Jeigu sužalojo kariškis – baudžiamasis kodeksas nebegalioja?
Jeigu sužalojo kariškis – baudžiamasis kodeksas nebegalioja?
Kristina Sulikienė
Kadangi Lietuvos kariuomenė neatsako į klausimus nei dėl 2016 03 22 „pratybų“ – kokios buvo pratybos, kas jas paskelbė, ką ten veikė Artūras Venckus; neatsako ir į klausimą, ar galima užpuldinėti invalidus, kai jie prieš miegą išeina pasivaikščioti, tęsiame pasakojimą apie tai, kaip 2016 03 22 tamsiu paros metu iš mašinos iššokęs Artūras Venckus žiauriai sumušė Vytautą Šalomską, kad jam išniro ranka, buvo nutrauktos sausgyslės, kurioms atstatyti buvo daromos operacijos, ranka karojo, nebegalėjo su ja nieko kelti; buvo sulaužytas šonkaulis – LK atstovė Eglė Trataitė – Žebelienė, pareiškė, jog visa Lietuvos kariuomenė didžiuojasi šiuo smurtininku, kad jo smurtiniai veiksmai – tai didvyriškumas, kiekvienam piliečiui – pavyzdys.
Kokia išsigimusi ir demoralizuota Lietuvos kariuomenė – rašiau ne viename savo straipsnyje.
Vien ko verti šaukštų skandalai, arba trumpikių ir paklodžių pirkimas iš įmonių, kurios neturi darbuotojų. Kaip LK integrali dalis, atvirai pareiškiu, jog nepritariu Artūro Venckaus smurto veiksmams, kai jis užpuolė neįgalų, vos 30 procentų darbingą asmenį, ir reikalauju Artūrui Venckui baudžiamosios atsakomybės, nes Artūras Venckus savo veiksmais diskreditavo kario vardą, pažemino visą Lietuvos kariuomenę, sudarė įspūdį, jog visi kariai yra neadekvatūs smurtininkai, be to, neturintys elementarių žinių, kas yra nusikaltimas, kas nėra, kaip reikia bendrauti su piliečiais; apie šį įvykį pranešta visoms įmanomoms LK ir KAM struktūroms, ir žiūrėsiu, kaip jos reaguos – ar tikrai toliau didžiuosis, ar suras progą apsivalyti nuo sisteminių šiukšlių, kurios armatūros atliekas laiko „didelės vertės turtu“ – tiksliau, proga sudaužyti invalidą, išėjusį pasivaikščioti. Po to aišku, tokie rėkia, kad rusai puola ir nuo jų apgins jie mus. Tik kad rusų tarpe invalidų nebus, jėgos nebus nelygios, reikės kautis. O ne gąsdinti pensininkus, ir juos „suiminėti“ dėl „vagystės“ „labai didelės vertės turto“ – 30 eurų.
Pritarti teisės analfabetui, kuris dirbdamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nežino, kaip atriboti administracinę ir baudžiamąją teisenas, ir dėl to drąsiai daro nusikaltimus – nes svainė Oželienė dirba prokuratūroje, ir svainės draugės apsaugos, suradę kažkokią išimtį,- nesvarbu, kad duotajam atvejui ta išimtis negalioja, nes net teisės pirmakursis žino, jog kaulų lūžiai šalia gyvybiškų organų – sunkus kūno sužalojimas: sunkus sveikatos sutrikdymas (LR BK 135 str.). Tuos pirmakursius ir saugojo Vytautas Šalomskas, nes dirbo Teisės fakulteto sargu; tačiau kai jam buvo išnarinta ranka, jam nebebuvo pratęsta sutartis. Artūras Venckus padarė ne tik sveikatos sutrikdymą – jis padarė finansinius nuostolius, nes Vytautas Šalomskas negauna pajamų, kurias planavo gauti,- buvo išėjęs pasivaikščioti prieš planuojamą grįžimą į darbą 2017 03 25. Grįžti į darbą nebuvo lemta, nes buvo užpultas Artūro Venckaus ir sužalotas.
Tai, kad Artūras Venckus Vytautui Šalomskui padarė sveikatos sutrikdymą – pripažįsta net Kristina Mockienė, prokurorė, tik ji subjektyviai pasitarusi su savimi, nusprendė, jog jeigu kariškis padarė nusikaltimą – jam taikomas atleidimas nuo jo. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra visiškai kitas procesas: ikiteisminis tyrimas pradedamas visais atvejais, ir tik tyrime galima aiškintis, galima atleisti, negalima, atleidžiama tik tada, kai smurtininkas atlygino žalą. Tokių duomenų,jog Artūras Venckus būtų atsiprašęs, susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, atlyginęs jam žalą, operacijų kaštus, kad būtų atlyginęs valstybei, Sodrai žalą, draudimui – nėra. Artūras Venckus didžiuojasi savo veiksmais, kai sutrikdė sveikatą neįgaliam asmeniui, o Lietuvos kariuomenės šauktiniams yra nurodoma didžiuotis smurtiniais šio kariškio veiksmais. Tai nėra normalu, ir tai diskredituoja visą Lietuvos krašto apsaugos sistemą, menkina jos prestižą, nes nuo smurtininkų, negerbiančių įstatymo, piliečio, viešosios tvarkos, bei esančio šeimyninėje rangoje su teisėsauga, Lietuvos kariuomenė turi valytis, o ne dauginti tokių asmenų skaičių savo tarpe.
Iš 2016 m. lapkričio 2 d. Kristinos Mockienės atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kariškio Artūro Venckaus veiksmų – nors spręsti dėl tarnybines pareigas, kaip jis pats visose apklausose teigia – atlikusio kariškio paprastas prokuroras negali,nes tai nėra jo jurisdikcija.
