Kaip „Norfos“ šefas Dainius Dundulis smaugia laisvą spaudą
dundulis
Kaip „Norfos“ šefas Dundulis smaugia laisvą spaudą
Vilniaus miesto apylinkės teismui
Dėl „Norfos mažmena“ savininko D. Dundulio išpuolio prieš spaudos laisvę
Vilniaus miesto apylinkės teisme spalio 10 d. bus nagrinėjamas „Laisvo laikraščio“ ieškinys prekybos tinklui „Norfa“ dėl to, kad prekybos tinklo savininkas Dundulis vasario 28 d. nurodė išmesti leidinį iš minėto prekybos tinklo.
Tai, kad tai buvo vienasmeniškas Dundulio sprendimas, praeitame teismo posėdyje nurodė jo atstovas advokatas Valdas Pumputis:
posėdžio garso įrašas:
Šioje byloje esminis ginčas yra dėl spaudos laisvės.
„Norfos mažmena“ savininkas Dundulis dar vasarį asmeniškai nurodė pašalinti iš savo tinklo jam nepatinkantį „Laisvą laikraštį“, „Respubliką“ ir „Vakaro žinias“.
Kadangi lygiai tuo pačiu metu minėti leidiniai buvo išimti iš „Iki“ bei „Rimi“ tinklo, akivaizdu, kad tai buvo organizuota akcija. Galima tik numatyti, kad tai vyriausybės akcija, nes minėti leidiniai vieninteliai, kurie kritikavo vyriausybę vadinamos „pandemijos“ metu.
Negali taip būti. kad vienu metu visi leidinių skaitytojai ateitų į prekybos centrus ir prašytų juos išmesti savo mėgstamus leidinius.
Tai, kad „Laisvas laikraštis“ buvo išmestas iš prekybos tinklo „Norfa“ dėl savo spausdinamų straipsnių, pripažino ir ‘Norfos“ atstovas :
„Šių metų pradžioje UAB „Norfos mažmena“ sulaukė daug nepatenkintų pirkėjų nusiskundimų dėl „Laisvas laikraštis“ prekybos, pirkėjai piktinosi dėl prekybos laikraščiais, kuriuose pateikiama abejotino turinio informacija bei pozicija dėl šiuo metu aktualių pasaulyje vykstančių įvykių. Nors UAB „Norfos mažmena“ nesiima vertinti leidinių, kuriais buvo prekiaujama, turinio, tačiau, reaguojant į pirkėjų nusiskundimus, š.m. vasario mėnesio pabaigoje buvo nuspręsta nutraukti prekybą trimis laikraščiais – „Laisvas laikraštis“, „Respublika“ ir „Vakaro žinios“.
Tai, kad didieji prekybos tinklai vienu metu atsisakė prekiauti konkrečiais spaudos leidiniais, kurie kritikavo vyriausybės veiksmus vadinamosios „pandemijos“ metu, gali būti paaiškinama tik vienu argumentu – tai yra valdžios bandymas uždaryti spaudos leidinius. Kadangi vyriausybė negali tiesiogiai veikti prieš spaudą, tai daroma per prekybos tinklus. Uždraudus parduoti minėtais leidiniais prekybos tinkluose, vyriausybė pakerta jų nepriklausomumo ir išsilaikymo pagrindus – negalėdama parduoti leidinių skaitytojams, leidiniai, žinoma, kad greitai bankrutuos. Tai, kad vyriausybė prieš laisvą spaudą veikia visais frontais, įrodo ir faktas, kad „Laisvą laikraštį“ platinti atsisakė ir valstybės kontroliuojamo „Lietuvos pašto“ vadovybė. Nors kiekvieną mėnesį „Norfos“ tinkle „Laisvą laikraštį“ pirkdavo maždaug 6 tūkst. žmonių, Dundulis atėmė iš jų pasirinkimo teisę.
Spaudos paskirtis yra kritikuoti ir būti sarginiu šunimi, jeigu ji tik girs valdžią, tai niekam nebus įdomi. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad „Norfos“ atstovas nesugebėjo pateikti nė vieno konkretaus atvejo, kad „Norfos“ pirkėjai reikštų nepasitenkinimą minėtais platinamais leidiniais.
Primenu teismą, kad Visuomenės informavimo įstatymas draudžia monopoliją :
29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Šiuo atveju „Norfos“ savininkas Dundulis monopolizavo spaudos rinką, tarp nacionalinių dienraščių ir savaitraščių palikdamas tik „Lietuvos rytą“.
Kaip žinia, per „Lietuvos ryto“ savininką Gedvydą Vainauską „Norfos“ šefas Dundulis tvarkė ir savo nešvarius reikalus – G.Vainauskas, veikdamas Dundulio vardu, pažadėjo buvusiam prezidentui R.Paksui dešimt tūkstančių eurų kyšį, kad kuo greičiau būtų atidaryta „Norfos“ parduotuvė Prienuose. Nes statybas sustabdė statybų inspekcija, tačiau po to, kad Vainauskas su Paksu susitarė dėl kyšio, Paksui pavaldi ministerija iš karto davė leidimą minėtos parduotuvės statybai. Minėtas faktas rodo, kad „Norfos“ šefas tvarko reikalus su „Lietuvos ryto“ savininku G.Vainausku, ir galimai jo prašymu uždarė ir konkuruojančius spaudos leidinius.
