skip to Main Content

Kaip politikai dirba mums, kaip viltis miršta paskutinė …

 

Gruodžio 14 d. Vakare Vyriausybė išplatino pranešimą, kad premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė netenkinti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atleisti juos iš pareigų. Abu ministrai toliau eis savo pareigas.

Gruodžio 20 d. Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija   paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

„Lietuvos geležinkeliai“ gruodžio 20 d.   pranešė:

„Gruodžio 17 d. Lietuvos geležinkeliai“  sulaukė oficialaus JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (US Treasury Department‘s Office of Foreign Asset Control, OFAC) išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“ paskelbtas sankcijas.

„Lietuvos geležinkeliai“  atsiųstame rašte išdėstyta informacija patvirtina, jog bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami.

 Gruodžio 21 d. Valstybės saugumo departamentas  pranešė, jog neturi duomenų, kad tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

 Gruodžio 21 d. 13 Seimo opozicijos narių pateikia ministrei pirmininkei 12 klausimų, kuriuos vainikuoja:

Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei “Belaruskalij” kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt[1][1] žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės kelia nerimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų integralumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui.

 

Gruodžio 22 d.  vakare „Lietuvos geležinkeliai“  valdyba priima sprendimą:

Iš pareigų besitraukiantį „Lietuvos geležinkelių“  generalinį direktorių Mantą Bartušką keičia laikinasis vadovas Egidijus Lazauskas. Jis šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – nuo sausio 4 d. iki kol bus paskirtas nuolatinis vadovas.

 O ketvirtadienį  gruodžio 23 d. ministrė pirmininkė Seime atsako į 13 opozicijos narių gruodžio 21 d. 12  klausimų. Iš esmės nieko nepasako, kaip ir reikėjo tikėtis.

Beje gruodžio 23 d,  „Lietuvos geležinkeliai“  pranešė:

„ 2022 m. Grupės biudžetas suplanuotas be Baltarusijos bendrovės krovinių, numatyta plėtra Lenkijos bei Ukrainos rinkose. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“  Grupė turi du didelius iššūkius. Pirma, turime išspręsti Baltarusijos trąšų tranzito klausimą. veiklą. Šiuo metu koncentruojamės į tokias rinkas kaip Ukraina, Lenkija, plėtojame intermodalinių krovinių gabenimą į Vakarų Europą. Būdami Antra, lygiagrečiai turime dirbti diversifikuodami …..“

 O tuo metu žiniasklaidoje vyksta diskusijos ir pan. , kaip sakoma, ne apie esmę, o apie ką tik nori …

Daugiausia akcentuojama “politinė atsakomybė“, betgi galima sužinoti ir kažką tai naujo.

Štai socialinių mokslų daktarė labai nuosekliai  ir nuoširdžiai aiškina, kad  „politikai dirba mums“….  ir labai tikėtina, kad ji tuo ir tiki …

Aplami tai šios informacijos turėtų pakakti, kad susidaryti nuomonę, jeigu jos dar nėra, kaip veikia Seimas, jo opozicija, Vyriausybė .

Visų pirma yra aišku, kad tokio įstatymo, kuris nustatytų ES, Lietuvos, kitų šalių sankcijų (politinių ar ekonominių) taikymą nėra.

O jeigu tokio įstatymo nėra, tai gal nuo to ir reikia gerbiamai Seimo opozicija ir, kaip sakoma, pradėti …

Argi nėra akivaizdu, kaip veikia Vyriausybė, jeigu ne ji, o „Lietuvos geležinkeliai“ rūpinasi sužinoti, ar JAV sankcijos gali būti tiesiogiai  taikomos Lietuvoje.

Ir kaip suprasti, kad kada akivaizdžiai JAV sankcijos Lietuvoje tiesiogiai negali būti privalomos, „Lietuvos geležinkeliai“ jau pateikė jas įvertinantį 1922 metų savo biudžetą …

Kaip tokiu atveju suprasti premjerės ryžtą bet kokiomis priemonėmis nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą ?

Beje Vyriausybė kraipėsi į savo Nacionalinio saugumo komisiją ir Valstybės saugumo departamentą.

Kodėl ne į Valstybės saugumo pagrindų įstatyme nustatytą  Strateginių tyrimų ir analizės centrą, kuris:

„„Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia ….“

 Beje šis Centras ir be atskiro kreipimosi, kada Taivanio diplomatinės atstovybės atidarymas sukėlė tokia Kinijos reakciją, kada mūsų valstybės vadovo išprašytos sankcijos Baltarusijai iššaukė masinį sienos pažeidėjų srautą, turėjo viešai paskelbti savo atitinkamus vertinimus.

Tikėtis, kad Seimo opozicija tai padarys, vilties nėra …

Kaip matome iš aukščiau pateiktos informacijos, ji tiktai stengėsi, kaip sakoma, įspirti arogancijos pertekusiam užsienio reikalų ministrui.

