Kaip STT šefas asmeniškai pridengia D.Grybauskaitės korupcinius nusikaltimus? (pildome)
stto
Kaip STT šefas asmeniškai pridengia D.Grybauskaitės korupcinius nusikaltimus?
Aurimas Drižius
Redakcija sulaukė STT šefo Sauliaus Urbonavičiaus net 8 psl. rašto, kuriame jis įrodinėja, kodėl STT neturi tirti korupcinio nusikaltimo – prezidentės Dalios Grybauskaitės „ekskursijos“ Karinių oro pajėgų lėktuvu į Europos krepšinio čempionato finalą Lilyje.
Nors jokių oficialių vizitų nebuvo suplanuota, po to, kai Lietuvos rinktinė netikėtai pateko į čempionato finalą, D.Grybauskaitė su visu dvaru už mokesčių mokėtojų pinigus nulėkė į Prancūziją „Spartan“ lėktuvu tam, kad įteiktų medalius Lietuvos krepšininkams.
Jau iš karto po to kreipiausi į STT, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnyba fakto – prezidentė KOP lėktuvo naudojasi kaip savo privačiu, naudoja jį savo atostogoms Prancūzijoje.
STT įvairiais „raštais“ atsisakinėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, nors faktiškai pripažino, kad nusikaltimas padarytas. Beje, STT rašė „raštus“, o ne „nutarimus“ tik todėl, kad jie negalėtų būti skundžiami teismui. Todėl STT vadovai sąmoningai pridenginėjo šį korupcinį nusikaltimą.
Galiausiai kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl visų šių STT popierėlių, kad teismas juos įpareigotų pradėti tyrimą, arba atsisakytų jį pradėti – tuomet šį sprendimą būtų galima skųsti ikiteisminiam teismui.
Teismas priėmė nagrinėti šį mano skundą, ir užklausė STT, kodėl jie taip elgiasi. Šiandien gavau ilgiausią STT šefo S.Urbonavičiaus raštą teismui, kuriame jis visaip įrodinėja, kodėl ikiteisminis tyrimas neturi būti pradėtas.
Šie argumentai juokingi – neva praleistas terminas, mano skundai pakartotini, STT negali tirti prezidentės nusikaltimų.
Tai nesąmonė – STT sąmoningai nepriėmė jokio nutarimo, o atsirašinėjo „raštais“, kad jų nebūtų galima skųsti – kai tokį STT „raštą“ apskundžiau, teismas paaiškino, kad jie negali priimti nutarimo dėl „rašto“, tai turi būti oficialus nutarimas pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kaip žinia, dar rugsėjį kreipiausi į STT, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba – prezidentės D.Grybauskaitės ir jos „dvaro“ išvykos į Europos krepšinio čempionato finalą Lilyje, Prancūzijoje, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) transporto lėktuvu „Spartan“. Nurodžiau, kad KOP lėktuvo panaudojimas privačiam turizmui už mokesčių mokėtojų lėšas yra akivaizdus įstatymo pažeidimas. Tačiau prezidentės priešakinis kovos būrys – STT – niekaip nenorėjo pradėti tyrimo dėl D.Grybauskaitės veiksmų. Matydami, kad padarytas akivaizdus nusikaltimas, STT atsirašinėjo raštais, nurodydami, kad prezidentė yra „neliečiama“, ir kad aš turiu kreiptis į administracinį teismą, nes „šis STT atsakymas gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.
Taip ir padariau – kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodydamas tokias aplinkybes:
PRAŠYMAS ĮPAREIGOTI ATLIKTI VEIKSMUS IŠTIRTI MANO PRANEŠIMĄ IR PATEIKTI IŠSAMŲ ATSAKYMĄ
2016 01 15
Į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri mano prašymus persiųsdavo Atsakovo institucijai STT, kreipiausi dėl fakto, jog buvo panaudotas Karinių oro pajėgų lėktuvas Lietuvos Respublikos Prezidentės laisvalaikio skrydžiui į Prancūziją 2015 metų rugsėjo pabaigoje – įtariau, jog lėktuvas panaudotas neteisėtai, todėl prašiau ištirti naudojimosi faktą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba raštu atrašė, jog negali tirti Prezidento veiksmų, nes tai neliečiamas asmuo (priedas Nr. 2.)