„Norfos“ atstovas nurodo, kad : „sutarties 6. 2021-03-01 Ilgalaikės didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties nr. 21/002 5.8 p. numato, kad pirkėjas (UAB „Norfos mažmena“) turi teisę grąžinti prekes pardavėjui (UAB „Litpresa“), o pardavėjas įsipareigoja savo sąskaita ir transportu pirkėjo nurodytu laiku, ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie grąžinimą gavimo, pasiimti grąžinamas prekes iš nurodytos vietos pasirašydamas grąžinimo dokumentus. Prekių grąžinimo teisę UAB „Norfos mažmena“ turi ir pagal 2021-03-01 Ilgalaikės didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties nr. 21/002 5.10 p., pagal kurį UAB „Norfos mažmena“ turi teisę bet kada grąžinti prekes, o grąžinimo priežasčių sąrašas yra nebaigtinis (prekių nepaklausa, kainų pasikeitimas ir kt.), t.y. UAB „Norfos mažmena“ turi teisę bet kada ir kokiais pagrindais atsisakyti prekių tiekimo ir be to – neprivalo tokio sprendimo motyvuoti ar kaip nors atskirai pagrįsti. Be to, pagal šią sutartį UAB „Norfos mažmena“ neįsipareigojo iš UAB „Litpresa“ nupirkti konkretų kiekį ieškovo leidžiamų leidinių ar jais prekiauti tam tikrą laiką (tokio įsipareigojimo nėra ir tarp ieškovo bei UAB „Litpresa“ 2020-03-18 pasirašytoje Leidinio pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. T-575)“.
Tai netiesa, nes minėtas sutarties punktas skamba taip : “ Pirkėjas taip pat turi teisę bet kada (kai Prekės yra nepaklausios, pasibaigus sezonui ar akcijai, pasikeitus jų kainai mažmeninėje ir didmeninėje rinkoje, kai prekės nerealizuojamos daugiau kaip du mėnesius ir kt.) grąžinti Prekes
Pardavėjui. Jeigu per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo raštiško pranešimo (elektroniniu paštu, paštu, faksimiliniu ryšiu ar kt.) Pardavėjas grąžintų Prekių nepasiima iš Pirkėjo nurodytos vietos, Pirkėjas turi teisę taikyti visas sąlygas, numatytas 5.9. punkte“.
„Laisvas laikraštis“ niekaip negali patekti į šią kategoriją, kadangi buvo paklausus, nekeitė kainos, buvo parduodamas greitai, be to tą sąlyga, kad jis negali rašyti straipsnių, kurie nepatinka Dunduliui, nėra minėtos sutarties punkte.
Jeigu sutartyje būtų numatyta, kad „Laisvas laikraštis“ spausdina straipsnius, prieš tai suderinęs su Dunduliu, kuris nusprendžia, ką galima spausdinti, o ko ne, taip ir darytume. Sutartis nenumato, kad galima atsisakyti bet kokios prekės be jokių motyvų (blogai perka, yra nepaklausi ar pan.). Toks sprendimas turi būti motyvuotas, o šiuo atveju motyvas tik vienas – Dunduliui nepatinka, kad „Laisvas laikraštis“ kritikuoja konservatorių vyriausybę.
Atsakovo atstovas nurodo, kad neva nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo : „8. Ieškovas atsisakymą prekiauti ieškovo leidžiamu laikraščiu laiko UAB „Norfos mažmena“ neteisėtais veiksmais, iš kurių kildina ir solidarią abiejų atsakovų atsakomybę, tačiau, kaip minėta, teisę bet kada ir nenurodant jokių priežasčių nutraukti prekybą UAB „Litpresa“ tiekiamais gaminiais numato 2021-03-01 Ilgalaikės didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties nr. 21/002 5.8 ir 5.10 p., t.y. UAB „Norfos mažmena“ elgėsi teisėtai, pasirašytos sutarties rėmuose ir tokie veiksmai neteisėtais negali būti pripažįstami. Kita vertus, jei kas nors ir galėtų turėti pretenzijų UAB „Norfos mažmena“ dėl prekybos leidiniais nutraukimo, tai tik UAB „Litpresa“, bet ne ieškovas, nes su pastaruoju UAB „Norfos mažmena“ nesieja jokie sutartiniai santykiai ir UAB „Norfos mažmena“ nėra įsipareigojusi nei įsigyti konkretų kiekį leidinių, nei jais prekiauti konkretų laikotarpį. Tuo tarpu UAB „Litpresa“ jokių pretenzijų net ir nėra pareiškusi. Tad ieškovo teiginiai dėl UAB „Norfos mažmena“ neteisėtų veiksmų buvimo yra nepagrįsti“.
Tačiau tas pagrindas yra labai aiškus :
Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai, tiek Norfa, tiek Litpresa padarė „Laisvam laikraščiui“ žalą, nes dėl jų veiksmų ieškovas neteko pajamų
II. Teisinis ieškinio pagrindas
Dėl ieškovo patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo
Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.).
Savaitraštis „Laisvas laikraštis“ yra leidžiamas kartą per savaitę. Nurodymas išimti iš prekybos savaitraštį „Laisvas laikraštis“ buvo duotas vasario 28 d. Dėl šios priežasties neišplatinti 4 leidinių tiražai po 2000 vnt, viso 8000 vnt. Dėl nepagrįsto UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ įvykdyto leidinio „Laisvas laikraštis“ tiekimo į UAB „Norfos mažmena“ tinklus sustabdymo, Ieškovas patyrė nuostolių, kurių paskaičiavimas ir pagrindimas pateiktas žemiau:
