Teisėjas Darius Kantaravičius gelbėja narkodilerius (pildoma)

Kaip teisėjas Darius Kantaravičius gelbėja narkodilerius

Kauno apygardos teisme teisiami Estijos piliečiai  Hans Ehvert ir Arle Grabbi (nuotr. viršuje) negali suvokti lietuviškos teisėsaugos subtilybių – nors jie teisiami už tai tai, kad neva nušovė „agurkinių“ lyderį Deimantą Bugavičių, tačiau negali uždavinėti klausimų šios bylos liudininkams, garsiems narkotikų prekeiviams – bylą nagrinėjantis teisėjų kolegijos pirmininkas Darius Kantaravičius iš karto atmeta klausimus : „neva jie nesusiję su byla“. Jeigu jie nėra susiję su byla, tai kaip jie pateko į bylą ir kodėl jų „liudijimais“ prokuratūra kuria pasakas?

„Šioje šalyje tokie griežti įstatymai dėl narkotikų gabenimo, tačiau kai policijos agentas Gija Zabachidzė teisme pasakoja, kad gabeno šimtus kilogramų narkotikų, tačiau jam už tai nieko nenutiko, tai aš to tiesiog nesuprantu“, – susitikime su LL redaktoriumi sakė A.Grabbi.

Kai jo draugas H.Ehvert bandė paklausti teisme apklausiamo „liudininko“ K.Šatinsko, ar jis sutiko duoti melagingus parodymus prieš kitus asmenis mainais už laisvę, bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkas D.Kantaravičius atmetė klausimą : „neva tai nesusiję su byla“.

Posėdžio protokole parašyta taip : „ Kolegijos pirmininkas praneša, kad teismas šalina kaltinamojo H. E. Ehvert klausimą „Ar už tai, kad liudijate įgavote imunitetą?“, nes klausimas nėra susijęs su byla“:

Pats estas įsitikinęs, kad narkodileriai, padarę labai sunkius nusikaltimus, prokuratūros dėka buvo atleisti nuo atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti ir duoti tokius parodymus, kurių reikia prokuratūrai. Tai, kad jie melagingi, ir ilgiems metams sodina į kalėjimą nekaltus žmonės, prokuratūrai neįdomu.

Tačiau kadangi visų aplinkybių matyt nepavyksta suderinti, tai ir išlenda tokios klaidos – „metų prokuroras“ Tuliševski kaltina estus, kad šie buvo pasamdyti nušauti D.Bugavičių už tai, kad jis pagrobė hašišo krovinį iš narkodilerių:

„Kriminalistų žiniomis, I.Bugavičiaus nužudymą užsakė dėl pagrobto 400 kilogramų, apie 4 mln. eurų vertės hašišo siuntos ant Deimos niršę tarptautinės mafijos vadeivos – iš į Ispaniją emigravęs 49 metų klaipėdietis Sergejus Bėglikas ir 47 metų kaunietis Renaldas Kanys. Įtariama, jog jie šiam tikslui susirado I.Araką, kuris pasikvietė į talką Taline gyvenančius savo tautiečius 38 metų Hansą Eriką Ehvertą ir 37 metų Arle Grabbi“.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2020/11/16/news/-pupytes-mylimojo-garsaus-kauno-mafiozo-d-bugaviciaus-zudiku-teisme-organizatoriaus-issisukinejimai-17140999/

Tiesa, minėtą legendą iš karto sugriovė dar vienas bylos „liudininkas“ Karolis Šatinskas – jis paliudijo, kad hašišas buvo pagrobtas 2016 m., o kaip žinia, Bugavičius nužudytas metais anksčiau.

Prieš tai teisme apie savo ir Zabachidzės organizuotą narkotikų prekybą ilgai ir išsamiai pasakojo taip pat „liudininkas“ toks Karolis Šatinskas, kuris nurodė, kad :

