Kai reikia uždaryti „Laisvą laikraštį“, teisėja Giedrė Čėsnienė drąsiai klastoja savo nutartis

Aurimas Drižius

Atrodo, kad vos teisėjai pamato mano pavardę arba „Laisvo laikraščio“ pavadinimą, jiems iš karto atsiriša rankos klastoti bet kokią savo nutartį, kad tik galėtų jam pakenkti.

Yra tokia Dalios Grybauskaitės paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Giedrė Čėsnienė. Jai pateko „Laisvo laikraščio“ skundas dėl to, kad laikraščius platinanti įmonė UAB „Press Express“ nuo sausio 1 d. per vieną dieną nutarė išimti leidinius iš prekybos, ir nutraukti jų tolesnį platinimą.

Tai buvo motyvuojama vena tuo, kad ‚Laisvas laikraštis“ paskelbtas neva neetišku. O neetišku jį paskelbė tokia Visuomenės etikos komisija, kuri nusprendė, kad „straipsnio pavadinimas neatitinka tūrinio“.

Taip nusprendė kažkokie žandarai, ir tuo pasinaudojusi įmonė ‚Press Express“ apskritai atsisakė platinti „Laisvą laikraštį“, nors šios įmonės atstovė man pripažino, kad to prašęs vienas prekybos tinklas. Gal tai – „Maxima“, apie kurios „VP dešimtuko“ žygius mes nemažai rašėme?

Žodžiu, „Press Express“ atvirai nutraukė distribucijos sutartį su UAB „Patikimas verslas“, kuris yra „Laisvo laikraščio“ leidėjas. Nors sutartyje aiškiai parašyta, kad sutartį galima nutraukti, įspėjus prieš 30 dienų, tačiau spekuliantai, kurie pasiima pusę pinigų už parduotus leidinius, nutarė ją nutraukti per vieną dieną.

Tada kreipiausi į Vilniaus apylinkės teismą, kad teismas išieškotų leidėjui padarytą žalą, ir skirtų baudą „Press Express“ už tai, kad laužo savo sutartinius įsipareigojimus.

Vos skundas pateko teisėjai Giedrei Čėsnienei (nuotr. viršuje) , prasidėjo cirkai – nors prašėme skundą nagrinėti kuo greičiau, nes įmonei kasdien daroma žala, teisėja G.Česnienė sausio 18 d. priėmė nutartį pašalinti skundo trūkumus.

Šitie teisėjos G.Česnienės nutartyje nurodyti trūkumai yra išgalvoti, pati teisėja išsigalvoja įvairiausių priežasčių, kodėl nereikia pradėti nagrinėti šios bylos, jos veiksmuose yra dokumento klastojimo požymių.

T.y. teisėja G.Česnienė nurodo, kad :

1. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas Aurimas Drižius pateikė ieškinį teismui elektroniniu paštu, ir kad „kiekviename procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas“.

Čia pat teisėja G.Čėsnienė pripažįsta, kad „Asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus“, ir toliau nuobodžiai aprašinėja visą elektroninės EPP sistemos veikimo mechanizmą.

Teisėjai G.Česnienei per jos aprašytą EPP sistemą civilinėje byloje Nr. 2-6070-854/2019 dar 2019-01-11 buvo pateiktas ieškinys UAB ‚Press Express“, taip distribucijos sutartis su minėta bendrove, dokumentas, įrodantis, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis už šį ieškinį, o taip pat išrašas iš Registrų centro, kad Aurimas Drižius yra UAB ‚Patikimas verslas“ direktorius.

Visi šie dokumentai buvo pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis per EPP sistemą, kas automatiškai patvirtina, kad šiuos dokumentus pateikiau aš, Aurimas Drižius, UAB „Patikimas verslas“ vadovas. Kopija apie tai, kad visi šie dokumentai pateikti per EPP dar sausio 11 d., yra pridedama.

Tačiau teisėja G.Čėsnienė, dar sausio 11 d. gavusi visus mano išvardintus dokumentus, po savaitės, t.y. sausio 18 d. rašo, kad „be to, ieškinyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu ieškovo vardu į teismą kreipiasi Aurimas Drižius, prie ieškinio nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šio asmens teisę ir įgalinimus atstovauti UAB “Patikimas verslas” teisme (CPK 55 straipsnis)“.

Nors teisėja G.Česnienė šioje byloje turi Registrų centro išrašą, kad aš esu UAB „Patikimas verslas“ vadovas, vis tiek klastoja savo nutartį, ir rašo, kad tokių įrodymų nėra. Nors ji turi mano ieškinį, pateikta per EPP sistemą, čia pat teigia, kad jo nėra.

Apgailėtina, kad teisėja G.Česnienė ėmėsi klastoti šią bylą, nors ji dar net nepradėta nagrinėti. Tai yra pagrindas jos nušalinimui, nes teismas negali grįsti savo nutarčių suklastotais ir išgalvotais duomenimis.

Be to, teisėja G.Česnienė nurodo, kad aš turėjau pateikti sutartį su advokatų A.Bartusevičiumi, tačiau tai vėlgi netiesa – savo ieškinyje aš turėjau nurodyti, ar mane atstovaus advokatas, ir jo pavardę, tačiau pateikti sutarties su advokatu aš neprivalėjau.

Civilinio kodekso 135 straipsnis. Ieškinio turinys, nurodo, kad ieškinyje turi būti pateikta informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

Tačiau nėra reikalavimo pateikti sutartį su advokatu, todėl ir šis teisėjos G.Čėsnienės reikalavimas yra išgalvotas, rodantis jos išankstinį nusistatymą ieškovo adresu.

Taip pat neteisėti yra ir kiti teisėjos G.Česnienės reikalavimai pašalinti tariamus trūkumus.

Ji nurodo, kad nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas. Nors nelabai įsivaizduoju, kaip tą dalyką suformuluoti aiškiau. Ieškinio esmė aiškiai nurodžiau ir skunde apygardos teismui:

Pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. Distribucijos sutartį Nr. P-1309/318, Ieškovas, – UAB „Patikimas verslas“ (toliau – ir Ieškovas arba Leidėjas) su Atsakovu yra sudaręs minėtą 2013 m. rugsėjo 27 d. Distribucijos sutartį Nr. P-1309/318 (toliau – ir Sutartis), kuria Atsakovas yra įsipareigojęs pirkti iš Leidėjo jo leidžiamus leidinius bei juos perparduoti. Pagal Sutarties 1 skyriaus 1.1 straipsnį, Distribucijos sutarties dalyką sudaro: „Distributorius savo vardu ir lėšomis perka iš Leidėjo jo leidžiamus leidinius ir perparduoda juos pirkėjams bei atlieka kitus su šiuo procesu susijusius veiksmus“ (…). Leidėjas, vadovaudamasis Sutarties 2 skyriaus 2.1.1. ir 2.1.2. straipsniais, turi teisę: „kontroliuoti Distributoriaus sutartinių įsipareigojimų vykdymą; reikalauti Distributoriaus kompensuoti papildomas sąnaudas, atsiradusias dėl Distributoriaus įsipareigojimų nevykdymo“. Savo ruožtu, Distributorius įsipareigoja Sutarties 3 skyriaus 3.1. ir 3.2. straipsniuose: „pirkti iš Leidėjo šia sutartimi numatytus leidinius ir juos perparduoti pirkėjams“. Nedetalizuodami toliau šios Sutarties nuostatų, Teismui pateikiame visą Sutarties tekstą (Priedas Nr. 3). Nuo 2013 metų rugsėjo 27 dienos ši Sutartis be trukdžių buvo vykdoma, kol visiškai netikėtai Ieškovas pernai gruodžio 31 d. gavo Atsakovo, t.y. UAB „Press Express“ atstovės Irminos Žitkauskienės tokį elektroninį laišką:

“Laba diena, p. Aurimai, Dėl Jūsų leidinio „Laisvas laikraštis“ pripažinimo neetišku, nuo 2019 m. sausio 1-os dienos stabdome leidinio platinimą. Visuose mažmeninėse prekybos vietose nuo sausio 1-os dienos leidinio kainos yra įvestos pritaikius lengvatinį PVM tarifą.

Leidinys į logistikos centrą nebus priimamas“.

II. Ieškinio turinys ir motyvai

Ieškovas šį laišką gavo 2018 m. sausio 31 d., apie 13 val., tai reiškia, kad nuo tos dienos Atsakovas UAB „Press Express“ neteisėtai ir nepagrįstai nevykdė Sutarties sutartinių įsipareigojimų.

Nepaisant to, kad Ieškovas daug kartų bandė kalbėtis su Atsakovo atstovais, kad Atsakovas vykdytų savo įsipareigojimus, ne kartą siunčiau Atsakovui laiškus, kad minėtas sprendimas pripažinti „Laisvą laikraštį“ neetišku yra apskųstas teismui, o valstybinė mokesčių inspekcija yra išaiškinusi, kad visiems leidiniams turi būti taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, tačiau mūsų leidžiamas „Laisvas laikraštis“ jau nuo šių metų sausio 1 d. buvo išimtas iš prekybos, o kito numerio, 2019 m. Nr. , leidinys, kuris buvo pateiktas atsakovui į sandėlį, nebuvo pateiktas į prekybą“.

Toks ieškinio dalykas – neteisėtai atsakovo nutraukta sutartis, ir dėl to kasdien daroma žala ieškovui.

Pridėta sutartis su atsakovu, kuris įsipareigoja platinti ieškovo leidinius, ir kuri numato, kad sutartis gali būti nutraukta, įspėjus prieš vieną mėnesį, o ne prieš vieną dieną, kaip tai padarė atsakovas.

Pridėta sutartis ir atsakovo laiškas, kad nuo rytojaus nebeplatins ieškovo leidžiamo leidinio, kaip tik ir įrodo, kad sutartis buvo pažeista, tačiau teisėjai G.Česnienei tai vis tiek nesuprantama. Kas dar kartą rodo jos subjektyvumą šioje byloje, ir dėl ko ji turi būti nušalinta nuo šios bylos.

Savo ieškinyje nurodžiau ir reikalavimą priteisti iš atsakovo po 1000 eurų už kiekvieną sutarties sulaužymo dieną ieškovo naudai, ir nurodžiau, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visos ieškovui padarytos žalos, nes ji daroma kiekvieną dieną – mes pagal sutartį su spaustuve spausdiname leidinius, kuriuos pristatome atsakovo nurodytu adresu, tačiau atsakovas minėtus leidinius laiko sandėlyje, arba juos išmeta, tačiau nepateikia į prekybą, ir taip kasdien daro mums žalą.

Redakcijos telefonas įkaitęs – žmonės klausinėja, kodėl nebeleidžiamas jų mėgstamas „Laisvas laikraštis“, nes jo nebėra prekyboje. Turime aiškinti, kad tai distributoriaus „Press Express“ išdaigos, ir jų bandymas sužlugdyti „Laisvą laikraštį“. Man nesuprantama tokia atsakovo UAB „Press Express“ pozicija, nes jie pasiima pusę visų pinigų už parduotus leidinius, todėl blokuodami prekybą, galima sakyti, kad pjauna šaką, ant kurios patys sėdi.

Todėl prašiau teismo įpareigoti atsakovą laikytis sutarties sąlygų ir skirti jam po 1000 eurų baudą už kiekvieną dieną, kai buvo pažeista sutartis.

Tačiau teisėja G.Česniene nurodo, kad „ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo po 1000 Eur už kiekvieną dieną yra netikslus. Be to, ieškinyje nėra nurodytas joks tokio reikalavimo pagrindas. Ieškinio preambulėje ieškovas nurodė teikiantis ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėstydamas prašymus teismui, reikalavimą, įvardija kaip baudą. Todėl ieškovas įpareigotinas tiksliai ir aiškiai nurodyti, ko jis prašo (žalos atlyginimo ar baudos, t.y. netesybų), taip pat aiškiai ir tiksliai nurodyti tokio reikalavimo pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus“.

Teismo prašiau priteisti žalą iš atsakovo, kuri yra daroma kasdien, nes atsakovas nevykdo savo sutartinių sąlygų, todėl daro žalą kasdien. Tą žalą bus galima paskaičiuoti tik tada, kad atsakovas vėl ims laikytis sutarties sąlygų, arba ją nutrauks taip, kaip numato „distribucijos sutartis“.

Todėl ir nurodžiau prašymą skirti atsakovui baudą, kad jis liautųsi pažeidinėti sutarties sąlygas, ir laikytųsi įsipareigojimų.

