Kaip prokuratūra ir teismai gelbėjo kyšininkus – prokurorus?

Kaip prokuratūra ir teismai gelbėjo kyšininkus – prokurorus?

Aurimas Drižius

Skandalingai baigėsi baudžiamosios bylos, kurioje kyšininkavimu buvo kaltinami Kauno apylinkės prokuratūros  prokurorai Vida Viduolienė ir Juozas Bagdonavičius, nagrinėjimas Apeliaciniame teisme. Juos buvo išteisinęs Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad STT nufilmavo, kaip įtariamieji priėmė kyšį savo darbo kabinete, tačiau neva tada STT neturėjo teismo sankcijos filmuoti tų darbo vietą.

Vėliau paaiškėjo, kad vis dėlto STT turėjo teismo sankciją įrašinėti įtariamųjų pokalbius jų darbo kabinete, ir visi įrodymai buvo surinkti teisėtai.

Tada kyšininkai buvo traukiami nuo atsakomybės dar negirdėtu būdu – neva teismo sankcija ir buvo, tačiau neva šios sankcijos „išraše“ buvo neteisingai nurodyta jos data.

Apeliacinio teismo teisėjai  (Daiva Pranytė-Zalieckienė,                                                                                                Svajūnas Knizleris,  Elena Vainienė) pripažino, kad STT įrodymai surinkti teisėtai, tačiau sugalvojo dar negirdėtą terminą, kad išgelbėti kyšininkus : „proporcingumo principą“.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus šiuo atveju operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nebūtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, pažeistas proporcingumo principas ir BPK 20 straipsnio nuostatos“, – teigia garbūs Apeliacinio teismo teisėjai. 

Minėti prokurorai buvo kaltinami ėmę kyšius, tačiau nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme paaiškėjo, kad STT neva  neturėjo teismo sankcijos klausytis minėtų piliečių pokalbių, todėl teismas iškilmingai abu kaltinamuosius išteisino, o baigiant bylos nagrinėjimą net Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rimas Juodis pripažino, kad visi teisiamieji jokio nusikaltimo nepadarė, o STT agentai neteisėtai rinko įrodymus – neturėjo teismo leidimo. Tad, užuot kaltinęs, prokuroras R.Juodis paprašė visus buvusius ir esamus kolegas išteisinti. Teismas šį prašymą įvykdė.

 LL kalbinti teisininkai sako, kad tai neįmanoma – visi dokumentai yra byloje, ir prokuroras negali jų nežinoti. Gali tik sąmoningai nuslėpti, arba sunaikinti. Panašiai, kaip buvo Kauno pedofilijos byloje.

Kita vertus, akivaizdu, kad situacija klostosi taip, kaip prognozavo ir buvęs VSD karininkas Aurelijus Beržinis. Prieš metus duodamas interviu LL jis sakė, kad : „Tiesa, sužinojau dar vieną naujieną – prokuroras Bagdonavičius gražintas į darbą Kauno apylinkės prokuratūroje. Jis išteisintas, nes aš galvoju, kad kitaip ir būti negalėjo, nes priešingu atveju visi jo bendrininkai būtų sėdę į kalėjimą. Tada ir sužinojau, kad Bagdonavičius ir kuruoja Kaišiadorių apylinkės teismą, kuriam pirmininkauja E.Dambrauskienė, kuriai buvo pasiūlyta išsipirkti . Šiame teisme iš karto prasidėjo cirkai. Šis teismas mane nuteisė 1,1 metams kalėjimo tik už tai, kad parašiau, kad teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų, sukčiauja ir prievartauja turtą. Nurodo, kad pažeminau teisėjas ir pan.“.

LL dar anksčiau rašė, kad Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas J.Bagdonavičius elgėsi kaip tikras sovietinis milicininkas – dar prieš penkiolika metų sufabrikuodavo bylą, įgrūsdavo žmogų į kalėjimą, ir reikalaudavo, kad auka atsisakytų savo turto jo naudai. 

Dar anksčiau vienas kaunietis kiek daugiau papasakojo apie J.Bagdonavičiaus veiklą:

–  O koks prokuroro Bagdonavičiaus, kuris buvo kaltinamas kyšininkavimu, vaidmuo šioje istorijoje?

