Kaip Lietuva tapo vienu patraukliausių Europos Fintech vietų?

Sparti Kinijos ekonominė plėtra visame pasaulyje buvo gerai dokumentuota. Pradedant nuo Kinijos prezidento Xi Jinpingo pažado šį mėnesį Afrikoje investuoti dar $60 mlrd. iki anksčiau neįsivaizduojamo giliavandenio uosto Gvadare, kaip Kinijos ir Pakistano ekonominio koridoriaus dalis, statyba, jau nekalbant apie Lotynų Amerikos ekonomikos parėmimą su dešimčių milijardo dolerių vertės paskolų – analitikai jau pradėjo teigti, kad dabartinį mūsų amžių galima vadinti Kinijos amžiumi.

Tačiau apie Kinijos dalyvavimą Europoje parašyta daug mažiau, tačiau tai nereiškia, kad tai regionas, nepatenkantis į Raudonojo Drakono interesus.

Dar praėjusią savaitę Prahoje vyko pagrindinis Kinijos Investicijų Forumas, kuriam pirmininkavo Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. Renginyje dalyvavo ne tik apie 100 svečių iš Čekijos, bet ir 150 delegatų iš kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių bei 250 atstovų iš pačios Kinijos. Nors potencialios ateities investicijos į tradicines pramonės šakas, tokias kaip energetika, transportas ir infrastruktūra, buvo darbotvarkėje, fintech buvo naujas sektorius, kuris dominavo diskusijose.

Konkrečiau, Lietuvos delegacija, vadovaujama Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, pateko į antraštes po to, kai paskelbė, kad yra vis labiau pasirengusi priimti Kinijos fintech įmones ir tapti vartais patekti ne tik į likusią Vidurio ir Rytų Europos dalį, bet ir į Europos Sąjungą.

 “Jau užmezgėme glaudžius ryšius su Azijos valdžios institucijomis siekdami išlaikyti reguliavimo lankstumą ir tiesiame tiltus fintech verslui regione“, – sakė Jurgilas. „Bankai, elektroniniai pinigai ir mokėjimo įstaigos gali lengvai patekti į Europos sparčiai besivystančių mokėjimų rinką per Lietuvos banko teikiamą ir prižiūrimą infrastruktūrą.”

Bendradarbiavimas tarp Lietuvos banko ir Kinijos sektoriaus tikrai nėra naujiena, kai bankas 2015-ais metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kinijos Bankininkystės Reguliavimo Komisija. Nuo to laiko Lietuvos bankas jau yra išdavęs keturias elektroninių pinigų įstaigos licencijas ir vieną mokėjimo įstaigos licenciją Kinijos įmonėms. Jurgilas taip pat atskleidė, kad prie banko centrinės mokėjimo sistemos Centrolink, nori prisijungti dar dešimt Kinijos įmonių. Be to, Lietuva Vilniuje stato fintech koordinavimo centrą 16+1 organizacijai ir planuoja 2019-ųjų metų spalį mieste surengti fintech konferenciją.

Kinijos priėmimas Lietuvos, kaip pagrindinės Europos fintech rinkos, tikrai nėra anomalija, tačiau šalis jau seniai įsitvirtino kaip fintech supervalstybė.

Pasak 2017 m. Lietuvos Fintech Ataskaitos duomenų, šalyje iš viso veikė 117 fintech įmonių, kuriose dirba daugiau nei 2000 žmonių – sparčiai daugiau nei 45-ios įmonės 2013 m. Vietos konsultacinės įmonės „Versli Lietuva“ parengta ataskaita atskleidė, kad Baltijos valstybėje, per pastaruosius 18-a mėnesių ICO investicijos padidėjo 305% ir surinkta iki $570 mln. 

Toje pačioje ataskaitoje taip pat išsamiai aprašyta, kad kriptovaliutų pervedimai, kuriuose dalyvavo Lietuvos įmonės, 2017–2018 m. pasiekė milžinišką $762 mln. sumą. Didžiosios bendrovės, įskaitant IBM AIG, Western Union ir Nasdaq, įsitvirtino šalyje kartu su technologijų milžinais, tokiais kaip Google ir vietinėmis sėkmės istorijomis, tokiomis kaip CoinGate, Debifo ir Bankera, kurios šių metų pradžioje per pradinį ICO Lietuvoje surinko $100 mln.

Lietuva jau užima dešimtą vietą Europoje pagal Ekonominės Laisvės Indeksą, Pasaulio Bankas įvertino ją kaip 16-ą iš 191-os pasaulio valstybės pagal Doing Business (kuriame verslą) 2018 m. indeksą, o Pasaulio Ekonomikos Forumo Pasaulinio Konkurencingumo Ataskaitoje šalis taip pat užėmė 41-ąją vietą.

Tačiau daugeliui šalies gyventojų tai tik pradžia, nes Brexit Baltijos tautai suteiks gausybę galimybių. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi startuolis Revolut jau paskelbė, kad šalyje įkūrė dukterinę bendrovę, kovojančią su JK pasitraukimu iš ES.

“Negaliu to neigti,” sakė Jurgilas, kai neseniai jo paklausė, ar Lietuva mato Brexit kaip galimybę.

“Nesakome, kad į naują klestintį finansų sektorių Lietuvoje pritrauksime aukščiausias įmones iš pasaulio fintech centro, kuris yra ir visada bus Londonas, ne“, – sakė jis. „Tačiau yra didžiulis srautas įmonių – ir mes norime tame sraute dalyvauti – norinčių apsisaugoti nuo Brexit rizikos.”

Taigi, kodėl Lietuva yra toks klestintis fintech centras ir kodėl visame pasaulyje žinomos įmonės vis dažniau renkasi ten įsikurti?

