Ką daryti su Kauno teismais iškraipančiais realybę?

Civiline byla Nr. e2S-1096-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06463-2020-3 Procesiniosprendimo kategorija 3.1.1 8.

3.1.18.2.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIAM TEISMUI

      TEIKIAMA PER 

KAUNO APYGARDOS TEISMĄ

Pareiškimas

2020 m. spalio 19 d.

Dėl iki spalio 12 neįteiktos nuo 2020 birželio 2 d. nutarties, kuri esą – yra net neskaitmeninama.

Preiškėja neturi kitos išeities, tik kaip kreiptis į Lietuvos Aukščiausią teismą, nes Viktorijai Fetaimia – yra daromos Kauno teismų neįmanomos kliūtys atgauti asmeninius kilnojamus daiktus jau 5 metus. Tie daiktai – yra ilgalaikio naudojimo, supirkti visam gyvenimui ir dar, kad liktų anūkams, tad vistiktai reikalauju LAT‘o man nurodyti teisminį kelią juos visus atgauti pagal žmogaus teisių Konvencijos 1str. ir LR Konstitucijos 23 str.  Iki šiol nei vienas Lietuvos advokatas ir teisėjas to kelio nenurodė. Ir žemesnių instancijų teismų nutarčių pagal  151 str. net apskųsti LAT‘ui – yra neįmanoma. 

Pagal galiojančią Lietuvoje Žmogaus teisių konvenciją V.Fetaimia taip pat turi Konstitucinę teisę atgauti savo daiktus aiškiai matomus, kur paliko, adresu Rasos 18, Ringauduose, Kauno rajone, 

Dabar gaunasi, jog per Lietuvos teisėjų dosnumą, mano daiktus gali kas nori pasiimti. 

Tad, prašau LAT’o išduoti teismo rekomendaciją savo nuožiūrą, kaip pagal geros moralės tvarką, LR konstituciją ir Žmogaus teisių Konvenciją man atsiimti savo daiktus natūra be viešosios tvarkos pažeidimo, kad liktų anūkams, o ne svetimiems.

Teismai naudoja tokias neteisėtas sąvokas, kaip cituoju:

2016 metais per posėdį, į kurį neatvyko net turėjusi būti atvesdinta atsakovė (skolininkė)  M.Pikžirnienė, teisėja Vida Jagorovienė trečiajam asmeniui V.Fetaimia pareiškė:

– Eikit su savo apmokėtom sąskaitom faktūrom kur nors kitur, o ne šiame posėdyje rodykit.

2021.10.13 KAT teisėja Diana Labokaitė, teigia:

– „pareiškėja konkrečiai neišdėsto skundo reikalavimo“.

2021.07.12 KAP teisėjas Mindaugas Plučas nutartyje rašo, jog:

– „vėl nurodomas tik ieškovės „pageidavimas“, o ne konkretus ieškovės reikalavimas“.

2021.09.29 KAP teisėjas Tomas Ridikas teigia, jog:

– „Kadangi nagrinėjama byla buvo užvesta popierine forma, todėl joje esantys dokumentai nėra skaiteninami“.

Tačiau toliau jau jis teigia atvirkščiai:

–       „Pažymėtina, kad pareiškėjai visi byloje priimti procesiniai sptrendimai buvo siunčiami ne tik paštu, paskutinės jos gyvenamos vietos adresu, bet ir per EPP“.

O 2020.04.29 tas pats KAP teisėjas Tomas Ridikas teigia absoliučiai iškraipytus faktus, jog:

–       „LITEKO duomenims nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Kauno Apylinkės teismo 2016-07-08 ykdomąjį raštą dėl pareiškėjos (skolininkės) Viktorijso Fetaimia iškelinimo iš išieškotojui Giedriui Buinevičiui nuosavybes teise priklausančio gyvnamojo namo Kauno r., Ringauduose, Gėlių g. 18, kartu su jai priklausančiu turtu 9 vydomoji byla Nr. 0070/16/11519) Minėtoje vykdomojoje byloje antstolis   2017-03-10 sudarė pareiškėjos (skolininkės) Turto aprrašą ( 212  vnt. daiktų) ir perdavė daiktus saugoti paskirtam turto saugotojui (administratoriui) t.y. Gintautui Drangauskui. Be to nustatyta, kad minėtam turtui antstolis taikė ir areštą. Atsižvelgiant į tai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestinas ( CPK 144 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnio 2 dalis)“.