Ta žala didėja geometrine progresija, nes nuo sausio 1 d., kai buvo neteisėtai nutraukta distribucijos sutartis, jau praėjo 23 dienos, o teisėja G.Čėsnienė toliau vilkina šios bylos nagrinėjimą, sugalvodama visokiausių nebūtų priežasčių, kaip to ieškovo ieškinio nenagrinėti.

Nurodžiau teismui, kad žalos dydžio neįmanoma dabar tiksliai paskaičiuoti, nes ieškovui yra daroma finansinė žala ne tik todėl, kad nėra platinami jo leidiniai, tačiau dar ir todėl, kad atsakovas, kaip monopolinis laikraščių platintojas „Maxima“, Iki“, Rimi prekybos tinkluose, piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi, ir atsisako įsileisti ieškovo leidinius į minėtus tinklus, dėl ko skaitytojai jo nebegali surasti ir įsigyti, ir visiems jiems atrodo, kad „Laisvas laikraštis“ nebėra leidžiamas ir yra bankrutavęs. Tai daroma žala leidinio reputacijai, ir daroma neturtinė žala, kurią taip pat prašysime atlyginti.

Visa tai yra nesuprantama teisėjai G.Čėsnienei, kuri nesupranta, kokiu pagrindu mes ieškome žalos atlyginimo ir baudos atsakovui.

Taip pat teisėja G.Čėsnienė reikalauja iš mūsų pinigų vien už tai „atsakovas tęstų jų sutartinius santykius“. „Už ginčus dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas 200 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Taigi pirmasis reikalavimas turi būti apmokėtas 200 Eur dydžio žyminiu mokesčiu“, – teigia teisėja G.Čėsnienė, tačiau tai vėlgi neteisėtas reikalavimas, nes mes prašo me ne „modifikuoti sutartį“, o priteisti žalą už nutrauktą sutartį ir skirti atsakovui baudą už nevykdomus įsipareigojimus.

Teisėja G.Čėsnienė puikiai supranta, ko mes prašome, ir tai yra nurodžiusi savo nutartyje : „Ieškovas kreipėsi i teismą su ieškiniu atsakovui, nurodydamas, jog teikia ieškinį dėl sutarties sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad 2013-09-27 šalys sudarė distribucijos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pirkti iš ieškovo jo leidžiamus leidinius ir juos perparduoti. 2018-12-31 atsakovas elektroniniu paštu pranešė ieškovui, kad stabdo jo leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis“ platinimą. Tokiu būdu ieškovui padaryta ir daroma žala. nes ieškovas netenka pajamų, o skaitytojai neturi galimybės įsigyti leidinio.

Ieškinyje suformuluoti šie savarankiški reikalavimai:

1. Teismo sprendimu įpareigoti atsakovą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir toliau platinti ieškovo ..Laisvą laikraštį” visuose prekybos tinkluose.

2. Už kiekvieną dieną, kai leidinys, pažeidžiant sutarties sąlygas, buvo išimtas iš prekybos tinklų ir neplatinamas, skirti atsakovui 1000 Eur baudą ieškovo naudai.

Visus šiuos reikalavimus teisėja G.Čėsnienė puikiai suprato, ir juos apibendrino, tačiau vietoj to, kad pradėtų bylos nagrinėjimą iš esmės ir darytų tai skubiai, nes ieškovui kasdien yra daroma žala, kažkodėl nurodė „trūkumus“, o taip pat suklastojo savo nutartį, nurodžiusi, kad nėra pateiktas UAB „Patikimas verslas“ įgaliojimas Aurimui Drižiui.

Todėl Vilniaus apygardos teismo prašau :

1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6070-854/2019 ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą pradėti bylą nagrinėti iš esmės

2. Nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją G.Čėsnienę nuo civilinės bylos Nr. 2-6070-854/2019 nagrinėjimo, nes savo veiksmais ji įrodė, kad nėra objektyvi, o palaiko atsakovą šioje byloje, visais įmanomais būdais vilkindama bylos nagrinėjimą

Priedas – išrašas iš EPP duomenų bazės, kad šioje civilinėje byloje dar sausio 11 d. teismui buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos teismas nurodė kaip nesančius ir neegzistuojančius byloje

Aurimas Drižius