Kad V.Landsbergis pasiskelbtų valstybės vadovu, teko legalizuoti narkotikus

Aurimas Drižius

„Laisvės partija“ ir jos lyderė Aušrinė Armonaitė nėra tokia kvaila blondinė, kaip atrodo – vis dėlto narkomafija, sukūrusi šią partiją konkrečiam tikslui – narkotikų legalizavimui, pasiekė savo. Narkotikų laikymas jau nebėra kriminalinis nusikaltimas, policija galės už jų laikymą skirt tik „įspėjimą“. Todėl prie mokyklų jau turėtų oficialiai atsidaryti „žolės“ kioskai – kam slėptis mokyklų tualetuose, jeigu „žolės“ laikymas jau visiškai legalus. Visi narkotikų dileriai turės mažus kiekis, ir jeigu ką, sakys, kad turi juos savo vartojimui.

Tiesa, narkodileriai iš Laisvės partijos pasinaudojo garsiojo psichopato, visiems garsiai skelbiančio, kad jis yra „buvęs Lietuvos valstybės vadovas“, manyčiau, psichiniais sutrikimais. Mainais už tai, kad senis, prakišęs visus rinkimus, kuriuose dalyvavo, būtų paskelbtas „valstybės vadovu“, „landsbergininkai“ sutiko balsuoti už narkotikų legalizavimą. Primenu, kad visais atvejais iki tol landsbergininkai balsavo „prieš“.

Visai kaip iš filmo „12 kėdžių“ – „pinigai ryte, kėdės vakare“, antradienį „landsbergininkai“ legalizavo narkotikus, o ketvirtadienį narkodileriai nubalsavo ir paskelbė Landsbergį valstybės vadovu. Dabar visi, kurių vaikai grįš namo apsirūkę, turės prisimint, kam reikia dėkoti – „valstybės vadovui“.

Mano galva, kad šis Landsbergio žingsnis tiesiog vainikavo jo visą biografiją – matyt, 30 metų politinių nužudymo, teroro aktų organizavimo, įvairių bandymų užgrobti valdžią per „savanorių maištą“, „Mažeikių naftos“ prichvatizaciją ir pan. Todėl valstybės vadovo titulas mainais už narkotikų legalizavimą uta tikrasis Landsbergis. Kaip sako Nida Vasiliauskaitė, po šito herojaus įprasminimo jis jau galėtų ir nudvėsti, visa Lietuva lengviau atsikvėptų.

Tačiau atrodo, kad Landsbergis prieš padvėsdamas dar mus įvels į karą su Rusija. Uždraudus tranzitą į Kaliningradą atsakymo tikrai nereikės ilgai laukti. kaip sakė papa, kokiu trečdaliu sumažinti gyventojų skaičių tikrai gera senolių mintis.

Todėl tai, kad Landsbergis iki šiol ne kalėjime, o „valstybės vadovas“, ir mes semiame šio psichopato veiksmų pasėkmes, esame kalti mes visi. Už tai, kad balsavome už landsbergistus, raudonuosius, žaliuosius ir kitą brudą. Nes jie visi sakė, kad „papa“ neliečiamas ir gerbtinas. Nors visi žinojo, kieno plaukuota ranka už žmonių nužudymą, pvz., savanorių kapitono, tyrusio Bražuolės tilto sprogdinimą, susprogdinimą.

O pabaigai – Seimo narių argumentai, kodėl narkotikai yra gėris:

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, nu­skam­bė­jo, ar no­rė­tu­mė­te sa­vo vai­kams, tai aš ga­lė­čiau per­fra­zuo­ti ir ki­taip: ar no­rė­tu­mė­te sa­vo vai­kams bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, jei­gu jau taip at­si­tik­tų. Nie­kas ne­ra­gi­na, nie­kas ne­ska­ti­na var­to­ti. Čia kal­ba­ma ne tik apie nar­ko­ti­kus ar ne tiek apie nar­ko­ti­nes me­džia­gas, kiek apie vals­ty­bės ga­lios de­monst­ra­vi­mą. Ga­li­ma įvai­riai įvar­din­ti: eta­tiz­mas, pa­ter­na­liz­mas, glo­bė­jiš­kas po­žiū­ris, mes jus per­auk­lė­si­me, jei­gu tu pa­da­rei klai­dą, tau bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Kal­ba­ma apie tai, ar vals­ty­bė ne per­dė­tai de­monst­ruo­ja sa­vo ga­lią ir rau­me­nis žmo­nių, pi­lie­čių, daž­niau­siai jau­nų sa­vo pi­lie­čių, at­žvil­giu? Ma­no ma­ny­mu, tai aki­vaiz­dus no­ras pa­ro­dy­ti vals­ty­bės ga­lią.