Suformulavęs prašymą iš naujo, ir nurodęs, jog man iš esmės Prezidento asmuo neįdomus, man įdomiausias yra Karinių oro pajėgų lėktuvo galimai neteisėto naudojimo faktas, 2015 11 25 kreipiausi į Prokuratūrą dar kartą. Ir vėl mano prašymas buvo persiųstas STT. Jos pareigūnai neįsigilinę, jog tai NAUJAS prašymas, su pakeista formuluote, nurodant, jog neaiškūs asmenys, kurie piktnaudžiavo tarnyba, ir prašant juos nustatyti, atrašė, jog aš kartą jau kreipiausi, ir nebegaliu daugiau kreiptis. Pagal viešojo administravimo įstatymą, į kiekvieną naują prašymą ir skundą turi būti pateikiamas atsakymas. O jeigu STT traktavo, jog tai tas pats skundas, prašymas, pranešimas, turėjo pateikti įrodymus, jog 100 procentų sutampa raidžių, sakinių struktūra. Deja, pranešimai skyrėsi tiek turiniu, tiek forma, tiek prašomu tirti dalyku.
Prokuratūra irgi atrašinėjo ne nutarimus, o bendro pobūdžio informacinius raštelius, dėl ko man užkirto kelią kreiptis į teismą. Man kreipusis į teismą LR BPK tvarka, teismas paliko skundą nenagrinėtą, nurodęs, jog turi būti nutarimas atsisakyti pradėti bylą, o čia ne nutarimas, todėl iš viso nenagrinės.(Bylos Nr. ITS-19-118/2016, 2016 sausio 4 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis). Taip teismas tik patvirtino tą faktą, jog teisėsaugos institucijos tyčia man rašo neteisingus atsakymus, ypač neteisingus forma, kad negalėčiau apskųsti.
Todėl STT nurodymas man kreiptis į Jus beliko vienintelė galimybė kad būtų įpareigota įstaiga vykdyti savo funkcijas. Tuo labiau, jog pati įstaiga nurodo savo 2015 11 30 rašte, kad kreipčiausi į teismą.
Pagal Specialiųjų tyrimų veiklos taisykles, ir įstatymo reglamentavimą, ši įstaiga tiria tarnybų korupcinio pobūdžio, tarnybinio kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba veikas (pagrindinai LR BK 228-229 str.).
Aš dėl tokios veikos ir kreipiausi. Kodėl Atsakovas atsisako tirti ir prašo jį įpareigoti per teismą, man yra nesuprantama. Be to, LR BPK nedraudžia pradėti tyrimo prieš teisinę neliečiamybę turinčius asmenis, tiesiog dėl bylos iškėlimo, patraukimo juos atsakomybėn yra numatyta apkaltos procedūra, o dėl Seimo narių patraukimo, išsiaiškinus, jog tai jie kaltieji asmenys, numatyta, jog kreipiamasi į Prokuratūrą, o ši kreipiasi į Seimą. Tirti Prezidento veikas nedraudė joks įstatymas, kai buvo siekiama susidoroti su Rolandu Paksu, jam buvo iškelta ir baudžiamoji, ir apkaltos procedūros, todėl STT atsakymas, tiksliau, nenoras nieko tirti, nėra pagrįstas.
