KAM pulkininko Sauliaus Vitkaus pareiškimas dėl kankinimų Lietuvos kalėjimuose

Kaltinamojo

Sauliaus Vitkaus

1969-03-05

Lukiškių TI-K

Vilniaus apygardos teismui

PRAŠYMAS

atlikti tyrimą dėl „Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą” normų pažeidimo

2010-11-02

Vilnius

Lietuva 1991-09-10 prisijungė prie JT Konvencijos „Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą” (toliau – Konvencija). Ši Konvencija Lietuvai įsigaliojo 1996-03-02.

Konvencijoje numatyta, kad kiekviena valstybė dalyvė atsižvelgdama į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 str. ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 str., kurie abu numato, kad nei vieno žmogaus negalima kankinti ar žiauriai, nežmoniškai ar žeminimai su juo elgti ar šitaip jo bausti, imasi veiksmingų įstatyminių, administracinių, teisminių ar kitokių priemonių, kad užkirstų kelią kankinimo veiksmams visose jos jurisdikcijai priklausančiose teritorijose (2 str. 1 d.), pripažįsta, kad kankinimų negalima pateisinti jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis (2 str. 2 d.) ir, kad kankinimų negalima pateisinti aukštesnio pareigūno ar valstybės valdžios institucijos įsakymu (2 str. 3 d.).

Šios Konvencijos 1 str. numato, kad sąvoka „kankinimas” reiškia kiekvieną veiksmą, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar dvasinis skausmas arba kančia norint iš jo ar iš trečiojo asmens gauti informaciją ar prisipažinimą, nubausti jį už veiksmą, kurį jis ar trečiasis asmuo padarė arba įtariamas padaręs, taip pat įbauginti ar priversti jį ar trečiąjį asmenį dėl kokios nors diskriminacija pagrįstos priežasties, kai tokį skausmą ar kančią sukelia valstybės pareigūnas ar kitas oficialus asmuo arba tai daroma jiems kurstant ar žinant arba tyliai sutinkant.

Vadovaudamasis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais šioje srityje, kankinimo sąvokos apibrėžimu, šios Konvencijos 1 str., LR Konstitucijos 21 str. ir 31 str., informuoju teismą, kad man buvo taikomos kankinimo, nežmoniško elgesio ir orumą žeminančios priemonės, kurios pasireiškė:

1. 2009-04-15, iškart po suėmimo buvo atliekama krata, kurios metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 145 str. 4 d. ir nepakvietė į kratą buto šeimininkės, nors minėtas straipsnis numato privalomą jos dalyvavimą ir pasinaudodami tuo, kad nėra pašalinių asmenų, grasino man ginklu ir reikalavo prisipažinti padarius inkriminuojamus man nusikaltimus bei duoti parodymus prieš save. Kratos atlikimo procedūros tyčinis pažeidimas įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus ir vadovaujantis Nekaltumo prezumpcijos idėja įtvirtinta EŽTK 6 str. 2 d. bei principu „in dubio pro reo” – kaltinamasis turi teisę į abejonę savo naudai,darytina išvada, kad tokie veiksmai buvo atliekami. Apie tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus esu informavęs Gen. prokuratūrą ir teismą, tačiau jokio tyrimo šiuo klausimu atlikta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad Karo policijos įstatymo 5 str. nustato Karo policijos kompetenciją, o šio straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad karinės teritorijos ir kitos teritorijos, kuriose randasi kariai, priklauso Karo policijos jurisdikcijai. Taigi, kratą privalėjo atlikti Karo policijos pareigūnai arba kitos teisėsaugos institucijos suderinusios savo veiksmus su Karo policija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turėdami tikslą grasinti man ir neteisėtu būdu gauti mano parodymus ir prisipažinimą, tyčia pažeidė ir šį įstatymą. Karo policijos įstatymo 21 str. 4 d. numato, kad policijos pareigūnai nustatę, kad asmuo yra karys, privalo sulaikytą karį, visus dokumentus ir su byla susijusią medžiagą perduoti karo policijai, tačiau siekdami nuslėpti savo savavaldžiavimą ir nusikaltimus (Konvencijos 6 str. 1 d.), ikiteisminio tyrimo pareigūnai to nepadarė. Tai tik dar kartą patvirtina nusikalstamus pareigūnų veiksmus, kurie atitinka kankinimo kriterijus (1 str.).

2. Nuvežus mane į laikino sulaikymo kamerą Kostiuškos g. (o vėliau ir Lukiškių TI-K),beveik kasdien pas mane lankėsi pareigūnai, kurie nebuvo susiję su bylos tyrimu ir tęsė savo bandymus neteisėtai gauti mano prisipažinimą ir parodymus prieš save. Pareigūnai grasino patalpinsią mane į kamerą Lukiškių TI-K, kurioje bus recidyvistai ir kurie su manimi susidoros, o vėliau ėmė grasinti, kad jei aš neduosiu parodymų prieš save ar neprisipažinsiu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai jie patalpins mano artimųjų  gyv. vietų, mokymosi ir darbo adresus bei telefonų numerius į internetą ir tokiu būdu mano artimieji praras ramybę, nes juos visur persekios žiniasklaida, o neigiamai nusiteikusi visuomenė turės galimybę fiziškai su jais susidoroti. Tokie vizitai yra užfiksuoti šių įstaigų lankytojų žurnaluose, o nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad tie asmenys vykdė oficialias užduotis. Tokia veika pažeidžia anksčiau įvardytus dokumentus, o taip pat BPK 48 str. 1d. 2 ir 4 punktus, kuriuose numatoma, kad gynėjas turi teisę dalyvauti įtariamojo apklausose ir dalyvauti veiksmuose kurie yra atliekami su įtariamuoju. Nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad advokatas buvo informuotas apie tokius pareigūnų veiksmus, kas įrodo, kad tai buvo atliekama neteisėtai, turint tikslą grasinti, reikalauti duoti parodymus prieš save ir pripažinti save kaltu,kas atitinka kankinimo kriterijus. Pažymėtina, kad apie šiuos veiksmus informavus Gen. prokuratūrą ir teismą, jokių tyrimo veiksmų atlikta nebuvo.

3. Perkėlus mane iš laikino sulaikymo kameros į Lukiškių TI-K, buvo taikomos šios kankinimo, nežmoniško elgesio ir orumą žeminančios veikos:

 tik atvykus į Lukiškių TI-K, buvo atlikti medicinos tyrimai: paimtas kraujas, padaryta fliuorograma ir kt. Tai buvo padaryta be mano sutikimo ir neišaiškinus mano teisių ir pareigų, kaip tai numatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – VTT) 100 str. VTT 19 str. numato, kad suimtiesiems atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas,tačiau nieko nekalbama apie medicininius tyrimus. Tokie veiksmai pažeidžia Civilinio kodekso 2.25 str. ir 2.26 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 str., kadangi aš nedaviau sutikimo tokiems veiksmams.

 LR Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Nuo pat suėmimo pradžios, kreipiausi į gydytojus dėl osteochondrozės gydymo, tačiau iki šiol jokio gydymo nesulaukiau. Stomatologo paslaugos buvo suteikiamos be nuskausminimo, o įdėtos plombos iškrisdavo vos po 2-3 sav. Prašius prašymą Lukiškių TI-K direktoriui skirti komisiją dėl stomatologo paslaugų kokybės nustatymo, negavau jokio atsakymo, tačiau stomatologas išsikvietė ir pabandė ištaisyti savo klaidas, tačiau paminėjo, kad neturi reikalingos įrangos,todėl netrukus plomba vėl iškrito. Reikalinga gydyti ir kitus dantis, tačiau negaliu to padaryti, nes suteikiamų paslaugų kokybė neatlaiko jokios kritikos. Tai, kad buvo parašytas skundas dėl stomatologo paslaugų kokybės įrodo ta aplinkybė,kad norint patekti pas medicinos specialistus, reikalinga registruotis iš anksto (VTT 101 str.), o jokio įrašo apie tokią registraciją nėra. Nežiūrint į tai, paslaugos buvo suteiktos,kas įrašyta į medicinos kortelę.

