Kaip veikia mafija – prokuratūra ir teismai (Zigmo Vaišvilos atvejis)

Aurimas Drižius

Visas signataro Zigmo Vaišvilos turtas pavogtas teisėtai, nustatė apeliacinis teismas .
Lietuvos Apeliacinio teismo kolegija (Neringa Švedienė (nuotr. viršuje), Aldona Tilindienė, Tomas Venckus) balandžio 29 d. nutartimi nustatė, kad valstybė nepadarė jokios žalos signatarui Zigmui Vaišvilai, kai iš jo buvo pavogtas visas jo turimas turtas.
Zigmas Vaišvila valdė įmonę „Skomė”, kuri turėjo savo nuosavybėje didelį turtą – 7676 km. metrų ploto patalpas Konstitucijos pr. 12 Vilniuje. Šių dienų kainomis šis turtas kainuoja daugiau nei 3 tūkst. eurų už kv. metrą, arba daugiau nei 23 mln. eurų.
Tačiau visas šis turtas iš Z.Vaišvilos buvo pavogtas. Dešimt metų prokuratūra ir teismai šią bylą marino, kol numarino, nepranešę pačiam Vaišvilai. Dabar apeliacinis teismas „nustatė”, kad valstybė „nieko dėta” šioje istorijoje. Nors prokuratūra ir teismai dešimt metų vilkino šią bylą ir visaip klastojo.
2009 m. toks Juozas Matonis, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos viršininko Algirdo Matonio, brolis, panaudodamas suklastotus dokumentus, minėtą turtą perėmė, nušalinęs Z.Vaišvilą iš „Skomės” vadovų.
Teismai vėliau nustatė, kad perimant turtą, buvo panaudoti suklastoti dokumentai, nu ir kas?

Kaip apvogtas Vaišvila?

Kiti „Skomės” akcininkai, nežinant Vaišvilai, surengė aukcininkų susirinkimą ir
Apie tai rašo tas pats apeliacinis teismas :
Z. Vaišvila 2012 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be kita ko, paaiškindami, kad jo šeima iki 2009 m. gegužės 20 d. nuosavybės teisėmis valdė 70,4 proc. UAB „Skomė“ akcijų.
Valdybos nariai Č. A., R. R. ir J. M., veikdami kartu su savo sutuoktinėmis ir kitais bendrininkais, paslapčia nuo daugumos UAB „Skomė“ akcininkų ir valdybos pirmininko Z. Vaišvilos, atliko nusikalstamas veikas, dėl to buvo iššvaistytas ir kitų asmenų naudai pasisavintas didelės vertės UAB „Skomė“ ir jos akcininkų, taip pat ir UAB „FF Lizingas“ turtas, sukčiauta ir piktnaudžiauta tarnybine UAB „Skomė“ direktoriaus padėtimi ir valdybos narių bei akcininkų teisėmis, viešajame registre neteisėtai įregistruota teisė į „Ellora 4522899 Ltd“ priklausančias UAB „Skomė“ akcijas.
Šie asmenys, paslapčia nuo kitų UAB „Skomė“ akcininkų, atliko šias, prašomas ištirti, veikas: 2009 m. kovo 24 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdyje, į kurį buvo nepakviestas valdybos pirmininkas Z. Vaišvila, patvirtinti 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ visuotiniam akcininkų susirinkimui teiktini dokumentai;

2009 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo (dalyvavo 29,3 proc. akcininkų – Č. A., L. R., J. M. ir J. M.); 2009 m. balandžio 30 d., tikėtina, iš karto po neįvykusio UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo, nepranešus valdybos pirmininkui Z. Vaišvilai, trys valdybos nariai, t. y. J. M., R. R. ir C. A., surašė 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdžio protokolą, kuriame nėra įrašyta, kad į posėdį būtų kviestas valdybos pirmininkas.
Šiame protokole valdybos vardu susirinkę trys valdybos nariai surašė, kad 2012 m. gegužės 13 d. šaukiamas UAB „Skomė“ pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas; 2009 m. gegužės 13 d. įvyko UAB „Skomė“ pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame be kitų akcininkų žinios dalyvavo ir už priimtus nutarimus balsavo tie patys 29,3 proc. UAB „Skomė“ akcininkų.
Pirmaisiais keturiais susirinkimo darbotvarkės klausimais jie priėmė nutarimus pagal darbotvarkėje skelbtus klausimus, tačiau 5-uoju darbotvarkės klausimu (dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo) priėmė ir nutarimus susirinkimo darbotvarkėje neskelbtais klausimais – siekiant sudaryti sąlygas investiciniams projektams finansuoti, padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt, išleidžiant 650 000 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų.
Nutarta atšaukti visiems UAB „Skomė“ akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas bendrovės akcijas; suteikti teisę įsigyti visas naujai išleidžiamas 650 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra lygi 1 Lt, o bendra nominali vertė yra 650 000 Lt, UAB „Baltic Arms“, atstovaujamai bendrovės direktoriaus J.Matoniui.
2009 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta ir įvykdyta UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartis, kuria UAB „Skomė“, atstovaujama direktoriaus J. Matonio, 65 proc. visų UAB „Skomė“ akcijų sudarančią naują UAB „Skomė“ akcijų emisiją pardavė UAB „Baltic Arms“, kuri tuo metu nebuvo UAB „Skomė“ akcininke ir kuriai atstovavo UAB „Baltic Arms“ direktorius J. Matonis.

Sukčiai suprato, kad vykdo nusikaltimą, todėl skubėjo jį paslėpti – nedelsiant pardavė visas savo pavogtas „Skomė” akcijas trečiam asmeniui. Tas vėlgi pardavė akcijas. Tiesa, padarė tai primityviai, suklastojant sandėrio dokumentus.

Šiame sandėryje dalyvavo ir toks advokatas A.Aničas, kuri pridengė jau minėtas „vilties prezidentas” Ignas Vėgėlė. Tai yra aferistai iš karo užvaldytas akcijas pardavė ofšorinei bendrovei „Ellora Ltd.”, o pastaroriji jas iš karto pardavė kitai „ofšorkei” „Bismarck Limited“.

„Bismarck Limited“ šį kontrolinį 53,6% UAB „Skomė“ akcijų paketą tariamai įsigijo iš Anglijos ir Velso įmonių registre įregistruotos Ellora Ltd taip pat suklastotų Ellora Ltd dokumentų kopijų pagrindu.

Šių dokumentų kopijų suklastojimą patvirtino civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime atliktos Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertizės, nustačiusios, kad šešiose Ellora Ltd dokumentų kopijose šios įmonės direktorės parašas elektroniniu būdu perkeltas iš konkretaus kito Ellora Ltd dokumento.

Taigi, yra suklastotos, nes elektroniniu būdu originalių dokumentų nesukursi. Gal Ignas Vėgėlė nesupranta, kad tas pats asmuo negali identiškai pasirašyti šešis kartus, kad LTEC ekspertizės aktuose nurodyta, jog suklastotose Ellora Ltd dokumentų kopijose panaudotas ne šios įmonės antspaudas? Panaudotas ir suklastotas „Divine Consult Ltd“ antspaudas, nors ikiteisminiame tyrime A. Aničas mūsų teisėsaugai pateikė ir tuo metu dar egzistavusios „Divine Consult Ltd“ notaro skivaizdoje pasirašytą įgaliojimą jam, kuriame yra tikras šios įmonės antspaudas ir tikras direktoriaus G. V. Tašev parašas. Tačiau po to kažkas nutiko su advokato A. Aničo „atmintimi“ – pradėjo nebeskirti akivaizdžiai skirtingų „Divine Consult Ltd“ direktoriaus parašų, triskart dydžiu besiskiriančių įmonės antspaudų…

Advokatūrai pateikti įrodymai, patvirtinantys advokato A. Aničo dalyvavimą ir balsavimą UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimuose, atstovaujant nuo 2014 m. gruodžio 6 d. neegzistuojančią ofšorinę įmonę „Divine Consult Ltd.

Vilniaus apygardos prokuratūra netikėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl FNTT įtariamuoju paskelbto UAB „Skomė“ direktoriaus J. Matonio (tradiciškai prieš tai pakeitus bylai vadovavusį prokurorą M. Greičių į prokurorą V. Sevostjanovą, ne vienos bylos nutraukėją), o advokato G. Danieliaus „išmone“ ikiteisminio tyrimo nutraukimą pridengė Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė, „pamiršusi“ apie teismo pareigą pranešti nukentėjusiems apie J. Matonio skundo nagrinėjimą šiame teisme, pateikti jiems šį skundą. Kai teismas turėjo nagrinėti ikiteisminio tyrimo nukentėjusiaisiais pripažintų UAB „Skomė“ akcininkų skundus, jų nagrinėti procesiškai nebebuvo galima, nes galutinį „verdiktą“ jau buvo priėmusi teisėja J. Mačionytė, paskelbusi, kad J. Matonis naudojo suklastotus dokumentus, bet neįrodyta, kad jis juos klastojo. Beje, naują UAB „Skomė“ akcininkų registracijos knygą suklastojo ir ją naudojo tas pats Juozas Matonis. Mat reikėjo jam pačiam įregistruoti šiuos akcininkų pasikeitimus suklastotų dokumentų pagrindu, nes tikroji akcininkų knyga buvo pas Zigmą Vaišvilą.

Prokuratūra dešimt metų tyrė Juozo Matonio įtariamus nusikaltimus, ir žinoma, kad byla numarino.
Itin juokinga, kad prokuratūra bylą nutraukė „nesanti nusikaltimo sudėties”, nors turtas užgrobtas panaudojant suklastotus dokumentus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, visiškai korumpuota instancija, net nepranešė Z.Vaišvilai apie įtraiamojo J. Matonio skundą dėl aukštesniojo prokuroro A. S. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl apie šią bylą ieškovai nežinojo.
Negalėjo pateikti atsiliepimo.
Bylą J.Matoniui nutraukė netikėtu 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (iškart po įtarimų J. Matoniui pareiškimo) nutraukė prokuroras V. S., bet ne ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. G..
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokio įrodymo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. G. keičiamas į prokurorą V. S.. Apie prokuroro pakeitimą nepranešta ir nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams.
ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neįvykdžius visų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 22 d. nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2018 m. vasario 9 d. nutarimo atnaujinti tyrimą, nurodymų atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, neatlikus išsamaus ir nešališko kvalifikuoto tyrimo, ignoruojant akivaizdžių ir įrodytų nusikaltimų faktus.
Nors byla nutraukta, tačiau žala nukentėjusiam nepadaryta
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teismuose liko neišnagrinėti, tačiau, teismo nuomone (be argumentų), tai savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovams buvo padaryta nurodoma žala.
„Teismo sprendime padaryta išvada, pritariant atsakovės atstovo nuomonei, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nes nutartimi teismas tariamai įvertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, yra nepagrįsta ir iš esmės klaidinga, – teigia Z.Vaišvila, . Šioje civilinėje byloje pripažinus, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pažeistos nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisės, teismas neturėjo pagrindo ir teisės nesutikti su nutartimis padaryta išvada, jog šis šiurkštus pažeidimas užkirto kelią ir galimybę teismui išnagrinėti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas pažeidžia ne tik sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principus, bet ir universalų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė”.
Vaišvila sako, kad teismo sprendimas grindžiamas ir nepagrįstu teiginiu, kad 2021 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog, nors ikiteisminis tyrimas nustatė, kad UAB „Skomė“ valdymui perimti naudoti suklastoti dokumentai, bet nėra įrodymų, jog J. Matonis žinojo, kad naudoja suklastotus dokumentus, jog veikas įvykdė tyčia ir kad turėjo turtinį interesą taip elgtis.
J. Matonis UAB „Skomė“ valdymo perėmimui sąmoningai tyčia panaudojo ir, žinodamas tai, neatstatė suklastotais dokumentais jo veikomis sukurtų pasekmių, t. y. neatstatė UAB „Skomė“ valdymo teisėtiems akcininkams, visų pirma, 53,5 proc. UAB „Skomė“ akcijų paketo savininko „Ellora 4522899 Ltd“ registracijos UAB „Skomė“ akcininkų registre, neatsisakė jo paties suklastoto UAB „Skomė“ akcininkų registracijos žurnalo naudojimo ir kt., nors žinojo apie jų suklastojimą, – teigia Vaišvila, – Be to, įtarimai nepareikšti kitiems J. M. bendrininkams, net jo šeimos nariams, žmonai J. M. ir jų sūnui M. M., Č. A., L. R. ir R. R., kitiems asmenims, net „Development Win Limited“ ir „Bismarck Limited“ direktoriui I. T., kuris, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, suklastotų dokumentų pagrindu pasisavino „Ellora 4522899 Ltd“ akcijas, bet ir UAB „Skomė“ vardu J. M. jam sumokėtus 562 500 Lt, kuriuos jis išėmė Honkonge per nustatyto banko jam išduotą banko čekį. Įtarimai nepareikšti net spec. liudytojui A. A., kuris, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, naudoja suklastotus „Divine Consult Ltd“ dokumentus, o pagal M. C. M. liudytojo parodymus ir sudarė, t. y. suklastojo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sandorį dėl akcijų.
Nepagrįsta ir įrodymams prieštaraujanti apskųstame sprendime nurodyta nuomonė, kad ieškovai nepatyrė žalos, nes jų padėtis ikiteisminiame tyrime buvo pareiškėjai, t. y. pareigūnai jų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, tyrimo ilga trukmė nesukėlė ieškovams jokių pasekmių.
Tačiau ikiteisminio tyrimo vilkinimas nustatytas dar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 22 d. rašte, kuriame nurodyta, kad prokurorė D. V. K. net trejus metus nesprendė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašymų ir skundų, nevykdė aktyvaus tyrimo. Šio nustatyto ilgamečio ikiteisminio tyrimo vilkinimo pasekmė – po nurodyto patikrinimo ši prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl J. M. piktnaudžiavimo UAB „Skomė“ direktoriaus pareigomis, o po išskirtinės svarbos iš Bulgarijos teisėsaugos gautos teisinės pagalbos medžiagos (G. V. T. ir M. C. M. liudytojų parodymų ir pateiktų įrodymų dėl G. V. T. parašų paneigimo „Divine Consult Ltd“ dokumentuose ir Belizo Tarptautinių verslo įmonių registro pažymos pateikimo apie šios įmonės išregistravimą) prokurorė D. V. K. 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą. Tik po to, kai 2020 m. sausio 15 d. prašymu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl akivaizdaus ikiteisminio tyrimo vilkinimo dar kartą kreipėsi į generalinį prokurorą, t. y. dar po 3,5 metų nuo ankstesnio 2017 m. vykdyto nurodyto patikrinimo, 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pareikšti įtarimai, bet tik J. M. ir tik dėl dalies jo nusikalstamų veikų. Išdėstyti argumentai ir akivaizdžios (ne tik J. M., bet ir kitų nurodytų asmenų) nusikalstamos veikos, dėl kurių dalies, pvz., J. M. net prisipažino kaip liudytojas, įtarimų nepareiškimas kitiems nurodytiems asmenims ir netikėtas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, neįvykdžius prokurorės J. K. nutarimo privalomų nurodymų, vienareikšmiškai paneigia pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad ieškovų subjektyvus įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo nuspręsti apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Tai – ne ieškovų subjektyvus vertinimas, bet Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro privalomų nurodymų neįvykdymas.