės, ten stovi vaikai“. Atsakymas iš vadavietės: „Sukiok didelį“ tai yra tanko vamzdį, kad taip išblaškytų minią ir galėtų važiuoti toliau. ( Kariuomenei draudžiama kariauti prieš civilius žmones) Tankistas žino, kad atsakomybę, už galimas pasekmes, atsakys jisai, bet ne jo vadai. Vaikai, jaunimas bei mes neatsitraukėme. Atsitraukė tankas. Ačiū to meto jaunimui, kurie jau dabar tapę tėvais, ir augina savo vaikus. Vienas berniukas iš mano lankomų paskaitų mokyklose paklausė: Kada Prezidentas pradės karą su rusais, nes tėvelis prieš juos kovojo. Tėvelis pasakojo kaip baisu buvo. Paprašiau to vaikučio, kad kai jis pareis namo, mano vardu, kaip to meto įvykio dalyvio, pasakytų nuo manęs tėveliui ačiū, kad tu esi vienas iš tų tėvelių, kurie gal būt nėra prisimenamas Sausio 13. Pasakyk ačiū, kad mes laimėjome.
Kun. Kastytis, bei mina žmonių, tanką sustabdė. Kunigas sugrįžęs į Pelesos parapiją, gal kad gynė Lietuvą, parapijoje rado pasklidusį nesantaikos obuolį, aprašytą spaudoje plačiau, jo mokyklos buvusio mokytojo. Neatlaikė manau jauno patrioto kunigo širdis, kai pakviestas kunigo Kastyčio kaip svečias kitas kunigas į Pelesos parapijos atlaidus, ir išėjęs prieš susirinkusius žmones, prieš pat pagrindines aukojamas lietuviškas Šventas Mišias pasakė, kad nuo šiandien čia lietuviškų pamaldų nebus Tų, manau tolimesnių parapijos nesutarimų neatlaikė širdis ir skaudi netektis – lietuviška parapija neteko lietuvio patrioto kunigo Kastyčio
Kodėl mes kunigai ir klierikai atsistojome prieš tanką sausio 13? Minioje žmonių išgirdome kalbant, kad reikia aukų, nes be aukų nebus laisvės. Kas paskelbė tokią provokaciją? Piliečiai patyrė sužeidimus, žūtis. Aš ir sūnėnas patyrėme traumas. Sūnėną traumuotą ir kitus jaunuolius dar gaudė policija į tarybinę kariuomenę, Komisariate man pasakė, kad mes sūnėną kariuomenėje „pagydysim“. Aš ir sūnėnas kreipėmės, labi lengvos ir išsprendžiamos pagalbos į Sąjūdžio lyderį V. Landsbergį, Mus jis priėmė savo namuose. Pagalba kaip nuo ožio, kad vilna, o padėti, tikrai galėjo. Išvengti pagrobimo į kariuomenę, padėjo sūnėnui, taip vadinamos to meto Kauno senamiestyje „Žydų“ ligoninėje ,paslėpęs gydytojas (labai norėčiau sutikti mums padėjusį gydytoją) ir paprasti žmonės, kad galėtų emigruoti į Vakarus ir tik ten pasigydyti. Mes kunigai neturime šeimų ir mūsų visa veikla ir auka yra nerizikuoti kitų piliečių aukomis, ką parodė nacių koncentracijos stovykloje, paskirtam sušaudyti kaliniui. Pasmerktą kalinį pakeisti, išvaduojant šeimos tėvą į priekį iš rikiuotės išėjo lenkų kunigas Maksimilijonas Kolbė, Kunigo pareiga, dvasine ir pilietine atsakomybe saugoti piliečius. Tad kai Aukščiausios tarybos politikams Sausio 13 pastate ir bendrai visame Vilniuje pasirodė pats kritiškiausias momentas, V. Landsbergis pro Aukščiausios tarybos langą kreipėsi:“ ar yra minioje kunigas?“ Jų buvo daug , kurie nesivartė tą naktį lovoje, o su savo ganomaisiais buvo tomis dienomis ten kur buvo svarbiausia. Stovėjo ir prieš tankus. (Spaudos rūmų šturmas) Šiomis dienomis net du buvę prezidentai šaukia, kad sustotų ne virusas, bet žmonės sustotų. O V. Landsbergis rezonuodamas draugėje su nieko neprisidėjusiais eksprezidentais prie Sausio 13 nakties, ( D. Grybauskaitė buvo pas komunistus) manau pametęs profesorius savyje atmintį, pasakyti šių dienų televizijos žiūrovams kaip jis tada kreipėsi į tautą?