Betgi ar  jis dėl savo elgesio kaltas, nes kas paneigs, kad tokius jau genus jis paveldėjo …

Taigi taip mums dirbo politikai šiais metais.

O žmonės sako, kiti metai, kiti lapai …

Taigi to ir tikėkimės, nes,  kaip sakoma, viltis miršta paskutinė …

 

***************************************************************************

Oficialus OFAC raštas: JAV sankcijos nėra privalomos „Lietuvos geležinkeliams“

 Gruodžio 17 d. vakare LTG gavo oficialų OFAC raštą, kuriuo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo. Iš OFAC gautu išaiškinimu LTG pasidalino su Vyriausybe, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis.

Ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ LTG pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 m. pabaigos. Kadangi JAV sankcijos nėra taikomos LTG, jų paskelbimas nesuteikia bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu.

LTG kreipėsi į OFAC, prašydami aiškinamųjų nurodymų dėl dabartinės ir galimai būsimos verslo veiklos, susijusios su „Belaruskalij“ produkcijos gabenimu per Lietuvą. LTG prašė išaiškinimo dėl trijų tipų sutarčių: su „Belaruskalij“, su nesankcionuotomis trečiosiomis šalimis, įsikūrusiomis Lietuvoje ar kitur Europos Sąjungoje, su „Belorusskaya kalinaya kompaniya“ (BKK). LTG taip pat prašė patvirtinimo, kad sutartys, nesusijusios su JAV asmenimis ar JAV doleriais atliekamais mokėjimais, nepažeidžia ir ateityje nepažeis sankcijų, kad jos negresia ir negrės LTG baudomis už sankcijų pažeidimus.

Kartu buvo teiraujamasi patikslinimo, kad JAV paskelbtos sankcijos Baltarusijai yra pirminės, o ne antrinės.

„OFAC paskelbtos sankcijos neatrodo tiesiogiai privalomos LTG, nes nėra jokio ryšio su JAV. LTG nėra JAV asmuo, o prašyme pateikta informacija neindikuoja, jog jame minimos sutartys ar su sutartimis susiję mokėjimai yra susiję su JAV asmenimis, tarp kurių būtų JAV finansinės institucijos ar korespondentai.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog subjektai, kurie nepatenka į JAV sankcijų jurisdikciją ir nepaisant to pasirenka laikytis OFAC sankcijų, raginame rizikų vertinimu pagrįstą požiūrį į OFAC sankcijų laikymąsi. Asmenys, dedantys pastangas laikytis OFAC sankcijų, turėtų atsargiai įvertinti susijusį reguliavimą ir sankcijų riziką, susijusią su sandoriu, prieš nuspręsdami imtis veiksmų“, – nurodoma OFAC atsiųstame rašte.

Be to, OFAC pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos.

Dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų laikymosi LTG konsultavosi ir konsultuojasi su atsakingomis Lietuvos ir JAV valstybinėmis institucijomis, tarp kurių – ir OFAC. Situacijai išsiaiškinti buvo pasitelkti ir Lietuvos bei JAV teisininkai. Konsultacijų metu prieita prie išvados, jog JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“ Lietuvos subjektams nėra privalomos. Jos taikytinos tik tuo atveju, jei sandoryje dalyvauja JAV asmuo, sandoris vykdomas JAV doleriais, sandoris vykdomas per JAV banką korespondentą. Šią išvadą patvirtina ir iš OFAC gautas oficialus raštas. LTG ir „Belaruskalij“ atsiskaitymai vykdomi eurais, o sandoryje nedalyvauja JAV asmenys.

Lietuvoje privalomos ES sankcijos. Jos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. „Belaruskalij“ nėra įtrauktas į ES sankcionuotų subjektų sąrašą. Vis dėlto, ES sankcijos draudžia tam tikros rūšies (kodo) kalio chlorido produktų importą. Tokia produkcija sudaro itin nedidelę visos „Belaruskalij“ vežamos produkcijos dalį (iki 20 proc.). Taigi, didžiajai daliai „Belaruskalij“ vežamos produkcijos netaikomos jokios ES sankcijos, o turint galvoje, kad minėtas draudimas netaikomas sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio 25 d., visos „Belaruskalij“ produkcijos (be išimties) vežimui nėra taikomi jokie ribojimai.

„Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgdami į stebimas rizikas ir planuodami veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių anksčiau šiemet pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, kuris buvo suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių. Šiuo metu kartu su akcininku ieškoma tvaraus teisinio sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti. Baltarusijos bendrovės krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai atsiras tam reikalingas teisinis pagrindas.

Atnaujinta 2021-12-20

 

 

 

Pranešimą parašė Antanas Algimantas Miškinis

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));