„G. Zabachidzė ir R. Kanys yra mano antros eilės pusbroliai. Nuo mažens žinojau, kad jie mano giminės ir užsiima nusikalstamomis veikomis. R. Kanys buvo siejamas su Daktarų grupuote, o kai išgirdau apie G. Zabachidzę, jis Maroko kalėjime atlikinėjo bausmę. G. Zabachidzės nusikalstamos veikos buvo susijusios su narkotikų kontrabanda, o dėl R. Kanio nežinau. Su G. Zabachidzė pradėjau bendrauti per „Facebook“, kai jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. R. Kanys turėjo brolį Žydrūną, bet jis pasikorė 2012 m. ir tada vykome į laidotuves, ten susipažinau su R. Kaniu pirmą kartą. R. Kanys mano giminaitis, iki tol su juo nebendravau. Per laidotuves susipažinau su R. Kaniu ir jo sūnėnu Ryčiu Kviecinsku. Po laidotuvių su R. Kviecinsku pradėjome daug bendrauti, dažnai susitikti. Gal 2013 m. vasarą R. Kviecinsku sakė, kad nori išvykti į Ispaniją pas R. Kanį, bet ką jie ten veikia neklausiau, bet mes žinojome, kad R. Kanys ten užsiima nelegalia veikla. R. Kviecinskas baigęs mokyklą išvyko į Ispaniją pas R. Kanį gyventi, dažnai grįždavo į Lietuvą, o aš tuo metu mokiausi 12 kl. Kai dar aš ir R. Kviecinskas mokėmės, R. Kanys buvo grįžęs į Lietuvą ir vyko pas G. Zabachidzę į Pravieniškių pataisos namus“.

Pasak K.Šatinsko,  2014 m. pabaigoje iš R. Kviecinko jis sulaukė skambučio ir klausimo, ar šis nori užsidirbti 300 eurų. ‚Atsakiau, kad noriu, – pasakojo K.Šatinskas, –  klausiau ką man reikės daryti. Jis sakė, kad man reikės skristi į Londoną ir nuskraidinti pinigus į Rygą, o už tai gausiu 300. Aš sutikau, R. Kviecinkui nusiunčiau savo asmens duomenis, kad man nupirktų bilietus, ir juos man atsiuntė į el. paštą. Sutikau gabenti grynuosius pinigus, kiek buvo pinigų man nesakė, nes lagaminas buvo supakuotas. Pinigus gabenau iš Londono į Rygą. Kieno buvo pinigai, nežinau. Nuskirdau į Londoną, ten mane pasitiko žmogus, nuvežė į Milton Keynes rajone esantį namą, nuvedė ten į butą, parodė kur aš miegosiu, ten kampuose buvo kelios dėžės su pinigais po 10, 20 svarų ir kelios kartotinės dėžės po 5, 10 svarų kupiūromis, skaičiavimo mašinėlė. Kartu su tuo vyru susipakavome lagaminą ir kitą rytą jis mane nuvežė į oro uostą. Supratau, kad pinigai yra iš nusikalstamų veikų. Tada nuskridau į Rygą, ten mane pasitiko V. Lysenko, padavė man 300 eurų ir pasakė, kad mane rekomendavo R. Kanys, sakė, kad mes kartu dirbsime, kad važiuosime kartu į Rusiją ir t.t. Aš sutikau, mes apsikeitėme „Skype“ kontaktais, dar man davė 50 eurų autobuso bilietui, nuvežė į autobusų stotį ir grįžau į Kauną. Paskui prieš Kalėdas grįžo G. Zabachidzės vaikai su žmona, nuvežiau juos į Pravieniškių pataisos namus į pasimatymą su G. Zabachidzė, ten G. Zabachidzei papasakojau, kad esu skridęs su pinigais. Jis labai supyko ant R. Kanio, kad nepasitaręs su juo mane įvėlė į visa tai. Pasimatymo metu kalbėjau su G. Zabachidzė kas bus toliau, jis sakė, kad kai jis išeis, tai visi važiuosime gyventi į Ispaniją“.

K.Šatinskas teisme pasakojo, kad nuolta į Lietuvą ir Latviją gabendavo maišus pinigų iš Londono, kurie, matyt, uždirbti iš narkotikų prekybos : „Buvo dar vienas skrydis 2015 m. pavasarį iš Vilniaus į Einthoveną. Į Einthoveną nuskraidžiau pinigus ir ten juos atidaviau, o iš jo skridau į Londoną, o iš ten paėmęs pinigus vėl grįžau į Vilnių, šiuo metu nepamenu ar nakvojau Londone, ar man atvežė pinigus į oro uostą. Lagaminą Vilniuje man Vladimiras Zadneprovskis perdavė, o visi skydžiai vyko V. Lysenko nurodymu. Nurodymus tiesiogiai gaudavau iš V. Lysenko, kiti man nurodymų neduodavo. Pinigų pervežimų buvo apie 5-10“.

