skip to Main Content
meska

Kaip Lietuva drįsta blokuoti Kaliningradą, ar ji nebijo pražūties? – Kinijos spauda

Blokuoti Rusijos tranzitą į Kaliningradą – gryna beprotybė iš Lietuvos pusės, rašo Kinijos leidinio „Guancha“ autorius. Ir primena, kad Kinija su Lietuva konfliktavo ir 2021 m. pabaigoje, kai Vilniuje atidarė Taivano atstovybę. Europos istorijos sąvartyne yra keletas mažų valstybių, kurios tai atsiranda, tai išnyksta, tai vėl atsikuria dėl įvairių karų ir konfliktų. Lietuva yra viena iš jų. Per pastaruosius dvejus metus ji parodė savo tikrąjį veidą. Ši mažytė šalis, kuri bet kokiu atveju yra mažesnė už bet kurią Kinijos provinciją, drįsta provokuoti tokias milžines kaip Kinija ir Rusija. Jei Lietuva apskritai turi kokią nors vertę, tai tik gebėjimą sulaukti garsių amerikiečių aplodismentų už savo elgesį. Praėjusių metų gruodžio 20 d. oficialus Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian vienoje spaudos konferencijoje gana tiesiogiai pareiškė: „Kai kurie žmonės ir tam tikros jėgos Lietuvoje atkakliai siekia susivienyti su separatistinėmis „Taivano nepriklausomybės“ jėgomis, todėl perėjo į tamsiąją pusę ir galiausiai bus sunaikinti bei išmesti į istorijos šiukšlyną“. Dabar ši šalis, kuriai svarbiausių pasaulio tautų akyse oficialiai suteiktas „šiukšlyno statusas“ (reikalų patikėtinio iš Kinijos pusės), begėdiškai daro dar daugiau beprotiškų veiksmų. Šį kartą Lietuvos taikinys yra Rusijos eksklavas – Kaliningrado sritis. Ką reiškia Kaliningrado blokada? Lietuvai tai pavojinga karinė avantiūra. Atkreipkite dėmesį į geografinį valstybės dydį. Tokiai mažai Baltijos šaliai, kaip Lietuva, pralaimėti – tai išnykti, o laimėti – ištirpti Kaliningrado srityje. Paprasčiau tariant, Vakarams Lietuva yra tik lažybos kortų žaidime. Ir Jungtinės Valstijos nori ją naudoti, kad nedidelėmis pastangomis pasiektų didelių rezultatų. Akivaizdu, kad per „demokratinius“ rinkimus į valdžią atėję politikai turėtų bent jau apsimesti, kad gina rinkėjų interesus, tačiau tokie žmonės kaip [Lietuvos prezidentas] Gitanas Nausėda yra pasirengę iššvaistyti šalį. „Lietuvos geležinkeliai“ neseniai informavo Kaliningrado geležinkelio vadovybę, kad nuo birželio 18 d. bus sustabdytas kai kurių krovinių, kuriems taikomos ES sankcijos, tranzitas (naftos gabenimas laikinai apribotas iki rugpjūčio 10 d.). Dėl šių Lietuvos veiksmų Kaliningradas negali gauti cemento, metalo ir kai kurių gyvybiškai svarbių prekių iš Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliu. Žala Rusijai Lietuvos blokada daro Rusijai dvigubą žalą: Užblokuotas Rusijos prekių, siunčiamų užsienio klientams Baltijos jūra per Kaliningrado uostą, eksporto kelias; Kaliningrado srities pragyvenimo šaltinis ir socialinių įstaigų funkcionavimas patiria krizę. Birželio 19 d. Federacijos Tarybos laikinosios komisijos dėl valstybės suvereniteto apsaugos ir kišimosi į Rusijos Federacijos vidaus reikalus prevencijos pirmininkas Andrejus Klimovas perspėjo, kad ES turėtų panaikinti Kaliningrado blokadą, nes priešingu atveju Rusija bet kokiomis priemonėmis spręs tranzito problemą. Birželio 22 d. Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Rusijos kontrpriemonės privers Lietuvos žmones pajusti realias neapgalvoto valdžios žingsnio pasekmes. Europos ir Rusijos žiniasklaida jau išanalizavo galimas atsakomąsias priemones, kurių gali imtis Rusija. Jų yra apie 5-6, daugiausia politinės ir ekonominės priemonės, pvz: nepripažinti Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės statuso, t. y. jos atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos „suverenitetų parado“ metu laikyti neteisėtu; Susitarimo su Europos Sąjunga dėl Lietuvos stojimo į ES atšaukimas; Reikalavimas grąžinti Klaipėdos uostą (Vokietijoje vadinamą Memeliu), kuris 1945 m. Potsdamo konferencijos pagrindu buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Tik vėliau, praėjus kuriam laikui po karo, Josifas Stalinas nusprendė ją atiduoti Lietuvai. Lietuva, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, pažeidusi pasienio transporto sutartį, sukėlė poreikį peržiūrėti Klaipėdos uosto nuosavybę. Visi šie žingsniai pakenks Lietuvos, kaip NATO narės, statusui, nes Aljanso chartijos VI straipsnis numato, kad valstybės narės negali turėti teritoriniai ginčų, gąsdina pasekmėmis kinų autorius. Taip pat yra nelabai veiksmingų kovos priemonių, kurių išsamiai nenagrinėsiu, pvz., „atjungti energiją ir elektrą“. Vien tik tokia galimybė turėtų priversti Lietuvą pasiduoti, nelaukiant, kol Rusija imsis atsakomųjų veiksmų, kitaip Vilnius tiesiogine prasme nusižudys. Nors Rusija yra labai galinga, jai bus sunku panaudoti karines priemones prieš Lietuvą. Nesunku mušti šunį lazda, bet sunku užmušti blusą lazda. Tiesą sakant, Kinija turi tą pačią problemą su Lietuva. Argi iš paties Lietuvos įvykdytos Kaliningrado blokados akto nėra akivaizdu, kokia „šiukšlina“ yra ši šalis? Birželio 21 d. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje pareiškė, kad trišalė Rusijos, Lietuvos ir ES sutartis tebegalioja, tačiau Lietuva turi įgyvendinti kovo viduryje Europos Sąjungos įvestas sankcijas. Vilnius sulaužė įsipareigojimus, tačiau šalies premjerė kalbėjo taip nuoširdžiai ir pakiliai. Rusija nesutrukdė Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. įstoti į Europos Sąjungą ir netgi pasiekė keletą transporto susitarimų dėl Kaliningrado srities tiek su Lietuva, tiek su ES. Būtent dėl to, kad trys šalys 2004 m. pasiekė susitarimą dėl „prekių ir žmonių“ gabenimo tarp Rusijos ir Kaliningrado, Lietuva buvo priimta į ES. Tai reiškia, kad pagal įstatymus Vilnius neturi teisės blokuoti šios sausumos transporto linijos, motyvuodamas tuo, kad yra prieštaravimų tarp Europos ir Rusijos. Priešingu atveju Lietuva jau seniai galėjo pasekti ES pavyzdžiu ir nutraukti tiekimo liniją į Kaliningradą prieš aštuonerius metus, kai Rusija aneksavo Krymą. Be to, kovo mėnesį ES paskelbė prekių, kurioms dėl Ukrainos krizės taikomas embargas, sąrašą, tačiau Lietuva kažkodėl tada nieko nedarė, o dabar ėmėsi veiksmų. Kaip galima paaiškinti šį vėlavimą? Nes visi Lietuvos politikai žinojo, kad „trišalės sutarties“ veiksmai Lietuvai ir jos ekonomikai buvo svarbesni nei sankcijų politika. Tačiau, kadangi Vladimiras Zelenskis ir jo administracija šiuo metu akivaizdžiai nebėra Rusijos ir Ukrainos konflikto priekyje ir iniciatyvos šeimininkai, o Ukraina praranda vis daugiau teritorijos, Jungtinės Valstijos nusprendė atidaryti „antrąjį mūšio frontą“. Būtent šiuo metu Lietuva tariamai pateikė savo iniciatyvą. Ją iš karto parėmė NATO ir Europos Sąjunga. Jų pozicijos buvo aiškiai suderintos siekiant nukreipti Rusijos dėmesį nuo Ukrainos ir priversti Maskvą sutelkti dėmesį į Lietuvą ir Kaliningradą. JAV tiesiog naudojasi Lietuva. Išvardykime priežastis. Pirma, Lietuva