Pats pro­jek­tas yra aiš­kus kom­pro­mi­sas, pa­ly­gin­ti su tuo, ku­ris bu­vo anks­tes­nės re­dak­ci­jos pa­teik­tas. Kai kas sa­kė, kad mums už­ten­ka to­kio kom­pro­mi­so ir mes pa­si­ren­gę pa­lai­ky­ti. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Kai kas sa­kė, tu­ri pa­ro­dy­ti Vy­riau­sy­bė ge­rą va­lią, nu­ma­ty­ti pi­ni­gų pre­ven­ci­nėms prie­mo­nėms. Vy­riau­sy­bė nu­ma­tė 3 mln. eu­rų. Gal to­kio kom­pro­mi­so ir to­kių prie­mo­nių pa­kan­ka? Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

Kar­tais man tai at­ro­do iš opo­nuo­jan­čių as­me­nų kaip no­ras pa­rei­ka­lau­ti: su­ne­šio­si­te ge­le­ži­nes kur­pai­tes, ta­da mes tai pa­da­ry­si­me. Ge­le­ži­nės kur­pai­tės su­ne­šio­ja­mos pa­sa­ko­se. Čia yra re­a­lus gy­ve­ni­mas, už ku­rio sto­vi žmo­nės su sa­vo bė­do­mis, li­ki­mais, sank­ci­jo­mis ir vi­sur ma­to­si vals­ty­bės ran­ka. Aš siū­lau ne­per­lenk­ti de­monst­ruo­jant vals­ty­bės ga­lią sa­vo pi­lie­čių at­žvil­giu ir pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą. Ačiū.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Čia nu­skam­bė­jo žo­dis „kom­pro­mi­sas“. Tai tik­rai re­to­riš­kai ga­lė­čiau pa­klaus­ti: o kom­pro­mi­sas su kuo? Su nar­ko­ti­kų di­le­riais, tik­riau­siai toks bū­tų re­a­liau­sias at­sa­ky­mas, ku­ris, aki­vaiz­du, kad… Pro­jek­to pri­ėmi­mas ne­pa­ma­žins nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo.

To­kio ste­buk­lo ki­to­se ša­ly­se, pri­ėmu­sio­se ana­lo­giš­ką re­gu­lia­vi­mą, ne­įvy­ko. Ty­ri­mai vėl­gi to­se ki­to­se ša­ly­se ro­do, kad li­be­ra­li­zuo­jant nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą di­dė­ja pa­aug­lių psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mų, pa­ašt­rė­ja psi­chi­kos li­gos, at­si­ran­da pa­pil­do­mos hos­pi­ta­li­za­ci­jos. Ži­nant si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je, kai tu­ri­me tik­rai blo­gą vai­kų, pa­aug­lių psi­chi­kos svei­ka­tą, ma­ny­čiau, kad tas pro­jek­tas yra ne­adek­va­tus esa­mai si­tu­a­ci­jai ir tik­rai prie gy­ven­to­jų ge­ro­vės ne­pri­si­dės.

Ki­tas da­ly­kas – ne­adek­va­čios sank­ci­jos, kai iš es­mės už sa­ma­go­no vi­ri­mą bus di­des­nė bau­da ne­gu už nar­ko­ti­nių me­džia­gų ga­mi­ni­mą na­muo­se. Vėl­gi, ma­nau, ge­ro­kai iš­kreip­si­me ir pa­čią Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so sis­te­mą.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dis­ku­si­ja vyks­ta jau se­niai. At­ro­do, vi­si ir eks­per­ti­niai mo­ty­vai yra, ir ki­tų ša­lių pa­tir­čių yra. Ga­lų ga­le mes tu­ri­me ir Lie­tu­vos sta­tis­ti­ką, ku­rio­je ma­to­me, kad, ne­pai­sant griež­tos po­li­ti­kos, ne­pai­sant to, jog ne­di­de­lių kie­kių nar­ko­ti­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mas yra kri­mi­na­li­zuo­tas, mes tu­ri­me au­gan­tį nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą. Vi­si ty­ri­mai ro­do, kad baus­mės, Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas ne­at­gra­so nuo var­to­ji­mo.

Nar­ko­ti­kų po­li­ti­ka Lie­tu­vo­je yra ža­lin­ga, ji yra šiuo me­tu bau­džia­mo­sios tei­sės klau­si­mas, nors tu­rė­tų bū­ti svei­ka­tos po­li­ti­kos klau­si­mas. Na, at­ro­do, kaip ir yra aiš­ku vi­siems, vi­soms ins­ti­tu­ci­joms, nes dek­ri­mi­na­li­za­ci­ją pa­lai­ko tiek Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, tiek Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­tas, tiek Ape­lia­ci­nis teis­mas, Vy­riau­sy­bė, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, na, dau­gy­bė ins­ti­tu­ci­jų ir eks­per­tų, taip pat Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas, psi­chi­kos svei­ka­tos ir pri­klau­so­my­bių li­gų eks­per­tai, bet štai Sei­me vis dar tie lo­gi­ka, svei­ku pro­tu, moks­lo ži­nio­mis pa­grįs­ti spren­di­mai, kad nar­ko­ti­kų po­li­ti­ka yra svei­ka­tos po­li­ti­kos klau­si­mas, vis dar ne­at­ei­na. Aš lin­kiu šian­dien ženg­ti tą pir­mą žings­nį ir at­gręž­ti Lie­tu­vą į to­kį ke­lią, ku­ris per­kel­tų nar­ko­ti­kų po­li­ti­ką į svei­ka­tos sri­tį iš bau­džia­mo­sios tei­sės sri­ties.