Tiesa, K.Šatinskas vėliau papasakojo, kad jis gabeno ne tik pinigų lagaminus, tačiau vėliau įsivėlė ir į kokainą. „Dar buvo kokaino perkrovimas iš lengvojo automobilio į didesnį automobilį su V. Lysenko, tai buvo vieną kartą, – pasakojo liudininkas, – kokaino buvo 150 kg, jį perkroviau kartu su V. Lysenko, tai vyko Anglijoje. V. Lysenko manęs prašė, kad Lietuvoje padėčiau Romualdui Miceikai, susisiekiau su juo ir jis man pasakė, kad atvykčiau į Varnių kaimą, į jo sodybą ir ten palaukčiau. Kai nuvykau jam pranešiau, jis pasakė, kad nuo Varnių miestelio centro turiu važiuoti link jo sodybos ir žiūrėti kelią – ar nestovi įtartini automobiliai. R. Miceika su „Mercedes-Benz Sprinter“ važiavo pirmas, aš važiavau iš paskos. Įvažiavus į sodybą man pasakė, kad stovėčiau prie vartų ir žiūrėčiau, kad niekas neateitų. Toje sodyboje dar buvo Agnius Sindaras. Aš laukiau prie vartų, o jie nuėjo į sodybą, kurioje yra piliakalnis, o prie jo pilis. Praėjus 2-3 vai. nuėjau pažiūrėti ką jie ten veikia, pamačiau, kad sodybos sienoje slepia rudos spalvos paketus ir mačiau daug tuščių dėžių gal 40-50. Vėliau sužinojau, kad jie ten slėpė hašišą, koks buvo kiekis, nežinau. Dar esu dalyvavęs ginklų pervežime, bet suklydau laiką duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes man atrodė, kad vežiau vienu laiku, bet buvo įvykis, kad partrenkėme šernus ir tada buvo išsiaiškinta, kad buvo visai kita data. Ginklus vežiau iš Rygos į Klaipėdą, V. Lysenko su specialiu telefonu turėjo ryšį su S. Begliku ir visus nurodymus gaudavo iš jo. Su R. Miceika, V. Lysenko nuvykau susitikti su estais į kavinę, jie kalbėjosi, bet ką kalbėjosi nesupratau, nes nemoku rusų k. V. Lysenko man nurodė duoti savo kuprinę, nuėjo į kiemą, ten kažkas atvažiavo, įdėjo man ginklus į kurpinę, nuvežė į autobusų stotį ir aš grįžau į Klaipėdą, o grįžtant buvo partrenkti šernai. R. Kanys sakė, kad S. Beglikas yra geras draugas. S. Beglikui nurodymų niekas neduodavo, jis pats viskam, vadovavo“.

K.Šatinskas pasakojo, kad po to, kai G. Zabachidzę išleido iš kalėjimo, jis  2015 m. vasarą ar rudenį vyko su gruzinu į Rygos oro uostą, kad paimtu jo draugą ir jis pradėjo pasakoti apie R. Kanį.

Zabachidzė pasakojo, kaip R. Kanys jį neva  paliko be nieko, kaip jo kontaktus perėmė, kad jis liko nuogas, basas. Vėliau K.Šatinskas, G. Zabachidzė ir D. Bugavičius susitiko vienoje kavinėje.

1. Zabachidzė pasakė planą, kaip atgauti jo pinigus ar narkotikus perimti, K.Šatinskas sutiko su D. Bugavičiumi ir G. Zabachidzė tai padaryti. Nuo to laiko K.Šatinskas ėmė dirbti Begliko ir Lysenko konkurentams : „nuo to laiko visą informaciją, kurią sužinodavau pranešdavau jiems, apie skydžius su pinigais ir pan. Negaliu teigti, kad pinigai, narkotikai, kurių pervežime dalyvavau, priklausė R. Kaniui, nes nežinau. Tokios informacijos jiems perdaviau labai daug, apie 100 kartų pasakiau informaciją. Kai susitikau su G. Zabachidzė ir D. Bugavičiumi 2015 m. vasarą, jie pradėjo pasakoti apie dingusį R. Kanio hašišo krovinį, prie kurio dingimo buvo prisidėjęs D. Mačianskas, kad jie yra susipykę dėl to. Kiek buvo dingę hašišo nežinau. Vėliau pirmą kartą nuskirdau į Ispaniją, gyvenau R. Kviecinsko bute, pirmą kartą ten nesusitikau nei su R. Kaniu, nei su S. Begliku, tiesiog ten pabuvau 2 sav. žinau, kad tame bute dar gyveno D. Mačianskas, kuris tuo metu slėpėsi nuo Lietuvos pareigūnų. Po 2 sav. grįžau į Lietuvą“.