yra ir NATO, ir Europos Sąjungos narė, todėl, jei Rusija panaudos karinę jėgą kovai su Vilniumi, šis konfliktas savo pobūdžiu skirsis nuo Ukrainos konflikto. Joe Bidenas ne kartą pabrėžė, kad NATO nesiųs savo karių į Ukrainą, o birželio 20 d. Aljanso vadovas pakartojo savo žodžius. Rusijai tarsi siunčiamas signalas: „Tik pabandyk užpulti Lietuvą“. Antra, Kaliningradas iš pradžių buvo strateginė Sovietų Sąjungos karinė tvirtovė. Po to, kai 2008 m. ji buvo perginkluota, joje buvo dislokuoti strateginiai ginklai – raketos „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis, S-400, taip pat trumpojo ir vidutinio nuotolio raketos ir kiti ginklai. Čia puolamieji ginklai nukreipti ne į Lietuvą ar Lenkiją, bet naudojami siekiant atgrasyti Londoną, Paryžių, Romą, Berlyną… ir dar daugiau. Nužudykite lietuvišką blusą Rusijos kariuomenė negali pulti Lietuvos tiesiogiai iš Kaliningrado, nes tada jai tektų susidurti ir su Lenkija. Jei Rusija nuspręstų siųsti karius į pagalbą Kaliningradui, jie turėtų vykti per Baltarusiją. Jungtinės Valstijos savo ruožtu atsižvelgia į šiuos du aspektus: Pirma, dėl Ukrainos krizės Putinas gali nedrįsti pulti NATO narės; Antra, ar Baltarusija sutiks užtikrinti tranzitą ar net organizuoti bendrą Rusijos ir Baltarusijos grupę? V. Putinui ir A. Lukašenkai taip pat reikės laiko susitarti. Nors Baltarusija buvo pasirengusi bendradarbiauti su Rusijos kariuomene dėl Ukrainos, Lietuva yra NATO narė, todėl A. Lukašenka bus itin atsargus. Štai kodėl su šia blusa, Lietuva, taip sunku kovoti ir ji yra mėgstamiausia JAV pėstininkė. O ar iškilus grėsmei Lietuvai Amerika, Vokietija, Prancūzija, ES ir NATO patirs nuostolių? Ne, anaiptol. Jungtinės Valstijos turi ir kitą tikslą: blokuodamos Kaliningrado transporto magistralę jos nori sunaikinti logistikos koridorių tarp Kinijos ir Europos Sąjungos. Gegužės 29 d. iš Čengdu į Kaliningradą išvyko pirmasis konteinerinis traukinys. Krovinio savininkas – Rusijos transporto grupė FESCO. Tikėtasi, kad krovinys bus pristatytas per maždaug 20 dienų – krovinys keliaus per Kiniją, Kazachstaną, Baltarusiją, Lietuvą ir galiausiai pasieks Kaliningradą, o tada bus siunčiamas toliau per Baltijos jūrą. Iš pradžių tai buvo Kinijai, Rusijai ir Europai naudingas prekybos susitarimas, tačiau taip jau sutapo, kad birželio 18 d. Lietuva paskelbė uždarysianti geležinkelio liniją, o tai tikriausiai turės įtakos iš Čengdu gabenamoms siuntoms. Lietuvai šis žingsnis iš tiesų labai naudingas, nes niekas negali jos apkaltinti sąmoningu santykių su Kinija ar Rusija bloginimu. Kaip minėta, tai yra tik jos sutartinis įsipareigojimas pagal trišalį Rusijos, Europos ir Lietuvos susitarimą, ir ji privalo paklusti ES sankcijoms. Tačiau tarptautinė teisė aiškiai garantuoja visų šalių teisę keliauti į savo eksklavus ir bet kokį trukdymą šiai teisei laiko sąmoninga agresija. Tačiau Lietuva, regis, prarado sveiką protą, ji nesuinteresuota prekių tranzitu ir atvirai provokuoja Rusiją. Ar be JAV „lyderystės“ Lietuva turėtų tokią „strateginę viziją“? Tai rodo, kad šios šalies vadovus visiškai kontroliuoja Vašingtonas. O kai situacija pasirodys per daug pavojinga, valstybės be jokio gailesčio išmes Lietuvą į istorijos šiukšlyną.

Plačiau:
https://infa.lt/74073/kaip-lietuva-drista-blokuoti-kaliningrada-ar-ji-nebijo-prazuties-kinijos-spauda/

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));