Todėl STT raštuose neteisingai atrašinėja, jog aš net negaliu kreiptis, jeigu aš įtariu, jog piktnaudžiavo galimai Prezidentė. Tai yra neteisingas įstatymų traktavimas. Be to, tyrimas pagal faktą gali būti pradėtas aplinkybių tikslinimui, nepradedant ikiteisminio tyrimo, taip atliekama didžioji dauguma tyrimų, jeigu yra kliūčių vykdyti tyrimą, yra atliekamas aplinkybių tikslinimas, apklausiami asmenys ne ikiteisminiame tyrime. Tokį tyrimą pagal pranešimą Atsakovas pilnai galėtų atlikti. Be to, lėktuvą užsakinėjo ne Dalia Grybauskaitė, o Prezidentūros kanceliarija yra administracinė įstaiga, ten nėra žmonių su teisiniu neliečiamumu, kad būtų neįmanoma apklausti. Tas pats su Karinių oro pajėgų vadovybe, niekas nekliudo apklausti, kokiu pagrindu buvo išskirtas lėktuvas ir lakūnai, kaip tai atitiko „VIP modulį“ .
Todėl toks raštas Nr. 4-01-84-83 (2015 11 30), kur nurodoma jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko (traktuojama, jog vėl kreipiausi dėl Dalios Grybauskaitės, nors mano visiškai naujame pranešime D. Grybauskaitė neminima) yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas.
Dėl tikslesnio skundo surašymo aš per atstovę kreipiausi į Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrių, (kreipimasis pakartotas dar kartą), kad atsakytų į klausimą, pagal kokią sutartį buvo leidžiama naudotis lėktuvu ne tarnybos ir ne užsienio vizito tikslams, tačiau į šį paklausimą nebuvo atsakyta.
Vienintelė informacija apie KOP „Spartan“ naudojimą yra čia:
http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/struktura_314/aviacijos_baze_2196/orlaiviai_3135/transportinis_lektuvas_c-27j_spartan.html
„Transportinio lėktuvo C-27J „Spartan” paskirtis:
karių ir krovinių transportavimas;
svarbių asmenų transportavimas (naudojamas VIP modulis);
desantavimo užduočių vykdymas;
medicininė evakuacija.“
Kaip matome, yra nurodytas „svarbių asmenų transportavimas“, tačiau svarbus asmuo Dalia Grybauskaitė gali naudotis VIP moduliu ne asmeninėms išvykoms, o valstybiniams vizitams. Krepšinio rungtynių metu jokie vizitai su jokiais Prancūzijos vadovais nebuvo suplanuoti, todėl toks skrydis buvo galimai neatitinkantis KOP instrukcijos dėl VIP modulio taikymo. Savaitgalį Prezidentas yra kaip privatus asmuo, o jo privačios kelionės turi būti aiškiai reglamentuotos. Kol kas nėra jokio atsakymo, kaip buvo reglamentuota ši privati kelionė, ir ar Prezidentas susimokėjo už privatų skrydį. Sutinkame, jog Prezidentas ir atostogose yra svarbus ir saugotinas asmuo, tačiau kyla didelis klausimas dėl pačios kelionės dokumentų įforminimo, pranešimo į tarptautinį skrydžių centrą, koks kai skrydis. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba viską galėtų išsiaiškinti, ir tam nėra jokių kliūčių, tačiau nurodyta, jog niekas nebus tiriama. (Raštas pridedamas, priedas Nr. 2).
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo str., asmuo gali kreiptis į teismą, jeigu valstybės įstaiga vilkina atsakymo pateikimą. Man atsakymas turėjo būti suteiktas per 30 darbo dienų. Atsakyme turėjo būti nurodytos priežastys, kodėl mano naujas skundas nėra tiriamas. Pridedu skundus, teismas gali matyti, jog tai nėra tie patys pranešimai. Tas pats pranešimas būtų jeigu tą patį jau siųstą pranešimą dar kartą būčiau pateikęs. Kaip matome iš priedų nr. 3 ir Nr. 4, tai nėra tie patys pranešimai, todėl taip yra pažeista Administracinė procedūra, jeigu STT save laiko administracine valstybės įstaiga, ir man nebuvo duotas atsakymas pagal mano naują pareiškimą, kuris iš esmės labai skyrėsi nuo pirmojo, buvo be to parašytas netgi kito asmens, man buvo parengtas, todėl net ir stilius, ir struktūra rašto visai kita.