„Iš Ispanijos į Lietuvą skridau su pinigų lagaminu, – pasakojo „liudininkas“, –  G. Zabachidzę ir D. Bugavičių visada informuodavau su kiek pinigų lagamine skrendu, vieną kartą buvo 300 000 eurų, kitą kartą pusė milijono. Su D. Bugavičiumi ir G. Zabachidzė susitikdavau dažnai. 2015 m. spalį V. Lysenko man pasakė, kad su mikroautobusu gali man reikėti vežti didelę pinigų sumą – iki 4 milijonų eurų. Apie tai iš karto informavau D. Bugavičių ir G. Zabachidzę ir pradėjome planuoti, kaip mikroautobusą reiks perimti su pinigais, tai vyko Lietuvoje, bet laikas vis ėjo, sakydavo, kad vis kitą savaitę ir tas pervežimas neįvyko. Aš su G. Zabachidzė ir D. Bugavičiumi pasikalbėdavau, pasakydavau jiems koks mikroautobusas, kokios slėptuvės ir pan. Ar man už tai buvo pažadėtas atlygis, tai mes būtume pasidalinę. Perimti pinigų nepavyko. 2015 m. lapkričio 6 d. iš V. Lysenko sulaukiau žinutės, kad nuvažiuočiau iki V. Zadneprovskio, paimčiau pinigų ir nuvežčiau į Rygą, kad nupirktų kitą mikroautobusiuką. Nuvykau iki V. Zadneprovskio, paėmiau 30 000 – 40 000 eurų ir vežiau kartu su Eimantu Babkinu į Rygą. Man buvo nurodytas adresas, kur turiu perduoti pinigus, perdaviau juos. Kai grįžome į Lietuvą apie 1 vai. nakties mačiau, kad labai daug policijos automobilių važinėja, grįžau namo miegoti ir apie 2.30 vai. nakties sulaukiau G. Zabachidzės skambučio, kad staigiai atvažiuočiau iki jo. Aš nuvažiavau ir man buvo pasakyta, kad buvo nušautas D. Bugavičius prie namų“.

Pasak „liudininko“, dėl D. Bugavičiaus nužudymo priežasčių, tai iš pradžių sklandė kalbos, kad jis stipriai susipyko su kiti kaliniu Aidu Kupčiūnu ir visi galvojo, kad jis bus tas, kuris jį nužudė, bet paskui sužinojo, kad yra taip kaip yra – sulaikyti du estai ir vienas lietuvis.

„Buvo minčių, kad R. Kanys gali būti prisidėjęs prie nužudymo, nes būdamas Ispanijoje vieną vakarą parašiau R. Kviecinskui, kad noriu susitikti su R. Kaniu, jis atsiuntė adresą kur man atvažiuoti, – sakė Šatinskas, – pradėjome kalbėtis, kaip man sekasi, ar man S. Beglikas duoda darbų, sakiau, kad nieko neduoda, jis sakė, kad pakalbės su S. Begliku, kad duotų man darbų ir tada pradėjo kalbėti apie G. Zabachidzę. Sakė koks „žertva“ yra G. Zabachidzė, kaip jis peršoko ant D. Bugavičiaus, kad toks žmogus negali gyventi, kad kaip mirė D. Bugavičius, taip mirs ir G. Zabachidzė, jis buvo labai juo nepatenkintas. Man sakė kad jeigu žaisiu dvigubus žaidimus, tai eisiu aš po plaktukais, o ne G. Zabachidzė. Šis pokalbis vyko po D. Bugavičiaus nužudymo, tai galėjo būti 2016 m. pavasaris“.

Šatinskas papasakojo ir apie narkodilerių laisvalaikį : „2016 m. pavasarį mane R. Kanys pakvietė į Ispaniją švęsti Velykų su savo rato žmonėmis: R. Žilinsku, E. Gordonu, Mantu ir Eimantu Dockais. Visi šventėme t. y. gėrėme, vartojome kokainą ir grįžus pas R. Kanį, vėl buvo tema, kaip G. Zabachidzė turi mirti. E. Gordonas manęs klausė ar pažinojau D. Bugavičių, sakiau, kad ne, bet jis atsakė, jog nemeluočiau, kad žinojo, jog D. Bugavičius atvažiuodavo pas mane į Vilijampolę. Aš neigiau tai. Apie D. Bugavičiaus nužudymo aplinkybes skaičiau iš žiniasklaidos. Byloje esančių suimtų kaltinamųjų (R. Baikos, H. E. Ehvert, A. Grabbi) nesu matęs, bet žinau, kad R. Baika yra E. Gordono draugas, tai girdėjau iš E. Gordono ir R. Žilinsko, kad R. Baika jų draugas, bet kartu jų nesu matęs. Ar R. Baika dalyvavo nusikalstamose veikose nežinau“.