 Jau daugiau kaip šešias savaites sergu,kadangi kameroje buvo išimti langai ir todėl persišaldžiau. Kaskart, kai ateina med. seselė, kreipiuosi į ją (rašiau ir prašymus), kad būtų suteikta pagalba, tačiau ji tik duoda keletą tablečių nuo kosulio ir tuo pagalba baigiasi. Gydytojas taip ir neapžiūrėjo. Akivaizdu, kad med. pagalbos nesuteikimas atitinka kankinimo kriterijus. Apskundus tokius veiksmus Lukiškių TI-K administracijai, jokio atsakymo negavau, o parašius skundą Kalėjimų departamentui, gavau atsakymą (2010-10-14 Nr. 2S-3198), kad aš į medikus nesikreipiau ir jokių skundų administracijai nerašiau. Ši praktika gyvuoja todėl,kad rašomus skundus ir prašymus niekas neregistruoja ir tokiu būdu atsakymas būna vienas – skundo (prašymo) nebuvo. Tai gali paliudyti  ir kiti su manim buvę suimtieji. Maža to, skundai parašyti Kalėjimų departamentui būna persiunčiami Lukiškių TI-K administracijai, kuri „ištiria” savo pažeidimus ir atsako, kad pažeidimų nebuvo. Siekiant daryti psichologinį spaudimą, o atitinkamai ir prisipažinti padarius inkriminuojamas veikas, kartas nuo karto buvau patalpinamas į kameras, kuriose neįmanoma gyventi dėl antisanitarinių sąlygų. Tokiose kamerose veši juodasis pelėsis (pavojingas sveikatai), remontas nedarytas daugybę metų, ant galvos byra kalkės nuo lubų, langai mažyčiai ir neužtikrina reikalingo šviesos kiekio,o šviesa dienos metu buvo išjungiama (2009/2010 žiema ir 2010 pavasaris). Ankstyvą pavasarį langai išvis išimami ir įstatomi tik rudenį (š.m. langus įstatė rugsėjo 20 d.), todėl tiek dieną, tiek naktį pučia vėjas, kas neigiamai įtakoją sveikatą. Kamerose dažni svečiai tarakonai, pelės, žiurkės, o ant palangių tupi balandžiai, kurie kapstosi maisto atliekų konteineriuose ir atskrenda išsiteplioję maisto atliekomis. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K laikomi ir asmenys sergantys AIDS ir tuberkulioze, todėl tokių „naminių gyvūnėlių”  gyvenimas tarp suimtųjų, kelia teisioginę grėsmę mano ir kitų suimtųjų sveikatai, nekalbant jau apie žmogaus orumą. Kameroje 389 nėra netgi unitazo. Vietoje jo skylė į kurią reikia atlikti gamtinius reikalus, o šalia randasi kriauklė,kurioje prausiamasi ir plaunami indai. Kriauklė sujungta su kanalizacija tiesiogiai, be jokios „alkūnės”, todėl tiek „kvapai”, tiek bakterijos ir kitos „gėrybės”pakliūva tiesiogiai į išorę (į patalpą kurioje gyvename). Dienos metu dega viena lempa maždaug 5 m. aukštyje. Langas mažytis, maždaug 2,5 m. aukštyje, langai purvini ir dienos šviesos beveik nepatenka. Grotų konstrukcija tokia,kad langus nuplauti neįmanoma. Taigi, gyvenama prie silpnos dirbtinės dirbtinės šviesos,kas taip pat neigiamai įtakoją sveikatą.

 Blogiausios kameros kuriose teko būti 126, 130, 132, 134. Šiose kamerose sustatyti 6 gultai,nors bendras plotas yra vos 8 m2. Tai yra – laisvos vietos visai nėra. Gultai šiose kamerose yra maždaug 170 cm ilgio ir 40 cm pločio. Mano ūgis 186, todėl būti ant tokio gulto problematiška. Tenka gulėti susirietus, tačiau gultai padaryti iš kampuočio,kurio briaunos į viršų ir todėl susirietus kojos patenka ant kraštų,kurie įsirėžia į kojas. Tokia pat padėtis ir sėdint, todėl tenka sėdėti ištisas dienas kojas parietus po savim. Jeigu dienos metu apšvietimo rašymui ar skaitymui nepakanką, tai naktį įjungiamas atviras šviesos šaltinis, kuris yra labai ryškus ir šviečia tiesiai į akis. Miegoti prie tokio apšvietimo labai sudėtinga. Prižiūrėtojai išaiškino,kad uždengti šviesos šaltinio negalima, nes tai būtų pažeidimas ir už tai būtų baudžiama. Tokios sąlygos akivaizdžiai atitinką kankinimo kriterijus.