– Jis toliau dirba prokuratūroje. Dirba ir prokurorė Viduolienė.  Kaune buvo tokia garsi aferistė Kalėdienė, kuri skolindavosi iš žmonių pinigus ir jų negražindavo. prokuratūra jai bylų nekeldavo, nes ji mokėjo kyšius prokurorams, tačiau mokėjo ne tikrais, bet suklastotais doleriais. Paskui juokdavosi, kad tiems prokurorams galima bet ką įkišti – jie kaip kyšius imdavo bet kokius popierius. Vieną kartą ji pranešė, kad iš jos automobilio dingo apie 1,5 kg. įvairių papuošalų – ten buvo net 36 pavadinimų įvairių aukso dirbinių ir brangenybių. Niekas anksčiau jų nebuvo matęs, tačiau dėl tos vagystės apkaltino mano sūnų. Paskui aš pradėjau aiškintis, ir paaiškėjo, kad jos pažįstami yra ir mano draugai. Sutikau tą Kalėdienę, ir ji man pasakė, kad nu tai kas, kad tu pažįsti, vis tiek tu man nieko nepadarysi, nes J.Bagdonavičius (buvęs Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras) yra mano kišenėje. Ir ta Kalėdienė mokėjo Bagdonavičiui netikrais doleriais ir eurais tol, kol prokuroras nepastabėjo, kad jam mokami kyšiai netikrais pinigais. O ta Kalėdienė visiems pasakojo, kad prokurorai debilai, jiems galima mokėti kyšius bet kokiais suklastotais popieriais, jie viską paims. Tačiau sužinoję, kad kyšiai mokami netikrais pinigais, prokurorai iškėlė bylą Kalėdienei dėl to, kad ji pasisavino apie 1,5 mln. litų skolintų pinigų ir mokėjo padirbtais pinigais. Apie kyšius jiems, prokuratūra, žinoma, nieko nepasakė. Pats Bagdonavičius savo rankomis nieko nedarydavo, viską už jį darė prokurorė Viduolienė. Bylą Kalėdienei tempė apie du metus, tada moteris ėmė vartoti narkotikus, sušlubavo širdis, ir ji mirė. O tie ieškiniai – apie 1,5 mln. litų sumai – taip ir plaukiojo, niekas tų pinigų negražino.  Tačiau kol Kalėdienė mokėjo kyšius, prokuratūra bylų jai nekeldavo, tik po mirties paaiškėjo, kad yra dar apie 30 žmonių, nuketėjusiųjų nuo tos ponios Kalėdienės. 

 Teisininkė D.Guobienė : „Tai kriminalas”

Teisininkė, buvusi prokurorė Daiva Guobienė interviu LL sakė, kad tai kriminalas, kai prokurorai sąmoningai išima bylos įrodymus, kad būtų išteisinti nusikaltėliai. Nors prokuratūra dažnai griebiasi tokių triukų, nes niekas jų už tai nebaudžia. Nors naujas generalinis prokuroras E.Pašilis drąsiai pradėjo šluoti iš prokuratūros sistemos mafijinius prokurorus, D.Guobienė mano, kad tai greitai baigsis.

„Visi naujai paskirti generaliniai prokurorai taip pat drąsiai pradėdavo, ir paskui greitai entuziazmas išgaruodavo, – sakė ji, – ateiti į tokį megapolį, kaip prokuratūros sistemą, visiškai nepažįstant žmonių, labai sudėtinga. ir aš jau matau, kaip E.Pašilis ima girti apygardos prokurorus, tą patį Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą R.Jancevičių. tada aš ir pagalvojau, kad akys jam jau užmuilintos, ir jis nieko nebesupranta. Nes iš Vilniaus apygardos prokuratūros per paskutinius pusantrų metų išėjo trys prokurorės, įtariamos korupcinėmis veiklomis. tai yra skandalas, ir toks apygardos vyr. prokuroras jau turėtų būti pašalintas nuo vadovavimo. kaip jo prokuratūroje vyksta tokie dalykai? Reiškia, nesugebi vadovauti, jeigu tavo prokurorai ima kyšius skandalinguose bylose. Kitas dalykas, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra daugiausiai ikiteisminių tyrimų, kuriuose praleisti visi terminai. Prasčiausias rodiklis – daugiausiai bylų iškelta, tačiau mažiausia išsiųsta į teismus. tai žinai, ką padarė Jancevičius? Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros išsireikalavo visas „transportines” bylas (t.y. tas, kuriose tiriamas avarijos, nustatyti įtariamieji, ir jie prisipažino). Taip apygardos prokuratūra pasigerino savo „išaiškintų” bylų statistiką, kaip sovietmečiu”.

– O kaip suprasti tą istoriją, kad Vilniaus apygardos teismas išteisino Kauno prokurorus Juozą Bagdonavičių ir Viduolienę, nes esą STT neturėjo teismo sankcijos klausytis jų pokalbių? Nors STT teigia, kad turėjo? Tai kaip čia suprasti?

– Prokuratūra šioje vietoje labai gražiai sužaidė – lyg ir kalbama, kad jie turėjo sankciją klausytis pokalbių, tačiau niekas jos neprašė, ir niekas jos netyrė.

– Ką reiškia neprašė? Juk viskas turi būti byloje?

– Nebūtinai. Matosi suinteresuotumas būtent šią bylą sutvarkyti tokiu būdu. Buvo iškeltas skandalas, tačiau vėliau nuspręsta šį prokurorą vis dėlto ištraukti. 

– Nes priešingu atveju nuskęstu visas Kauno apygardos teismas ir prokuratūra kartu su savo bendrininku Bagdonavičiumi – man taip pasakojama?

