Ką turi bendro R.Miliūtė ir žurnalistika?
Ką turi bendro R.Miliūtė ir žurnalistika?
Aurimas DRižius
Vakar žinomos propagandistės Ritos Miliūtės laidoje „Teisė nežinoti“ keturi gaivalai taršė vieną buvusį kandidatą į VRM ministrus Povilą Gylį. Vienintelis priekaištas kandidatui – ne su ta partija pateko į Seimą, o paskui sekė įvairūs išvedžiojimai apie tai, koks jis pavojingas mafijai, t.y. sistemai.
Pats laidos herojus į R. Miliūtės laidą, žinomą, pakviestas nebuvo, todėl negalėjo ir pasiteisinti ir paaiškinti, kodėl jis tokiu blogiečiu piešiamas. Žinoma, kodėl R.Miliūtė jo nepakvietė – juk P.Gylys būtų greitai sugriovęs visas mafijai tarnaujančių valatkų ir skvernelių pozicijas. Nesikartojant pedofilijos bylos aplinkybėse, užtektų Miliūtei užduoti vieną klausimą – jeigu pedofilijos nebuvo, kas išdraskė „kietu buku daiktu“ storąją žarną antrajai aukai, vyresnei mergaitei? Ir dar vienas – jeigu pedofilijos nebuvo, kodėl žudynės buvo? Ir paskutinis – jeigu A.Ūsas paskendo baloje, o D.Kedys „užspringo skrandžio tūriniu“, t.y. mirė natūraliai, tai kas po jų natūralios mirties sudaužė kūnus kaip obuolius? Miliūtę ir kitus gaivalus galiu nuraminti – ta pedofilijos ir žudynių byla braška per visus galus, ir tuoj tuoj sprogs, aptaškydama visus jos klastotojus.
Ir pabaigai – reikėtų R.Miliūtei priminti LRT įstatymą: „ Rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams“.
Aš stebiuosi, kokiu greičiu Lietuva krenta į totalitarinės valstybės bedugnę.