 2009-08-10 buvau perkeltas į 126 kamerą, kurios sienos, grindys ir gultai buvo aptaškyti krauju ir išmatomis. Jokių dezinfekcijos priemonių išduota nebuvo, todėl teko visa tai plauti be jokių priemonių, pirštinių ar pan. Tai gali patvirtinti Algimantas Ivanauskas, kuris gyveno kartu. Nors VTT 108 str. ir numato, kad gyvenamosios patalpos būtų periodiškai dezinfekuojamos, tokios dezinfekcijos dar nė karto nebuvo.

 Suėmimo vykdymo įstatymas 44 str. 4 p. numato, kad suimtiesiems turi būti suteikta galimybė kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Aš buvau suimtas 2009-04-15, ir tik nuo 2010-10-01 patalynė buvo pradėta skalbti kartą per savaitę. Iki to laiko skalbiama buvo tik kartą per dvi savaites. Apatiniai rūbai nebuvo skalbiami nei karto, o kas liečia viršutinių rūbų, jų skalbimo galimybė nenumatyta nei įstatymuose, nei VTT. Sulaikytieji nėra aprūpinami skalbimo milteliais, o nusipirkus miltelius už savo lėšas, susiduriama su problema kur išskalbtus rūbus džiovinti. Kameroje tam skirtos vietos nėra, ištempti virves kameroje draudžiama ir už tai galima gauti nuobaudą. jei kojines dar galima rasti kur išsidžiovinti,tai su didesniais rūbais būna didelės problemos. Tuo pačiu reikalaujama laikytis higienos normų. Tai gali būti vertinama tik kaip pasityčiojimas iš žmogaus ir jo orumo. Tragiška padėtis su čiužiniais ir antklodėmis,kurie yra jau labai seni, vata juose susisukusi į gumulus,nuo purvo net blizga. Perkeliant iš kameros į kamerą patalynė priduodama, o kita išduodama tik po kelių dienų ar net po savaitės. Tenka miegoti su rūbais, kadangi neaišku kokias ligas gali perduoti tokia patalynė. Tai yra tiesioginė grėsmė sveikatai.

 Į dušą vedama kartą per savaitę, nepriklausomai nuo sezono. Šaltu metų laiku to nors ir nepakanką, tačiau kentėti galimą,o vasaros metu,kai lauke +30 C0 ir 8 m² kameroje sėdi 4 žmonės, darosi labai tvanku, prakaitas liejasi upeliais,tačiau į dušą vedama vistiek tik kartą per savaitę. Tai geriausiai iliustruoja pavyzdys, kai aš sėdėjau nuoga nugara atsirėmęs į sieną,nuo prakaito ir susikaupusio purvo nugara taip prilipo prie sienos, kad pasitraukus nuo sienos, dažai atitrūko nuo sienos ir liko ant mano nugaros. Kartais duše nebūna karšto vandens ir 3-4 savaites nėra galimybės nusimaudyti. Paprastai dušui skiriama 15 min. per šias 15 min. privalo nusiprausti visi kameroje gyvenantys sulaikytieji, o dažnai būna tik vienas veikiantis vandens maišytuvas. Todėl atmetus nusirengimo, apsirengimo laiką, vienam žmogui lieka apie 3 min. laiko prausimuisi. Nespėjus nusiprausti, vanduo užsukamas ir suimtieji neturėdami galimybės nusiplauti net muilo ar šampūno, išvaromi į kameras. Prašymas atsukti vandenį ir leisti bent jau muilą nusiplauti, traktuojamas kaip pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas ir grasinama fiziniu susidorojimu. Kas yra „teisėti reikalavimai” – suimtiesiems nėra išaiškinama. Kad grasinimai gali virsti tikrove abejoti neverta, nes ne vieną kartą teko savo ausimis girdėti kaip yra mušami netoliese gyvenantys suimtieji. Bandymas apskųsti tokius pareigūnų veiksmus, rezultatų nedavė. Kalėjimo administracija tokius skundus ignoruoja, o parašius skundą Seimo kontrolieriams, jie taip pat „nepastebėjo”,kad yra skundžiamasi tokiais pareigūnų veiksmais,o ir neatliko jokio tyrimo. Jie persiuntė mano skundą Kalėjimų departamentui, o šis Lukiškių TI-K ir gavosi taip, kad pati kalėjimo administracija aiškinosi savo pažeidimus ar net nusikaltimus. Logiška, kad jokių žmogaus teisių pažeidimų rasta nebuvo. Tokie veiksmai grubiai pažeidžia komentuojamą Konvenciją.