– Tokiais atvejais, kai norima įtariamąjį „ištraukti”, į bylą nesudedami tam tikri dokumentai. Viskas priklauso nuo prokuroro. jeigu jam duota tokia užduotis, jis taip ir padaro – išima įrodymus iš bylos, ir siunčia ją į teismą. Taip neva parodo, kad byla ištirta, mes stengiamės. Tačiau byloje trūksta įrodymų, todėl įtariamieji išteisinami.

– Bet juk čia kriminalas?

– Lietuvoje kiekviena byla gali tapti kriminalu, jeigu ją normaliai panagrinėti, ir pamatysi, ką ten išdarinėja prokurorai. Kiek mes turėjome bylų, kuriose jau bylai esat teisme, staiga pasikeičia prokuratūros pozicija – ji persigalvoja, arba atsisako kaltinimų.  Kiek buvo atvejų, kad prokuroras išeina atostogauti, ir nespėja parašyti kokio nors apeliacinio skundo rezonansinėse bylose. 

– Tokiu atveju man nuoširdžiai gaila STT, kuri surinko visus įrodymus, o prokurorai juos sunaikino?

– Viskas priklauso nuo prokuratūros, STT negali net skųsti tokių sprendimų. STT lieka kalti, tačiau jie net negali pasiskųsti dėl tokio prokuratūros darbo. Arba prokuratūra surašys apeliacinį skundą, tačiau surašys specialiai taip, kad teismas jį galėtų tik atmesti. 

Apeliacinio teismo nutartyje rašoma : „ J.Bagdonavičius , būdamas Kauno apylinikės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, ir advokatas Ričardas Lilas, veikdami kartu, 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 12.09 val. tarnybiniame kabinete, R. Lilui perdavus J. Bagdonavičiui mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį, kad jis duotų šį kyšį valstybės tarnautojai – prokurorei V. Viduolienei…  už tai, kad ji , organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. , įtariamojo A. Š. gynėjui advokatui R. Lilui pažadėjo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti prašomos ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo leisti įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L..

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Mirnyj skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2012-07-03 nutartyje pratęsiant ankščiau nutartimis sankcionuotų operatyvinių veiksmų atlikimą, nuo 2012-07-10 iki 2012-10-10 buvo sankcionuota J.Bagdonavičiaus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė bei fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka.

Taip pat teismas buvo sankcionavęs STT prašymą įmontuoti  pasiklausymo įrangą J.Bagdonavičiaus kabinete, nurodant teisingą sankcionuojamo veiksmo laikotarpį nuo 2012-07-13 iki 2012-10-13.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios nutarties „išraše“ buvo nurodytas neteisingas sankcionuojamų veiksmų laikotarpis – nuo 2012-04-13 iki 2012-07-13, ir prokuratūra nurodė, kad tai tėra „techninė klaida“, nes teismas buvo sankcionavęs J.Bagdonavičiaus pasiklausymą iki 2012-10-13. O minėtas nusikaltimas – kyšio priėmimas  2012-09-07 – buvo nufilmuotas teisėtai, ir tie įrodymai turi būti vertinami kaip įrodymai, gauti įstatyme nustatyta tvarka.

Prokuroras Mirnyj įrodinėjo, kad nebuvo padaryta pažeidimų sankcionuojant ir vykdant operatyvinius veiksmus. Taip pat nurodė, kad byloje yra užfiksuoti aiškūs ir nedviprasmiški R. Lilo ir V. Viduolienės parodymai apie tai, kad būtent R. Lilas kėlė klausimą ir domėjosi jo ginamojo galimybe išvykti į užsienį,  o V. Viduolienė pažadėjo esant prašymui šį klausimą išnagrinėti. 

Kaltinime V. Viduolienei nurodyta, kad ji pažadėjo R. Lilui leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pažadėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, laukiant ekspertizės išvadų, pažadėjo neskubėti pareikšti įtarimo R. L. sūnui, pažadėjo leisti įtariamajam R. Š. išvykti į Ispaniją, po ko, priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. 

Išvadą, kad byloje nepavyko nustatyti kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko bei jo vertės, teismas padarė iš esmės vertindamas vien tik nekokybišką vaizdo medžiagą, kurioje nepakankamai gerai matomas V. Viduolienei įteikiamas daiktas. Tačiau teismas nevertino viso vaizdo ir garso įraše užfiksuoto įvykio konteksto bei pačių kaltinamųjų daug kartų duotų ir pakartotų parodymų, kuriais jie patvirtino alkoholinio gėrimo butelio įteikimo V. Viduolienei faktą. 

Minėto alkoholinio gėrimo įteikimo V. Viduolienei neteisėtą pragmatinį tikslą įrodo ir ta aplinkybė, kad jis buvo įteiktas ne iš karto susitikus R. L. ir V. V., kaip bandoma įrodyti – buvusiems kolegoms ir geriems pažįstamiems, bet jau įvykus ikiteisminio tyrimo aptarimui ir nuskambėjus V. V. pažadams dėl veiksmų jame. 

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirnyj apeliacinis skundas atmetamas.