Pridedu STT atsakymą, ir savo skundus, kad matytųsi, jog aš iš esmės ne dėl Prezidentės veiksmų kreipiausi o dėl visuomeninio turto, kuris yra specialios paskirties, ir naudojamos daugiausiai visuomenės labui, naudojimo. Todėl STT atsisakymas tirti visuomeninio turto naudojimą galimai ne pagal paskirtį yra neteisėtas, todėl STT įpareigotinas tinkamai išnagrinėti mano pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą.
Remiantis išdėstytu, teismo prašau:
1. Įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą išnagrinėti mano 2015 11 18 pranešimą ir pagal įstatymų reikalavimus pateikti man motyvuotą atsakymą.
PRIDEDAMA:
1. Skundas teismui (2 egz.)
2. STT 2015 10 20 atsakymas (2 egz.)
3. STT 2015 11 30 atsakymas (2 egz.)
4. 2015 11 18 pranešimas (2 egz.)
5. 2015 10 pranešimas dėl Spartan naudojimo ( 2 egz.)
6. Naujas 2015 11 25 pranešimas dėl Spartan naudojimo (2 egz.)
Aurimas Drižius
Šiandien gavau STT šefo Sauliaus Urbonavičiaus atsisakymą:
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Vilniaus apygardos administraciniam 2016-02- Nr.
teismui Į 2016-01-29 Nr. 1-5636-463/2016
(įteikiama elektroninėmis priemonėmis per sistemą e.teismas.lt)
ATSILIEPIMAS Į PAREIŠKĖJO AURIMO DRIŽIAUS 2016 M. SAUSIO 15 D. SKUNDĄ ADMINISTRACINĖJE BYLOJE NR. 1-5636-463/2016 Pareiškėjas:
Aurimas Drižius
Asmens kodas 36808110026
Konstitucijos pr. 23 B, Vilnius
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Juridinio asmens kodas 188659948 A. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius
Teikiame atsiliepimą į pareiškėjo Aurimo Drižiaus 2016 m. sausio 15 d. skundą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) veiksmų ir neveikimo.
Manome, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
I. Dėl faktinių aplinkybių ir pareiškėjo reikalavimų
2015 m. rugsėjo 30 d. STT iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) buvo gautas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės kelionės į Prancūziją, registracijos Nr. 6-01-891. STT, reaguodama į šį pranešimą, 2015 m. spalio 8 d. išsiuntė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju STT negali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normų ir spręsti dėl procesinio sprendimo bei informavo pareiškėją, jog šis STT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatvmo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.
2015 m. spalio 13 d. STT gautas pareiškėjo skundas, registracijos Nr. 6-01-930, kuriuo buvo skundžiamas STT pateiktas atsakymas. STT savo 2015 m. spalio 20 d. atsakyme į šį skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAI) 23 straipsnio 6 dalimi, nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjo skundas pakartotinai nebus
Biudžetinė įstaiga A. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius
Tel. (8 706) 63 335 Faks. (8 706) 63 307
EI. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Kodas 188659948
nagrinėjamas bei nurodė, jog galimybė skųsti tokį atsakymą ir jo apskundimo tvarka yra nustatyta ABTĮ.
2015 m. lapkričio 25 d. STT iš Generalinės prokuratūros gautas pakartotinis pareiškėjo pranešimas dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės kelionės į Prancūziją aplinkybių, registracijos Nr. 6-01-1103. 2015 m. lapkričio 30 d. atsakyme STT nurodė, kad atsižvelgiant į prieš tai pateiktus atsakymus, pakartotinis pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas bei informavo apie tokio atsakymo apskundimo galimybes bei tvarką. Būtent šį atsakymą pareiškėjas ir skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui, iš esmės reikalaudamas iširti ir pateikti atsakymą į jo pranešimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) tvarka.