( Taip. Jis daug kartų kreipėsi ir įvairiais būdais ) Sausio 13 gynėjai nepamiršo. Vyko karas ir ne generolo ieškojo minioje profesorius, bet kunigo, nors akademijoje dėstė marksizmą leninizmą. Tad manau reikėtų panašiai ir šiandien kreipiantis į tautą pasakyti, neiškreipiant sausio 13 istorijos; „Ar yra Lietuvoje kunigas, kuris švęstu vandeniu, užuot išnešus jį iš bažnyčių, (politikams paprašius – „vasalams“ padlaižiavus) eitų miestų, kaimų gatvėmis ir laimintų žmonės? „Koronė“ matomai labai, labai bijo švento vandens, kad įsakė jį pašalinti iš bažnyčių, Egzorsistai žino, kad velnio apsėstieji labiausiai bijo kryžiaus ir šventinto vandens. (Kariškiai, paklauskite savo vieno iš kapelionų egzorsisto kaip tai atrodo?) O bažnyčių sidabrinių indų jonai užmuša visas „Korones“. Taip man Sąjūdžio pradžioje atnešęs rusiškus ateistinius žurnalus „Mokslas ir religija“ patvirtino lietuvis kgebistas teisindamasis, kad Maskva ir jie savo šmeižtais pralaimėjo prieš bažnyčią. Taip, išliko bažnyčios ir tikintieji marų, šiltinių, ispaniško gripo, komunizmo, ateizmo laike. Pažvelkite prie Seimo į išlikusius tos Sausio 13 įvykių maldavimų ženklus – Lietuvai laisvės. Išgirdus sausio 13 naktį V. Landsbergio kreipimasi: „ar yra minioje kunigas, Aukščiausios tarybos pastate prie lango pasirodęs kunigas A. Keina pradėjo vadovauti Rožančiaus maldai. Viskas aprimo. Kunigas atsiranda ten kur reikia svarbiu momentu, patarnauti vardan Dievo ir Tėvynės. Ačiū tau kunige Kastyti ir kunige Algimantai
Kariuomenei draudžiama kariauti prieš civilius žmones.
Kodėl sausio 13 karas su panašia brutalia okupacine kariuomene neįvyko Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose? Kaune, kuriame taip pat buvo nemažai karinių dalinių. Kaunas neseniai buvo pasižymėjęs laisvės šauklio R. Kalantos demonstracijomis. Atsikūrus Tarpukario Lietuvos Atsargos karininkų sąjungai (LAKS) į jos gretas įsijungė tarybiniai aukšto rango karininkai ir davė priesaiką tarnauti Lietuvai. Jie pasakojo. Tuo neramiu sausio mėnesio įvykių metu, disidentai, politiniai kaliniai kreipėsi į šiuos lietuvius karininkus, kurie tarnavo aukštose pareigose, ir pažinojo aukšto rango rusų karininkus ir paklausti ar jie nepradės karo Kaune kaip Vilniuje? Kauno rusų divizijos vadas pulkininkas Chackievičius pasakė, kad mes negalime kariauti prieš beginklius civiliuos žmones, mes to Kaune nedarysime. Be to, reikalams su kariškiais derinti, Kauno miesto mero V. Adomonio buvo sudaryta potvarkis dėl svarbių objektų apsaugos. Buvo pastebėta tankų kolona prie Rokų gyvenvietės. Svarbi buvo Lietuvai Sitkūnų atgaivinta radijo stotis, prie kurios buvo budima ir naktį ir matydavosi priartėjusių rusų desantininkų. Daug klausimų su Kaunu: „Kodėl buvo leidžiama dirbti Kauno televizijai?“ „Kodėl laisvai galėjo Kaune darbuotis užsienio žurnalistai?“ Kauno laisvesni žmonės galėjo vykti apsaugai į Vilnių. Koki vadai ir kas išprovokavo karą Vilniuje mes kol kas nežinome. Sausio 13 byla dar nebaigta
Kariuomenės statutas neleidžia kariuomenę supriešinti su visuomene.
Konkretus mano jaunystėje pastebėtas pavyzdys kariuomenės ir visuomenės santykiuose. Vykstant į Kauną nuo Garliavos per Aleksoto tiltą, netoli tilto dešinėje pusėje buvo kirpykla, milicijos pastatas. Priešingoje gatvės pusėje –bufetas. Lauke prie bufeto durų įvyko kareivių ir civilių muštynės. Pro langą iš milicijos pastato buvo greitai pastebėta ir atvyko du milicijos pareigūnai daryti tvarką. Milicninkai kareivių buvo paguldyti ant žemės. Buvo paskambinta ar iš kirpyklos ar iš policijos pastato, manau kokiam nors daliniui ar kitai milicijos tarnybai ir greitai atvyko karo policija, kuri kareivius išsivežė. Civiliai nebuvo suimti. Priešingai, kariškiai turi vengia bet kokių konfliktų su civiliais piliečiais. Civiliais pasirūpina policija. Karo policija į civilius neturi teisės, nebent tai karo stovis kuris vyko Vilniuje Sausio13, bet tokio karo stovio kaip Vilniuje, Kauno kariniai daliniai atsisakė. Kauniečiai vis tiek budėjo prie Kauno karinių dalinių. Prisiminimais iš sausio 13 kvietė dalintis Lietuvos radijas ir televizija. Subrendusi per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos kariuomenė, manau prisimins kam ji tarnavo sausio 13, kam davė priesaiką ir kam turi tarnauti dabar. Manau „aukštiems ir gražiems“, „žemiems ir negražiems“ prisimenant Sausio 13 įvykius, savo dabartiniais intelektualiais sugebėjimais reikia priešintis antihumaniškiems įstatymams, ko nepasako valdžios vyrai. Lietuva nėra banditų tauta, kad iš anksto ją pasmerkiant represijoms, ką drąsiai parodė kunigas Kastytis prieš okupanto tanką. Tankas pasitraukė. Manau kad po 30 nepriklausomybės metų, bent viduje turėjo pasitraukti visokie kiršintojai, slėpdamiesi net už archyvinių dokumentų ar griežtų neišspręstų karinių įstatymų, kas tinka manau tik kariuomenei, bet netinka santykyje su civiliais. Iš televizijos ekrano V. Landsbergis priminė, kad dabar mes kariaujame su nematomu priešu. Tad ar kariuomenė pasiruošusi kovoti su dabartinės taktikos nematomais priešais, kai valstybės patikėti saugotojai neatpažįsta net savo, parašo svarbiuose klastotuose dokumentuose. ( archyvinės klastotės prieš kardinolą V. Sladkevičių) Ar tokia turi būti klastotųjų istorija ateities kartoms? Ar šitą priešą mato Lietuvos kariuomenė, jos policija, kiti specialūs padaliniai. Ar negalėjo per 30 metų sustabdyti to „nematomo“ priešo rankos, kuri veda prie dvasinės, moralinės, inovacijos su narkotikų įstatymo legalizavimu apie kuri manau kalba sustoti eksprezidentai -veteranai. Šeimų ardymo įstatymai. Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai? Tai amoralus manau karo stovis, valdomas taip vadinamo nematomo priešo. Kas atitrauks amoralumo tanką nuo Lietuvos? Nauji tankų poligonai? Į raudonąją knygą, kai kuriuose kaimuose jau rašomos karvės ir kiaulės, dar nepradėjus rausti naujų poligonų.
Kaip teologas domiuosi pasaulio teologų mintimis šiuo sunkiu gripo epidemijos plitimo metu. Mums kunigams svarbios mūsų Vatikano vadovų mintys. Pranciškus ( Šventasis Tėvas Pranciškus) kitą mėnesį gaus „Pfizer“ vakciną nuo „Covid -19“, rašo „LaFedeQuotidiana.it“ (gruodžio 21d.) Pranciškus: amoralus skiepijimas sausio mėnesį. Vatikanas suteiks galimybę ja pasinaudoti savo 800 gyventojų ir 3000 darbuotojų. Vakcinacija nebus privaloma. (Pagal glioria.tv)
Kunigas Kastytis Krikščiukaitis , atrėmęs krūtinę į rusų tanką.
Pagarbiai, Buvęs Vyriausias L R kariuomenės kapelionas majoras Alfonsas Bulotas
Sutikime Naujuosius AD- Viešpaties metus su Jo įstatymo palaiminimu.
