K.Sulikienės pretenzijos "Laisvam laikraščiui" atmestos - teismas pašiepė jos kvalifikaciją

K.Sulikienės pretenzijos „Laisvam laikraščiui“ atmestos

Aurimas Drižius

Teisininkė Kristina Sulikienė, kuri metus dirbo „Laisvame laikraštyje“ teisininke ir buvo atleista iš darbo dėl grubių darbo drausmės pažeidimų (atsisakė vykti į teisme nagrinėjamą bylą, nes „turėjo kai ką pasodinti darže“), vėliau užpylė teismą ieškiniais, reikalaudama priteisti jai iš leidėjo UAB „Patikimas verslas“ didžiules sumas „už bandymą diskredituoti“. Nors Darbo ginčų komisija pripažino, kad K.Sulikienės atleidimas iš darbo yra teisėtas, tašką jos ieškiniams padėjo Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas jos skundus : „ieškovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ir teisininko profesinę kvalifikaciją, turėtų žinoti procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus“.

Dabar K.Sulikiene savo redaguojamame bloge dergia buvusį darbavį paskutiniais žodžiais, nors prieš metus prašėsi į darbą „nes antstolis areštavo visas sąskaitas“. Pasigailėjau jaunos šeimos, priėmiau į darbą ir štai rezultatas (citata iš K.Sulikienės straipsnio :

„…Tačiau prokuratūra niekada netyrė laisvo sienlaikraščio juodosios buhalterijos, kai už “laisvą rašymą” iš nukentėjusių žmonių buvo reketuojama po 1000 eurų, ir net kažką apšmeižus, teismų sistemos duomenimis, redaktorius atsikydavo paneigti, jeigu apšmeižtas žmogus nesusimokės po 1000 už puslapį jo sienlaikraštyje, kuris dėl melagingai nurodyto PVM platinimo įmonei, nėra platinamas, ir šitie sukčiai bent jau nebegauna pinigų sėdėjimuiu, bezdėjimui ir nieko neveikimui.

Laisvo sienlaikraščio redaltorius jau buvo į žmogų nepanašus, tiesiog nusipenėjęs begemotas, auginantis trečią šimtą kilogramų.

Tariamų intelektualų, arba, prof. R. Apanavičiaus žodžiais tariant “intelektualistų”, “proto užtemimo” požymis – pliurpimas apie bet ką, apie nieką, ir viską, ir būtinai, turint elektrikų išsilavinimus, pacituoti ką nors, nebūtinai teisingai – bet bent jau kad atrodytų tariamai išsilavinę.

Komentatoriai šių “intelektualų” nepagailėjo, ir vienareikšmiškai pasmerkė juos“.

Galvoju, ar vertėtų atkreipti teisėsaugos dėmesį į tokias Sulikienės parašytus kliedesius.

Civilinė byla Nr. e2S-624-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00511-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Kristinos Sulikienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kristinos Sulikienės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Patikimas verslas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėtos algos dalies ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo antstolis Saulius Užkuraitis,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovės atleidimą iš darbo UAB „Patikimas verslas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu; 2) laikyti darbo santykius nutrūkusius pagal darbuotojo vienašalį pareiškimą ir pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 3) priteisti iš atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, 1 960 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti suėjo 2019 m. kovo 5 d.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Ieškovė nesuprato, kaip reikėjo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą per 7 dienas pašalinti ieškinio trūkumus ir kur siųsti patikslintą ieškinį – Vilniaus miesto apylinkės teismui ar Vilniaus apygardos teismui.
- Vilniaus apygardos teismas negalėjo priimti neskundžiamos nutarties dėl trūkumų šalinimo, nes to nenumato CPK 115 straipsnis, todėl ieškovė laukė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria būtų nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas ieškovei. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus (tiksliai ir aiškiai ir nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, sukonkretinti faktines aplinkybes, kaip ir kokiu būdu inicijuojamas individualus darbo ginčas turės įtakos trečiuoju asmeniu nurodomo antstolio Sauliaus Užkuraičio teisėms ir pareigoms).
Ieškovei nurodytą teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis ieškovei įteikta 2019 m. vasario 26 d. per Elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl terminas ieškinio trūkumams pašalinti suėjo 2018 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad nesuprato, kaip reikėjo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą per 7 dienas pašalinti ieškinio trūkumus ir kur siųsti patikslintą ieškinį – Vilniaus miesto apylinkės teismui ar Vilniaus apygardos teismui. Ieškovės manymu, Vilniaus apygardos teismas nutartimi negalėjo nustatyti ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti, nes to nenumato CPK 115 straipsnis, todėl ieškovė laukė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria būtų nustatytas terminas trūkumams pašalinti.
Sprendžiant dėl ieškovės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ir teisininko profesinę kvalifikaciją, turėtų žinoti procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei šių reikalavimų neatitinkančių procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką ar bent jau gebėti susirasti su tuo susijusią teisinę informaciją, juolab kad pati ieškovė atskirajame skunde nurodo turinti 10 metų teisinio darbo patirtį. Iškilus klausimų dėl ieškinio trūkumų šalinimo tvarkos, ieškovė taip pat galėjo kreiptis tiek į pirmosios, tiek į apeliacinės instancijos teismą, prašydama suteikti reikalingą informaciją, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė būtų siekusi išsiaiškinti šias aplinkybes.
Ieškovės teiginys, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi negalėjo nustatyti ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismui priimant 2018 m. vasario 21 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės pateikto ieškinio trūkumus, nustatė naują terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismui to nepadarius, ieškovė būtų praradusi galimybę šalinti nustatytus procesinio dokumento trūkumus, nes teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo nustatytas ieškovės naudai ir interesais.
Byloje nustačius, kad ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).