STT nuomone, pareiškėjui pateikti atsakymai visiškai atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek vyraujančią teismų praktiką.
II. Dėl administracinio ir baudžiamojo proceso atribojimo
Pareiškėjas savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodo, kad į jo minėtus pareiškimus ir skundus turėjo būti reaguojama baudžiamojo proceso, o ne administracinio proceso tvarka. STT su tokia pozicija nesutinka dėl toliau einančių argumentų:
1. Kaip teisingai savo 2008 m. gegužės 15 d. nutartyje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), Specialiųjų tyrimų tarnybai yra suteikti ne tik įgaliojimai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, bet ir priskirtos tam tikros funkcijos viešojo administravimo, t. y. korupcijos prevencijos vykdymo, srityje. Tai, kad STT turi ikiteisminio tyrimo įstaigos statusą, nereiškia, kad ji savo veikloje, greta kitų teisės aktų, negali vadovautis ir VAI. Tai, ar į asmens skundą, pranešimą, pareiškimą ar prašymą turi būti reaguojama BPK arba VAI nustatyta tvarka, priklauso visų pirma ne nuo įstaigos statuso, o nuo gauto dokumento turinio ir jame pateikiamos informacijos pobūdžio. Tais atvejais, kai asmuo išreiškia nuomonę, kad yra padarytos nusikalstamos veikos ir reikalauja jas tirti, reagavimo į tokį kreipimąsi į teisėsaugos instituciją tvarką lemia visų pirma pateiktos informacijos konkretumas ir tai, ar pateiktoje informacijoje galima įžvelgti konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Tokio pobūdžio baudžiamojo proceso ir viešojo administravimo teisinių santykių atribojimo klausimas yra ne kartą spręstas LVAT. Todėl nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo skundo (…) rūšinio teismingumo būtina įvertinti ar atsakymo pareiškėjui pateikimas sietinas su atsakovo funkcijų viešojo administravimo srityje vykdymu. STT manymu, šiuo atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų apie padarytas korupcinio pobūdžio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl pripažintina, kad STT veikia ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet kaip viešojo administravimo subjektas. Tai leidžia daryti išvadą, kad skundai, kuriais piliečiai realizuoja savo teisę kritikuoti valdžią, o savo nepasitenkinimą priimamais sprendimais išreiškia šiuos sprendimus įvardydami kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti nelaikomi pagrindu baudžiamojo proceso teisiniams santykiams susiklostyti. 2013 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. AS-146-875-13 LVAT atkreipė dėmesį, kad ne viešojo administravimo, o baudžiamojo proceso teisiniai santykiai susiklosto esant pagrįstų įtarimų, kad atitinkamose institucijose dirbantys asmenys galimai pažeidė teisės aktus ir padarė atitinkamas veikas, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas. Šiuo konkrečiu atveju, STT nuomone, negalima tvirtinti, kad pareiškėjo pareiškimai ir skundai suponavo pagrįstą įtarimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. STT pažymi, jog pasirinkdama ne pareiškėjo pageidaujamą (priimant procesinį sprendimą), o kitokią atsakymo į skundą formą, STT iš esmės nepažeidė pareiškėjo teisių ir nepaneigė jo galimybių pasinaudoti atitinkama skundimo tvarka.
2. LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartyje Nr. A-822-2297-12 pažymėjo, jog pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110, 5 punktą (dabartinės rekomendacijų redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-133, 3 punktą), skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką, įpareigojančiu prokurorą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą BPK 168, 169 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra laikomas tik toks asmens kreipimasis, kuriame yra pakankamai aiškiai suformuluotos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (arba bent pateikti objektyvūs duomenys, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą vertinimo dalykas. Vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria prokurorui pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Kiekvienu atveju turi būti vertinama kreipimosi turinio ir esmės atitiktis skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvokai. LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje Nr. A-442-817/2010 išskyrė, kad skundas gali būti nevertinamas BPK nustatyta tvarka ir nepriimamas procesinis sprendimas, jei jame nėra pateikta „jokių konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“. STT nuomone, minėti ir prie bylos pridėti pareiškėjo pranešimai ir skundai nenurodė jokių konkrečių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais bei pranešėjo asmenine nuomone. Savo skunde nurodydamas, jog neteisėtas lėktuvo panaudojimas yra akivaizdus faktas, pareiškėjas tokios hipotezės visiškai teisiškai nepagrindė ir toks teiginys traktuotinas kaip pareiškėjo asmeninė nuomonė. Manytina, jog nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškimus, susiklosto viešojo administravimo, o ne baudžiamojo proceso teisiniai santykiai. Dėl to, STT veiksmai, reaguojant į tokius skundus VAI nustatyta tvarka buvo visiškai teisėti ir pagrįsti.
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo prašymų ir pareiškimų turinys visiškai pateisina STT sprendimą šiuos dokumentus nagrinėti ne BPK, o VAI nustatyta tvarka
3. Generalinė prokuratūra savo 2015 m. gruodžio 11 d. rašte pareiškėjui, skundusiam STT 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymą, nurodė, kad Prokuratūra pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytą jai kompetenciją nevertina ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimų (atsakymų pareiškėjams), priimtų vadovaujantis VAI. Tuo pačiu Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-442-583-08 dėl klausimo, iš esmės analogiško nurodytam pareiškėjo pareiškimuose ir skunduose, 2008 m. gegužės 15 d. ne skundžiamame sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju BPK normos netaikytinos, todėl atsakovas (STT), vadovaudamasis VAI, pagrįstai atsisakė jį nagrinėti apie tai informuodamas pareiškėją. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2006 m. balandžio 16 d. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, negalėjo, taikydamas BPK normas, spręsti ar pareiškėjo skunde išdėstyti faktai yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat negalėjo dėl pareiškėjo skundo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tuo būtų sudarytos sąlygos Respublikos Prezidento baudžiamajam persekiojimui pradėti, kas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą Respublikos Prezidento imunitetą. Kadangi, šiuo nagrinėjamu atveju, minėto pareiškėjo skundo nagrinėjimui BPK normos netaikytinos, todėl pagrįstai atsakovas, vadovaudamasis VAI, atsisakė jį nagrinėti apie tai informuodamas pareiškėją. Iš viso to galima spręsti, kad Generalinė prokuratūra, nesiimdama iniciatyvos pagal BPK ir perduodama pareiškėjo pranešimus ir skundus nagrinėti STT bei pateikusi pareiškėjui atitinkamą atsakymą, taip pat neįžvelgė pateiktų duomenų konkretumo, kas leistų spręsti apie tolimesnę proceso eigą remiantis BPK normomis.
4. STT atkreipia dėmesį į savo atsakymuose pareiškėjui nurodytas aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo (toliau – Prezidento įstatymas) 8 straipsnyje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka“. LVAT, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).
5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Prezidento įstatymo, reglamentuojančio
Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą, 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Respublikos Prezidentas aprūpinamas specialios paskirties lėktuvu. Atitinkamai, privalo būti užtikrinamas minėto aprūpinimo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad turint omenyje specialų ir itin išskirtinį (tam tikra prasme unikalų) Respublikos Prezidento teisinį statutą, jam garantuojamos nuolatinės tokio pobūdžio garantijos, kaip apsauga, sveikatos priežiūra, transportas bei rezidencija. Prezidento įstatymą aiškinant sistemiškai, akivaizdu, jog Prezidento veikloje nėra skiriama darbo ir ne darbo dienų, tad visos dienos einant šias pareigas traktuotinos kaip Prezidento veiklos vykdymas, darbo dienos.
6. Pareiškėjas savo skunde mini, jog dėl atitinkamų jam įtarimus keliančių veiksmų jis
kreipėsi ir Į kitas Įstaigas be Generalinės prokuratūros ir STT. STT pažymi, jog tokių įstaigų neveikimą ar atitinkamus veiksmus pareiškėjas taip pat turėjo teisę skųsti teisės aktuose nustatyta
cirką.
Del išvardytu priežasčių skundo argumentai, susiję su ta aplinkybe, kad STT. nagrinėdama pareiškėjo prašymus ir pareiškimus, nesivadovavo BPK ir nepriėmė jame numautu procesiniu sprendimų, atmestini kaip nepagristi.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jo nauji pareiškimai ir skundai nebuvo pakartotiniai ir STT turėjo juos nagrinėti ir vertinti iš naujo. STT nesutinka su šiuo ieškovo argumentu dėl toliau vardijamu priežasčių:
1. VAI 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad pranešimas ar skundas
nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. To paties įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Taisyklės) 12 punktas nustato, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
2. Analizuojant teismų praktiką matyti, jog, spręsdami, ar konkretūs asmenų prašymai, pareiškimai ar skundai laikytini pakartotinais, teismai tikrina tokių atsakymų teisėtumą ir kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečias aplinkybes sprendžia, ar juose pateikiamos aplinkybės faktiškai yra naujos ir skiriasi nuo pateiktų pirminiuose dokumentuose, kuriuos atitinkama institucija jau yra išnagrinėjusi ir j juos teisiškai sureagavusi. Akcentuojama, jog svarbu patikrinti, ar pakartotinai pareiškėjui kreipiantis į viešojo administravimo subjektą nebuvo naujų faktinių duomenų, kurie leistų spręsti, jog viešojo administravimo subjektas turėjo svarstyti ginčijamą klausimą iš naujo ir priimti sprendimą, atsižvelgdamas į naujas aplinkybes. Pvz. iš LVAT 2015 m. sausio 15 d. nutarties Nr. A-33-822 2015 matyti, kad teismai tokiose bylose vertina, ar nėra jokių objektyvių duomenų apie tai. kad pareiškėjas, teikdamas pakartotini prašymą, būtų pateikes naujų duomenų, kurie paneigtu anksčiau administravimo subjekto padaryta išvadą bei tikrina, ar prašymas pagristai •.vertintas kaip pakartotinis. Taip pat teismai vertina, ar pareiškejui buvo apribotos teisės skusti administravimo subjekto atsakymus, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai aiškino teises normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
3. Teismai pažymi, kad aptartu reguliavimu įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas pažeidęs šį draudimą rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galimai bus pažeisti minėti Viešojo administravimo įstatymo bei teisės principo non bis in idem reikalavimai. Priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus (LVAT 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. A438-1221/2014).
4. STT nuomone, vėlesni pareiškėjo skundai turi būti traktuojami kaip pakartotiniai. Visuose vėlesniuose skunduose iš esmės buvo kreipiamasi dėl to paties fakto (Prezidento veiklos naudojant konkretų lėktuvą) ir faktiškai siekiama to paties tikslo. Iš esmės atsakovas nepapildė savo minčių jokiais teisiniais argumentais, kurie galėtų parodyti, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant tokius prašymus, turi būti analizuojama jų esmė ir turinys, o ne jų ar juose formuluojamų prašymų forma ar stilistinė bei gramatinė išraiška. Šiame kontekste visiškai paneigiami pareiškėjo argumentai, kad STT turėjo pateikti įrodymus, jog 100 procentų sutampa raidžių, sakinių struktūra, kad tas pats pranešimas būtų jeigu tą patį jau siųstą pranešimą jis būtų pateikęs dar kartą, bei tai, kad šioje vietoje yra svarbu tai, kad pareiškimas buvo parašytas ir parengtas, pataisytas stilistiškai ir struktūriškai kito asmens. Visos šios aptartos aplinkybės nelaikytinos naujais faktiniais duomenimis, dėl kurių STT turėjo iš naujo nagrinėti pareiškėjo kreipimusis. STT nuomone, ji tinkamai bei teisėtai reagavo i pakartotinius pareiškėjo skundus bei teisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius bei vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti ar jų kontekste įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo skundus iš naujo, nėra pagrindo. Taip pat akivaizdu, jog pareiškėjui nebuvo apribotos teisės šiuos sprendimus apskųsti ir j u teisėtumą patikrinti teisine tvarka.