Šatinskas teisme dar papasakojo, kad būtent Zabachidzė ir pagrobė tą garsųjį hašišo krovinį : „Dėl „pilyje“ paslėpto hašišo, tai vėliau sužinojau, kad jis buvo pagrobtas iš tos sodybos ir tą patį vakarą Londone buvo pagrobta apie 800 000 svarų. Dabar žinau, kad hašišą pagrobė G. Zabachidzė. Aš jam buvau parodęs tą „pilį“, nes mes kartu nuvykome iki ten, aš jam paaiškinau kurioje vietoje gali būti sudėti narkotikai. Kai įvykis įvyko man A. Sindaras parašė, kad greitai atvykčiau iki sodybos, aš nuvykau ir man pasakė, kad pavogė pinigus iš buto Anglijoje ir dalį hašišo iš sienos. Jie galvojo, kad aš, mušė mane, nes galvojo, kad prisipažinsiu. Su V. Lysenko kalbėjau apie hašišo pagrobimą, jis sakė, kad R. Maceika bus prie to prisidėjęs, o 2016 m. žiemą nuvykome į Londoną ir darėmės patikrinimą melo detektoriumi. Dėl nusikalstamų veikų mano atžvilgiu, tai 2011 m. lapkričio mėn. laiptinėje buvo pasikėsinta mane nužudyti, bet man pasisekė, nes tik ranką kiaurai peršovė. V. Lysenko yra pasakojęs apie savo kilerius, pasakė kad jis su broliu, t. y. S. Begliku, turi kilerių komandą, kurie mėgsta užimti su peiliais ir visoje Europoje gali surasti žmogų. V. Lysenko klausiau ar jie su narkotikais dirba visi kartu, tai jis man atsakė, kad su R. Kaniu turi ir kai ką bendro ir kai ką atskirtai. R. Kanio žmonės buvo: E. Gordonas, R. Žilinskas, R. Kviecinkas, Eimantas ir Mantas Dockai, o S. Begliko: V. Lysenko, R. Miceika, Vaidas Židonis“.

Nors prokuratūra sako, kad būtent Šatinskas parūpino ginklus, kuriais nužudytas D.Bugavičius, ir šis tai pripažįsta : „tai man atrodo, kad ginklus į Lietuvą vežiau iki D. Bugavičiaus nužudymo, ir buvau įsitikinęs, kad po to kai grįžau, buvau susitikęs su D. Bugavičiumi ir pasakiau jam, kad parvežiau ginklus. Ginklų aš nemačiau, nes nebuvau atidaręs pasižiūrėti, bet V. Lysenko man sakė, kad du ginklai su duslintuvais“.

Šatinskas dar teisme papasakojo, kad garsusis heroino pagrobimas įvyko 2016 m., ir taip visiškai sugriovė „metų prokuroro“ TUliševski sukurtą legendą, kad neva estai nušovė BUgavičių pasamdyti Begliko, kuris neva keršijo už pagrobtą hašišą. Mat Bugavičius buvo nušautas 2015 m., o hašišas pagrobtas tik po metų.

„Jie bepročiai“, – taip apie prokurorą atsiliepė žudikas Grabbi.

Šatinskas teisme pasakojo : „Kiek man žinoma, D. Bugavičius nebuvo nieko blogo padaręs R. Kanio kompanijai. Hašišo pagrobimas iš sodybos prie Varnių kaimo buvo 2016 m. vasarą. G. Zabachidzė man nesakė, kad būtent tą dieną ruošiasi grobti narkotikus. Su kuo G. Zabachidzę pagrobė hašišą nežinau. Pagrobto hašišo pelnu G. Zabachidzę su manimi nepasidalino, nežinau kodėl. Po to su juo dar bendravau, aš jam pasakiau, kad pagrobė hašišą iš tos sodybos, bet jis sakė, kad nieko apie tai nežino. Nepasitenkinimo dėl hašišo G. Zabachidzei neišreiškiau, nes kas jas pagrobė sužinojau neseniai…neseniai sužinojau, kad hašišo pabgrobimas buvo G. Zabachidzės darbas ir negalėjau tuo patikėti, kad jis man nepasakė ir paliko mane taip“

Kolegijos pirmininkas praneša, kad teismas šalina kaltinamojo H. E. Ehvert klausimą liudytojui K. Šatinkui „Kada vyko jūsų nusikalstamos veikos?“, kadangi jis nėra susijęs su nagrinėjama byla.

Visas teismo posėdžio protokolas, kuriame buvo apklaustas „liudininkas“ Zabachidzė:

zabachidze