Taigi, Tomas Ridikas teigia esą V.Fetaimia jau tapo skolininke, nors ji tokia niekada nebuvo nustatyta, esą ji buvo iškraustoma iš Gėlų gatvės, nors namas, o ne gyvnamojis – yra Rūtų gatvėje, esą jos turtą saugojo jau administratoriumi patapęs Gintautas Drangauskas ir esą antstolis jos turtui jau taikė areštą, nors jokio arešto jis neturėjo jokios teisės taikyti.

Daiktų nusavinimo istorija:

1.   Teismas nustate, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Kauno apylinkes teismo 2016 m. liepos 8 d. vykdomajj rastą dėl pareiškejos (ne skolininkes) Viktorijos Fetaimia iškeldinimo iš išieškotojui Giedriui Buineviciuinuosavybes teise priklausancio gyvenamojo namo, esančio Kauno r., Ringauduose , ne Gėlių o Rūtų g. 18, kartusu jai priklausančiu kilnojamuoju turtu (vykdomoji byla Nr. 0070/16/11519). Visi aukščiau paminėti daiktai – yra KILNOJAMI.

2.   Minetoje vykdomojoje byloje antstolis Raimundas Stanislauskas 2017 m. kovo 10 d. sudarė pareiškejos (ne skolininkes) turto aprasą (212 vnt. daiktų) ir esą perdavė daiktus saugoti paskirtam turto saugotojui (ne administratoriui) , t. y. Gintautui Drangauskui.

3.   Teismas nepagrįstai nusprende, kad pareiškeja esą nepateikė jokių jos prašymą pagrindžiančių irodymų, todel prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atmetė (CPK 144 straipsnio l da lis, 510 straipsnio 2 dalis). Nors ji pateikė tų daiktų pirkimo čekius, sąskaitas faktūras, garantijas  ir įrangos sutartis. 

4.   Pasinaudojęs tokia teismo indulgensija antstolis Raimundas Stanislauskas iki šiol nesugrąžino pareiškėjai automobilio ir net 71 stambaus ir aiškiai matomo daikto.

5.   Pateikus jam skundą jis jį pavadino prašymu ir neatsakė ikiteismine tvarka į tą skundą, tad tapo neįmanoma net jo skųsti teismui.

6.   Susidarė neteisėtų pažeidimų grandininė reakcija, kuri – yra įmanoma tik su teismo šališkumo pagalba, siekiant riboti Konstitucines V.Fetaimia teises atgauti savo kilnojamus daiktus.

7.   Siekiant paduoti skundą Apeliaciniam teismui el.paštu taip pat atsirado kliutis, teigiant, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus tik per EPP, kur jai net nebuvo iki šiol suteikta skundžiamos nutarties prieiga.

8.   Taigi, gavosi, kad jau ne tik antstolis, Apylinkės ir Apygardų teisėjai daro kliutis paduoti skundą, bet ir pats teisingumo ministras. 

9.   Tai jau akivaizdžiai demonstruoja visos Lietuvos teisinės sistemos suinteresuotumą tiesiog nusavinti pareiškėjos aiškiai matomus vertingus daiktus, kas – yra jau aboliuti teisinių pažeidimų anomalija, kuri vėlgi demonstruoja Lietuvoje susidariusią išmąstyta nesveikų asmenų fantasmagorija, siekiant palikti svetimame valdyme pareiškėjos asmeninius daiktus.

10.             Galiausiai tampa aišku, kad žemesnės instancijos vykdo kažkokio asmens, užimančio labai aukštą postą įsakymus riboti ieškovės teises, siekiant nusavinti jos tualetus ir kitus vertingus buities daiktus. Kas ji įtaria jau – yra paties Sauliaus Skvernelio, buvusio Lietuvos Premjero nesveikas  noras per ją ir jos šeimą bei investicijas padarytas Aurelijos Pikžirnytės gerbūviui aprūpinti savo vidaus reikalų patarėją jos oficialiai mažai uždirbantį  kraujo brolį Arnoldą Pikžirnį ir jo bedarbį tėvą Aurelijų Pikžirnį. Kur gyvenime - realybėje - tai matyta? Jeigu Skvernelis čia ne prie ko - tai, kaip ŽMOGUS, Vyras, seimūnas ir buvęs premjeras pats tegul ir aiškinasi, kaip - yra įmanoma Lietuvoje taip ilgai negrąžinti moters su dukra asmeninių daiktų?

Taip ilgiau testis negali, nes  - tai yra mano daiktai ir aš  juos pirkau savo šeimai, o realybės iškraipytojams.

Kadangi jie – yra ilgalaikiai ir aiškiai matomi, kur buvo palikti, prašau išduoti LATO rekomendaciją, kaip juos atgauti.

Dėkoju,

Pagarbiai,

Viktorija Fetaimia