IV. Dėl skundo argumentų
Pažymėtina, kad pagal ABTI 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimų pobūdį, nagrinėjamame skunde turėtų būti pateikti konkretūs
argumentai ir įrodymai, kodėl skundžiami STT atsakymai yra neteisėti ir todėl naikintini. Tačiau
skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui dominuoja ankstesnių prašymų ir pareiškimų, atsakymai į kuriuos yra skundžiami, turinio atpasakojimas, bendro pobūdžio, nedetalizuoti teiginiai. Manome, kad tokie teiginiai negali būti laikomi argumentais dėl skundžiamų STT sprendimų neteisėtumo, todėl skundas turėtų būti atmestas dar ir dėl tos priežasties, kad jame dėstomi reikalavimai panaikinti skundžiamus STT sprendimus nėra pagrįsti ir pakankamai argumentuoti.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. STT atkreipia dėmesį, kad paskutinis atsakymas į ieškovo pranešimus ir skundus STT buvo išsiųstas ir pareiškėjo gautas 2015 m. lapkričio 30 d. (pridedamas STT elektroninio dokumento išrašas). Vilniaus apygardos teisme pareiškėjo skundas gautas 2016 m. sausio 21 d. Skundo surašymo data-2016 m. sausio 15 d.
STT pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, kad „toks raštas, kur nurodoma, jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas” yra visiškai teisiškai nepagrįsti. STT operatyviai ir kiek įmanoma greičiau atsakė į visus pareiškėjo gautus pranešimus ir skundus (ilgiausias laiko tarpas, per kurį buvo atsakyta pareiškėjui
– 8 darbo dienos), veikė pagal galiojančius teisės aktus bei tinkamai ir teisėtai atliko savo funkcijas. Pareiškėjui jokiu laikotarpiu nebuvo apribotos procesinės teisės ir galimybės skųsti gaunamus atsakymus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies, kuri teigia, kad jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. Sutinkamai su prieš tai atsiliepime išdėstytais argumentais, tai yra atskiras pagrindas atmesti ieškovo skundą.
Remdamiesi išdėstytais argumentais, vienodos teismų praktikos formavimo principu, nurodytu ABTĮ 13 straipsnyje ir vadovaudamiesi ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, prašome skundą atmesti kaip nepagrįstą.
PRIDEDAMA:
1. Generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 17.2-11186 patvirtinta kopija, 1
lapas.
2. Pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimo Nr. 5.6-3470 patvirtinta kopija, 1 lapas.
3. Generalinės prokuratūros 2015 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 17.2-13646 patvirtinta kopija,
1 lapas.
4. Pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimo Nr. 5.6-4157 patvirtinta kopija. 2 lapai.
5. STT 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 4-01-8822 patvirtinta kopija, 1 lapas.
6. STT dokumento (atsakymo pareiškėjui išsiuntimo elektroniniu paštu siuntimo ataskaitos), įrodančio STT 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 4-01-8483 įteikimą pareiškėjui, patvirtinta kopija, 1 lapas.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Mantas Žemaitis, tel. (8 706) 62 754, ei. p. mantas.žemaitis@,stt.lt
