Jolanta Blažytė : BUHALTERIJA APIE TAI, KĄ SAUGOME

BUHALTERIJA APIE TAI, KĄ SAUGOME

Žurnalistas užduoda Premjerei I. Šimonytei labai konkretų klausimą:

„Ką mes dabar saugome vis dar labai griežtais karantino ribojimais?“

Premjerės atsakymas buvo toks, kad , prisipažinsiu, jį skaičiau gal kokius 5 kartus. Skaičiau ir negalėjau atsitokėti. Taigi premjerė pasakė, kad mes nieko nesaugome, o tik stengiamės, kad žmonės, kuriems reikia kelio sąnario operacijos ar kitos medicininės intervencijos, šias paslaugas gautų…..

Cituoju pažodžiui Premjerę:

„Infekcinių gydymo lovų Lietuva turi 200. Šiandien COVID ligonių užimtų lovų yra 1000. Vadinasi, apie 800 lovų esame paėmę iš kitų paslaugų.“ (Na, taip net ir pirmokas patvirtins kad aritmetika teisinga).

Cituoju Premjerę toliau:

„ Tad šiuo atveju mes saugome ne medikus nuo papildomo darbo, o stengiamės, kad žmonės, kuriems reikia sąnario protezavimo ar kitokios medicininės intervencijos, galėtų pradėti gauti šias paslaugas. Nes tik tada, kai turėsime 200 užpildytų infekcinių lovų, turėsime tai, kam paruošta mūsų sveikatos apsaugos sistema“. (Tiesa, baigdamas savo kadenciją SA ministras A. Veryga minėjo, kad COVID lovų skaičius išplėstas iki 663, tai kur tos lovos dingo telieka dar viena statistine paslaptimi)

Vadinasi, kai tik COVID ligoniai atlaisvins 800 lovų belaukiantiems sąnario operacijų, tada karantinas bus nutrauktas??????

Komentarų čia nėra, tačiau niekas nedraudžia svajoti kas būtų, jei būtų. Pavyzdžiui, kas būtų jei valstybę valdytų ne buhalteriai, bet, pavyzdžiui, verslo vadybininkai.

Šioje situacijoje vadybininkas galėtų veikti pagal vieną iš trijų scenarijų:

Scenarijus Nr.1. Pasikviestų finansų ministrą ir pasakytų: žiūrėkite, valstybė dėl karantino klimpsta į milijardines skolas, griūna žmonių gyvenimai. Milijardai yra švaistomi ne ten, kur būtina. Tai gal kaip nors surandame vieną kitą milijoną tam, kad įrengti papildomas 800 lovų COVID ligoniams ir kad šie ligoniai atlaisvintų lovas, belaukiantiems sąnario operacijos…Juk gydytojai šiaip ar taip yra saugūs, paskiepyti ir darbu neperkrauti – tai gal tegu ir operuoja tuos sąnarius..

Paskui dar pasikviestų Sveikatos apsaugos ministrą ir primintų, kad net EBPO Lietuvai nuolatos priekaištauja dėl per didelio lovų ir ligoninių plotų skaičiaus. Ir tuo pačiu paklaustų: tai kodėl tų lovų trūksta, jei ekspertai sako, kad yra per daug? Jei jau ką, tai Lietuvoje gydymo įstaigose esantis lovų skaičius (kartu su slaugos lovomis) siekia apie 23 000 ir kone pusė jų yra tuščios. Tai kodėl tų lovų negalima perstumdyti taip, kad jų užtektų ir COVID ligoniams ir norintiems išsioperuoti sąnarį?

Scenarijus Nr2. Pasikviestų gerą ekonomistą ir paskaičiuotų, kas būtų naudingiau: ar visą šalį klampinti į milijardinius nuostolius, žlugdyti ekonomiką bei žmonių psichinę būseną, ar vis tik surinkti tuos visus sąnarį norinčius išsioperuoti žmones, susodinti juos į privačius lėktuvus ir nuskraidinti į privačią Šveicarijos kliniką, kur šveicarų gydytojai jiems atliktų pačias kokybiškiausias pasaulyje sąnario operacijas. Turiu didelį įtarimą, kad pastarasis variantas būtų šimtus kartų pigesnis. Kaip ne kaip, juk visi sėdime uždaryti tik dėl to, kad, anot Premjerės, žmonės galėtų greičiau išsioperuoti sąnarius.

Scenarijus Nr.3. Susikviestų visą savo ekspertų grupę su visais ten reziduojančiais skautais ir lieptų jiems išspręsti vieną uždavinuką:

„Beveik be karantino ir kaukių gyvenančioje Švedijoje (gyventojų skaičius 3,5 karto didesnis, nei Lietuvoje) vasario 11d duomenimis iš viso ligoninėse buvo gydyta tik 1400 pacientų su COVID, o intensyvios terapijos skyriuose -227. (Švedijoje gerokai daugiau vyresnių, tuo pačiu pažeidžiamų žmonių, lyginant su Lietuva)

Vadinasi, vienam gyventojui tenkantis hospitalizuotų COVID ligonių skaičius Lietuvoje yra apie 2,5 karto didesnis, nei Švedijoje.“

Klausimas ekspertams: ką duoda tas jūsų karantinas, privalomos kaukės bei judėjimo tarp Balbieriškio ir Zapyškio suvaržymai, jei šalyje su griežtu karantinu ligoninėse guli daugiau COVID pacientų, nei šalyje, kur karantino beveik nėra?

Jei ekspertai šio uždavinuko neišspręstų, geras vadybininkas juos tiesiog pakeistų kitais, labiau kompetetingais…

Deja, šalį bei COVID krizę pas mus valdo ne vadybininkai, todėl šios mano vadybinės svajonės, panašu, taip ir liks svajonėmis. Ir, panašu, dar ilgai būsime įvairių ir įvairiose fobijose sėdinčių „ekspertų“ įkaitais – juk vienas susigalvos, kad pasaulį galima išgelbėti, ribojant judėjimą tarp Balbieriškio ir Zapyškio, kitas – skaičiuojant rogutėmis besivažinėjančius vaikus, trečias – dėvint ant nosies po dvi kaukes.

Atsiprašau visų buhalterių – nieko asmeniška. Visos profesijos ir kompetencijos pasaulyje yra labai reikalingos. Tik būtų gerai, kad jos būtų naudojamos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. O įvedinėti šalyje karantiną, nežinant koks yra galutinis to karantino tikslas, marods, yra ne kas kita, kaip buhalterinių kompetencijų naudojimas ne laiku ir ne vietoje.