Palanki reguliavimo aplinka

Fintech įmonių protrūkių skaičius, pasirinkusių Lietuvą nauju centru, gali būti siejamas su Lietuvos banko sukurtu reguliavimo smėlio dėže, kurios paraiškos buvo atidarytos spalio 15 d. Prieinama tiek įgaliotoms finansų institucijoms, tiek startuoliams, smėlio dėžės tikslas – sukurti platformą įmonėms, kurios galėtų išbandyti naujoves prieš pateikdamos produktą į rinką užtikrinant, kad nebūtų kritinių klaidų prieš patenkant į vartotojų rankas.

Be to, fintech įmonėms netaikomos reguliavimo sankcijos pirmaisiais veiklos šalyje metais, o nuotolinio vaizdo įrašo Pažink Savo Klientą (PSK) taisyklės galioja, leidžiančios įmonėms, kurių buveinė nėra Lietuvoje, atsidaryti sąskaitą šalyje fiziškai nebūnant joje.

Vyriausybės politika

Progresyvios ir eurocentriškos prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Lietuvos vyriausybė taip pat siekė įvesti naujus įstatymus ir mokesčių lengvatas startuolių labui. Jos pelno mokesčio tarifas yra trečias mažiausias ES, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas – antras mažiausias sąjungoje, tuo tarpu startuolių įmonės elektroninius pinigus arba mokėjimo licenciją gali gauti vos per tris mėnesius – greičiausiai ES. 

Be to, jos pradinio kapitalo reikalavimai „paprastoms“ (lite) bankų licencijoms – konkuruojantiems bankams – yra penkis kartus mažesni nei kitose ES šalyse ir gali būti gauti vos per šešis mėnesius, o tai idealu startuoliams. Net ir tradiciniams, įsitvirtinusiems bankams, šiuo metu šalis reikalauja tik $1,14 mln. investicijų – vėl, mažiausias ES, siekiant paskatinti finansų namus persikelti.

Lietuvos vyriausybė taip pat skyrė $750 mln. finansavimą startuoliams per tokias organizacijas kaip Versli Lietuva ir mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą MITA. Vien per pastaruosius šešerius metus, MITA padėjo šalyje įkurti daugiau nei 100 startuolių, vykdydama „MTEP komercializavimo programą“, kuri suteikė įmonėms dotacijas iki $22,300 ir padėjo puoselėti inovacijas visoje šalyje.

Galiausiai, Grybauskaitės Vyriausybė neseniai patvirtino „Startup Vizą“ verslininkams, kad užtikrintų kuo lengvesnį persikėlimą į šalį iš už ES ribų. Labiau įsitvirtinusios įmonės gali kreiptis dėl ES Mėlynosios Kortelės programos, kad įgytų gyvenamąją vietą aukštą kvalifikaciją turintiems ne ES piliečiams.

Talentai

Lietuvoje taip pat yra namai itin techniką išmanančiai darbo jėgai, vos 2,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje dirba 31,500 IT specialistų. Iš šių asmenų anglų kalbos mokėjimo lygis yra 84%, idealiai tinka pradedantiesiems, ieškantiems centro, su kuriuo galėtų išleisti produktą visame žemyne.

Be to, Bloomberg reitinguose, ši šalis yra aštunta geriausių visame pasaulyje pagal absolventų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, procentą, o daug studentų įgyja „inovacijų mokslinius laipsnius“ tokiuose dalykuose kaip gamtos mokslai, matematika ar kompiuterija, o tai reiškia, kad šalyje yra paruošta darbo jėga, atitinkanti daugelio atvykstančių užsienio fintech firmų poreikius.

Patvirtintas Vilnius

“Po pirmojo apsilankymo Vilniuje tiesiog pajutau, kad šis miestas yra maža Silicio slėnio versija ir tai buvo visiškai netikėta,” pasisakė Džiaredas Izakmanas (Jared Isaacman), Lietuvos sostinėje biurą atidariusios jutiklinių ekranų pardavimo vietos (POS) sistemos įmonės Harbortouch vadovas. “Miestas, jo infrastruktūra, technologijų paplitimas padarė man įspūdį“, tęsė Izakmanas.

Nors net ir didžiausias Lietuvos fintech šalininkas gali pripažinti, kad jos sostinė dar turi daug nuveikti, kol ji konkuruos su Kalifornijos milžinu silicio slėniu (Silicon Valley), tai tikrai yra palanki vieta pradėti verslą, jei įmonė nori veikti visoje Europoje.

„Mercer“ Pragyvenimo Išlaidų Indeksas atskleidė, kad tai vienas iš penkių pigiausių ES miestų, o vidutinis biuro plotas Vilniuje siekia tik $17,14 už kv/m. Palyginus su $26,28 Berlyne, $34,27 Amsterdame, $47,98 Stokholme ir $153,09 Londono centre, nesunku suprasti, kodėl startuolis gali palankiai žiūrėti į šį miestą. Remiantis telekomunikacijų bendrovės Ooma tyrimu, mieste taip pat yra greičiausias viešasis Wi-Fi ryšys visame pasaulyje tiek vidutiniu siuntimo, tiek atsisiuntimo greičiu.

Lošimai ir kazino žaidimai taip pat vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, o daugelis fintech startuolių padėjo pramonei greičiau vystytis. Lošimų Kontrolės Tarnybos duomenimis, lošimų ir loterijų organizatoriai 2018-ais metais į valstybės biudžetą sumokėjo per €17 mln. Be to, didelių loterijų organizatoriai 2018-ais metais labdarai ir paramai skyrė daugiau nei €8 mln.