 Valstybė toleruoja ir masines nuobaudas. Nuo 2009-04-01 uždrausta perduoti į tardymo izoliatorius maisto produktus,kadangi tokiu būdu patenka narkotikai. Dabar vienintelis būdas įsigyti maisto produktų yra – pirkti juos vienintelėje parduotuvėje „Smulkus urmas”,kuri yra Seimo nario Žiemelio sūnaus nuosavybė. Sutapimas gana keistokas… Asortimentas parduotuvėje labai skurdus,tačiau tenka tenkintis tuo kas yra. Prekės dažnai atnešamos be nurodytos galiojimo datos, nepildomi garantiniai talonai perkant elektros prekes. Užsisakant vienus produktus, dažnai atnešami visai kiti. Atsisakius atneštų produktų ir pareikalavus produktų, kurie buvo surašyti užsakyme, paaiškinama, kad jei neimsi atneštų, tai negausi jokių. Apiprekinimas vyksta kartą per savaitę, todėl neįmanoma užsisakyti greitai gendančių produktų (daržovės, varškė ir t.t.) visai savaitei, nes nėra šaldytuvų. Taigi, galimybės pasirinkti maistą yra ribojamos,o tai yra tikras žmogaus orumo pažeminimas. Galimybė pirkti tik iš vieno tiekėjo,pažeidžia vartotojų teises. valstybė taip pat nustatė draudimą pirkti cukrų,kadangi kai kurie suimtieji ar nuteistieji gamino alkoholinius gėrimus. Taigi, dėl kalėjimo pareigūnų nesugebėjimo kontroliuoti padėtį Lukiškių TI-K kenčia nekalti žmonės. Neaišku kokiais pagrindais valstybė reguliuoja ką man valgyti, o ką ne,kas tinka mano organizmui, o kas ne. Manyčiau, kad maisto suvaržymai yra tiesioginis žmogaus kankinimas ir yra visiškai neteisėtas.

 Nežiūrint į tai, kad aš esu nenuteistas,man yra taikomas griežtesnis nei griežtas rėžimas. 24 val. per parą esu laikomas kameroje ir tik viena valanda skiriama pasivaikščiojimui. Nesudaromos jokios galimybės sportuoti ar kitaip planuoti savo laisvalaikį, tuo tarpu nuteisti ir laikomi griežto rėžimo sąlygose nuteistieji reguliariai lanko sporto kambarį, turi galimybę naudotis kabeline televizija,mokytis, susitikti su artimaisiais ar jiems skambinti. Kai kuriems nuteistiesiems sudaromos sąlygos dirbti. Mano kreipimasis į kalėjimo administraciją dėl galimybės dirbti ir sportuoti, liko be atsako. Taigi, visą laiką tenka leisti ant gultų, kadangi kamera vos 8 m2, o gyvena joje 4 žmonės. Vietos dar atima tualetas ir praustuvė, todėl net pajudėti kameroje – problematiška. Tokios sąlygos yra tikras kankinimas. Tai nežmoniškos sąlygos,kurios žemina žmogaus orumą ir naikina asmenybę,nekalbant jau apie sveikatą. Tokiu būdu pažeidžiama ši Konvencija, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 10 str. 2 d. a) punktas ir JT Standartinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės.

 Kameros yra stebimos 24 val. per parą. Beveik visose kamerose tualetas randasi šalia durų. Dalis prižiūrėtojų yra moterys ir jų stebėjimas,kai atlieku gamtinius reikalus man yra nepriimtinas ir žemina orumą.

 Nors Suėmimo vykdymo įstatymas, VTT, tarptautinės sutartys numato, kad santykiai tardymo izoliatoriuose turi būti grindžiami abipuse pagarba ir neturi būti žeminamas žmogaus orumas,visgi Lukiškių TI-K pareigūnai nelinkę laikytis įstatymų ir elgiasi taip, tarsi suimtieji būtų ne žmonės. Į pasisveikinimus neatsako, kiekvieną akimirką stengiasi pažeminti įvairiais nepadoriais žodžiais, atsisako iškviesti soc. darbuotojus ar gydytojus, nuolatos reiškia nepasitenkinimą, kad privalo dirbti su padugnėmis,nors įtariamieji ar kaltinamieji nėra nuteisti ir turi teisę skaitytis nekaltais, kol kaltė nebus įrodyta teismo ir kol nuosprendis neįsigalios. Daugelis pareigūnų nekalba ar nenori kalbėti valstybine kalba. Vienas labiausiai besityčiojančių – yra prižiūrėtojas, kurio pavardės nežinau, tačiau tai galima sužinoti per kalėjimo administraciją, kadangi š.m. spalio 28 d. ir naktį iš spalio 29 į 30 budėjo kalėjimo 3 korpuse, 2 aukšte ir tai užfiksuota budėjimų žurnaluose. Toks pareigūnų elgesys žemina žmogaus orumą, pažeidžia LR Konstitucijos 31 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d.

 Nuolatos blogėja maisto kokybė. Pagrindinės maisto sudėtinės dalys: miežinės kruopos, perlinės kruopos ir bulvių košė. Iš daržovių gaunami tik raudonieji burokėliai ir kopūstai. Vaisiai į meniu visai neįtraukti. Paprašius kalėjimo administracijos supažindinti su valgiaraščiu ir padaryti jo kopiją (už mano lėšas),mano prašymas liko be atsako. Taip pat raštiškai prašiau supažindinti mane kaip teikiamas maistas atitinka sveiko maitinimosi normoms, tačiau atsakymo negavau. Kreipiausi į Kalėjimų departamentą dėl maitinimo, tačiau gavau atsakymą, kad viskas atitinka normoms, be jokios konkrečios informacijos. Tai leidžia daryti išvadą,kad pateikiamas maistas tikrai neatitinką normų ir tokiu būdu yra neigiamai įtakojama mano sveikata,kas prilygsta kankinimui. Kalėjimų departamentas pareiškė, kad gaunamo maisto kiekį galiu patikrinti kreipdamasis į prižiūrėtoją, tačiau prižiūrėtojai svarstyklių neturi, o ir neturėdamas valgiaraščio, negaliu žinoti ko ir kiek man priklauso. Atsakymas, kad valgiaraštis kabo skelbimų lentoje – neišsprendžia problemos, kadangi neleidžiama prie skelbimo lentos sustoti ir paskaityti. Maža to, maistas dažnai būna nekokybiškas: guliašas be mėsos, kopūstai vasaros laiku buvo net keletą savaičių duodami supuvę ir dvokiantys, o balta perlinė sriuba 2009-08-22 buvo su kirmėlėm. Visą šią informaciją gali patvirtinti asmenys, kurie buvo sulaikyti tuo pat metu. Toks maitinimas taip pat atitinka kankinimo kriterijus.

 Siekiant daryti psichologinį spaudimą ir taip priversti prisiimti visus būtus ir nebūtus nusikaltimus, Lukiškių TI-K pareigūnai sulaikytuosius nuolatos perkelia iš vienos kameros į kitą. nereikia turėti psichologo išsilavinimo,kad suprasti, jog žmogui būdingas pastovumas, tačiau tokio perkėlinėjimo būdu pasiekiama, kad žmogus negalėtų priprasti prie vienos vietos,kad nuolatos būtų vis kitame kolektyve, kas sukelia nuolatinį stresą ir neigiamai veikia nervų sistemą, atima saugumo jausmą. Žodinio pokalbio metu buvo išaiškinta, kad perkėlimai daromi siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir patiems prašant. Užtikrinu, kad nuo suėmimo pradžios iki šiandien, nebuvo nei vieno prašymo perkelti į kitą kamerą, o perkeliama dažnai būdavo į daug blogesnes sąlygas nei buvo prieš tai, todėl kalbėti apie sąlygų pagerinimą daugiau nei juokinga. Tokiu būdu sudaromos nežmoniškos gyvenimo sąlygos. Šiai dienai jau buvau priverstas pakeisti 13 kamerų.

 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 str., tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 str. 1 d., LR Konstitucija ir kiti įstatymai numato žmogaus teisę išpažinti tikėjimą, atlikti religines apeigas ir t.t. Lukiškių TI-K tokia teisė varžoma. Ne kartą kreipiausi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas leisti susitikti su dvasininku, tačiau mano prašymai liko be atsako. Parašius prašymą Kalėjimų departamento direktoriui, kad man būtų išaiškinta teisė susitikti su dvasininku,gavau atsakymą (Kalėjimų departamentas, 2010-09-16 Nr. 2S-2928), kad tardymo izoliatoriuje susiformavo praktika, kad norint susitikti su dvasininku, reikalinga gauti prokuroro ar teismo leidimą. Taigi, susiformavusi praktika Lukiškių TI-K yra svarbesnė už LR Konstituciją, tarptautinius įsipareigojimus ir įstatymus. Tai bandoma pateisint netrukdymu ikiteisminiam tyrimui.

 Artėjant visų šventųjų dienai,klausiau ar galima būtų įsigyti žvakių,kad paminėti mirusius artimuosius arba šiaip pasimelsti prie žvakės, tačiau tame pačiame atsakyme iš Kalėjimų departamento buvo paaiškinta, kad žvakėmis neprekiaujama saugumo tikslais. Neaišku kokie saugumo tikslai gali būti pažeisti, jei leidžiama pardavinėti degtukus, žiebtuvėlius, smilkalus, cigaretes, o žvakė staiga tampa pavojinga… Tai vienareikšmiškai vertintina kaip minėtų dokumentų pažeidimas, žmogaus orumo pažeminimas, nežmoniškas elgesys ir kankinimas. Turbūt kiekvienam normaliam žmogui suprantama,kad netikėtai atsidūrus kalėjimo sąlygose, vienintelis būdas nuimti stresą yra bendravimas su dvasininku ir malda. Lukiškių TI-K atimama net ir ši paskutinė galimybė į ramybę ir susitaikymą, taip pažeminant esminius žmogaus poreikius.

 Kadangi aukščiau minėti dokumentai numato teisę į religinių apeigų atlikimą, š.m. spalio 25 d. raštu kreipiausi į Lukiškių TI-K administraciją, kad išaiškintų man galimybę sudaryti bažnytinę santuoką. Šis prašymas buvo užregistruotas Nr. 63-1640/2010-10-26. Š.m. spalio 27 d. man buvo išaiškinta, kad tokios teisės aš neturiu, kas taip pat tiesiogiai pažeidžia mano pagrindines teises ir laisves, žemina žmogaus orumą.

 Tokios sąlygos Lukiškių TI-K sudaromos tyčia, kadangi neturi jokio kito loginio paaiškinimo,kas akivaizdžiai grubiai pažeidžia šią Konvenciją.

4. Konvencijos 13 str. numato, kad „Kiekviena valstybė dalyvė užtikrina, kad kiekvienas asmuo, kuris tvirtina, kad buvo kankinamas kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, turėtų teisę pateikti skundą kompetetingoms jos institucijoms, kurios išnagrinėtų jo skundą greitai ir nešališkai. Imamasi priemonių apsaugoti pareiškėją ir liudininkus nuo bet kokio blogo elgesio su jais ar grasinimo dėl skundo ar kokių nors pateiktų parodymų”. Nors jau ne kartą kreipiausi į Vilniaus apygardos teismo teisėją V.Lenčiką dėl patirtų kankinimų, teismas nesiėmė jokių priemonių situacijai išsiaiškinti ar apsaugoti mane nuo kankinimų.

Kaip ir minėjau aukščiau, langai kamerose buvo sudėti tik š.m. rugsėjo 20 d., o iki tol langai buvo išimti, nors lauke temperatūra nukrisdavo iki 5 C0 ir žemiau. Š.m. rugsėjo 9 d. pasijutau sergąs ir todėl gulėjau apsiklojęs. Būrio viršininkas Pavel Urliuk padarė pastabą ir liepė keltis ir pakloti lovą, ką aš ir padariau. Kadangi į prieš tai rašytus prašymus įstatyti langus niekas nesureagavo, parašiau skundą skundą Lukiškių TI-K administracijai, kad esu kankinamas šalčiu ir įteikiau jį P.Urliuk. Savaime suprantama, skundas nebuvo užregistruotas, tačiau tuoj pat po skundo įteikimo, būrio viršininkas pareikalavo rašyti pasiaiškinimą dėl VTT pažeidimo (gulėjimas apsiklojus antklode). Parašiau pasiaiškinimą, o po 3-4 dienų mane iškvietė būrio viršininkas ir paaiškino, kad man skirta nuobauda – papeikimas už tai, kad gulėjau apsiklojęs, nevykdžiau pareigūno reikalavimų, įžūliai elgiausi ir vartojau necenzūrinius žodžius. Kartu su manim kameroje buvo Olegas Šmeižys ir Eugenijus Butėnas, kurie galėjo patvirtinti, kad nieko panašaus nebuvo, tačiau jie apklausti nebuvo netgi ir tada,kai Lukiškių TI-K sprendimą apskundžiau Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento rašte 2010-10-14 Nr. 2S-3198 nurodoma, kad viskas buvo teisėta. Tai akivaizdžiai pažeidžia šios Konvencijos 13str. Pažymėtina,kad sergu iki šiol (vis dar kamuoja kosulys), tačiau medikų dėmesio tai ir nesulaukiau. Nors Kalėjimų departamento atsakyme pažymėta,kad į medikus aš nesikreipiau, tačiau žurnaluose padaryti įrašai, kad med. seselė  skyrė man tabletes, tik neaišku kokio gydytojo nurodymu, nes gydytojai manęs taip ir neapžiūrėjo. Taigi, nuobauda buvo gauta iškart po to kai pasiskundžiau dėl kankinimo, o formalus reikalavimas pasikloti lovą yra daug svarbesnis už žmogaus sveikatą, kas tik dar kartą patvirtina, kad man taikomas kankinimas ir nežmoniškas elgesys.

Konvencijos 6 str. 2 d. numato, kad valstybė tuojau pat atlieka parengtinį faktų tyrimą. Aš teismui pateikiau visą informaciją apie patiriamus kankinimus ir keletą kartų priminiau apie tai, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių, tuo pažeisdamas šį straipsnį.

Konvencijos 12 str. numato, kad kiekviena valstybė dalyvė užtikrina, kad jos kompetetingos institucijos atliks neatidėliotiną ir nešališką tyrimą, kai yra pakankamo pagrindo manyti, jog buvo taikytas kankinimas kurioje nors jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Kaip jau minėjau,nei teismas, nei kuri nors kita institucija jokių veiksmų nesiėmė ir joks tyrimas atliktas nebuvo. Tuo pačiu buvo pažeistas ir Konvencijos 14 str. numatantis kompensaciją už patirtą skriaudą,įskaitant lėšas reikalingas sveikatos sugrąžinimui. 

Konvencijos 15 str. numato, kad „Kiekviena valstybė užtikrina, kad joks pareiškimas, kuris, kaip nustatyta, buvo padarytas kaip kankinimo rezultatas, nebus panaudotas kaip įrodymas per jokį teisminį nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai jis panaudojamas prieš asmenį kaltinamą kankinimu,kaip įrodymas,kad toks pareiškimas buvo padarytas”. Taigi, bet kokie mano parodymai ikiteisminio tyrimo metu negali būti naudojami teisminio nagrinėjimo metu, kadangi buvo gauti naudojant grasinimus, taikant nežmonišką elgesį, kankinant ir žeminant žmogaus orumą.

Konvencijos 16 str. numato, kad valstybė dalyvė privalo užkirsti kelią ir kitokiems kankinimams, nežmoniškam ar orumą žeminantiems veiksmams, kurie nepakliūva  į 1 str. pateiktą apibrėžimą. Taigi,visi pateikti faktai gali būti vertinami tik kaip kankinimas, žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys. Visus pateiktus faktus gali patvirtinti asmenys, kurie kartu buvo kamerose, o taip pat ir kiti suimtieji. Papildomą informaciją galėsiu pateikti parengtinio faktų tyrimo metu.

Vadovaudamasis šios Konvencijos reikalavimais,

PRAŠAU:

1. Atlikti parengtinį faktų tyrimą, kaip tai numatyta šios Konvencijos 6 str. 2 d.

2. Imtis teisinių priemonių prieš asmenis, kurie taikė neteisėtas priemones numatytas šioje Konvencijoje, kaip tai numato šios Konvencijos 6 str. 1 d.

3. Atlikti neatidėliotiną ir nešališką tyrimą, kaip tai numatyta šios Konvencijos 12 str.

4. Pripažinti mane nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu neturtinei žalai atlyginti ir atlyginti patirtą skriaudą,kaip tai numatyta šios Konvencijos 14 str.

5. Imtis priemonių dėl mano apsaugos ir įpareigoti Kalėjimų departamentą panaikinti gautą nuobaudą kaip tai numato šios Konvencijos 13 str.

6. Panaikinti visus mano parodymus byloje (ir kitą medžiagą), kurie yra gauti taikant kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį, kaip tai numatyta šios Konvencijos 15 str.

7. Paviešinti šį mano prašymą per žiniasklaidos priemones

8. Informuoti mane apie priimtus sprendimus.

PagarbiaiS.Vitkus