„Atliekant pareiškimo tikslinimą, buvo gauta specialisto išvada Nr. pG2328/2016(02), kurioje nurodyta, kad Vytautui Šalomskui konstatuota poodinės kraujosuvos dešinėje alkūnėje, juosmens srityje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, kairės krūtinės ląstos pusės XII šonkaulio lūžimas, dešinio žastikaulio galvos užpakalinis išnirimas, dešinio stipinkaulio galvutės lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti keturių ir daugiau trauminių poveikių paėkoje, tiek nugriuvus tiek atsitrenkus į kietus bukus daiktus“.
Nors bet kuris pirmo kurso teisės studentas iš duotos užduoties sugebėtų nustatyti, jog buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir teste teisingai kvalifikuotų baudžiamąją veiką LR BK 135 str., prokurorė to nesugeba.
Nes ekspertizės išvadoje nėra parašyta, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra išvardyti sužalojimai, o iš nukentėjusiojo asmens, kurį sumušė Artūras Venckus, paaiškinimų, akivaizdu, jog praėjus 1 metams nuo galimo nusikaltimo, jis tebesigydo. Normalus ir besidomintis LR BPK 2 str. tikslais prokuroras būtų patikslinęs, jeigu neparašė ekspertizė įstaiga, koks sutrikdymo mastas – būtų tikslinęs tą mastą, o ne pats nustatinėjęs mastą. Prokuroras – ne medikas.
Sunkus kūno sužalojimas padaromas kai žmogui atsitinka ilgai besitęsiantys reiškiniai, automatiškai sunkus kūno sužalojimas kvalifikuojamas, jeigu kėsintasi į gyvybiškai svarbius organus – štai matome, Artūras Venckus su tarnybos draugais Gegužiu ir Rutkausku sulaužė senyvam žmogui XII šonkaulį (liudija, kad „padėjo sulaikyti“, kad vertė ant žemės, prispaudę laikė) – tai pirmo kurso studentas kvalifikuotų kaip sunkų sveikatos sutrikdymą; rankos išnarinimas, po to sekusios kelios operacijos – sunkus kūno sužalojimas. Tarnybos draugai visur liudija, jog kartu mušė ligotą žmogų, žmogaus užpuolimą vadindami „sulaikymu“, painiojasi parodymuose, tačiau visi kaip vienas tvirtina, kad parvertė žmogų veidu į grindinį. Žmogų, kuris ką tik patyręs 2 insultus. Šiaip jau normalus, sveiko proto prokuroras pagal siektas pasekmes kvalifikuotų visai trijulei kaip pasikėsinimą nužudyti iš savanaudiškų paskatų – norėjo pasiautėti trijulė, tai suradę ligotą žmogų, užpuolė, sudaužė, o kadangi jis negavo trečio insulto ir nemirė, tai tąso dabar jį per teismus – reikalavo atvesdinimo, baudos.
Labai nevyriškai elgiasi tas Artūras Venckus, kuris turėtų būti šauktiniams pavyzdys, nors savo ieškinyje rašo, jog jis vadovaujasi visada šūkiais, kad teisingumas, pagarba Tėvynei – apgailėtina ir kreiva smurtininko priesaika, ar ne? „Savo profesinėje veikloje visuomet vadovaujuose teisingumo, padorumo, atsakomybės, ištikybės principu, karo policijos šūkiu: „Širdyje narsa, darbuose – teisingumas!“, todėl dėl tokių pažeidėjo veiksmų jaučiausi emociškai sutrikęs, buvo sunku susikoncentruoti pratybų metu, kurį laiką jaučiau fizinį (kodėl ne dvasinį?? – K.S.) skausmą, manop kaip profesin ės tarnybos kario, kurio pagrindinė funkcija iur pareiga ginti Lietuvos Respubliką, tarnauti savo šaliai, saugoti Lietuvos Respublikos gyventojų ramybę, ginti piliečių teises ir teisėtus interesus, asmenybė buvo pažeminta ir sumenkinta“.
Taip civiliniame ieškinyje rašo smurtininkas, kuris sutrikdė sveikatą Vytautui Šalomskui: kad kai mušėsi, tada sutriko fiziškai, dar iš konteksto matome, kad ir psichiškai sutriko, keista, kad iš viso galėjo tęsti tarnybą toks sutrikęs. Tikėsimės, į civilinio ieškinio argumentus dėl psichologinio sutrikimo, negebėjimo koncentruotis atsižvelgs profesinės karo tarnybos vadai, ir būtina tvarka pasiūlys paankstintą karo medicinos ekspertizę, tikslu nustatyti, ar Artūras Venckus po to ilgą laiką trukusio sutrikimo, yra tinkamas tarnauti šaliai, kurią šitaip ištikimai gina, tamsiu paros metu daužydamas senukus, negalinčius apsiginti. Juk gyrėsi apsklausose, jog „panaudojau kovinius veiksmus“.
Smurtininko, kuriam nieko tokio išnarinti kažkam ranką, sulaužyti šonkaulį, civilinis ieškinys – kaip jis nukentėjo besimušdamas, rodo, jog kariškis moka skųstis, ir gyventi iš kito kišenės, bet nemoka prisiimti atsakomybės.
Tokios savybės yra karo tarnybos statuto pažeidimas, nes karys visų pirma yra pavyzdys visiems kitiems piliečiams, jis gerbia piliečius, Tėvynę Lietuvą, vadovaujasi teisingumu, kaip teisingai rašė šis smurtininkas.
Šonkaulio sulaužymas baudžiamojoje teisėje yra laikomas sunkiu kūno sužalojimu, nes šalia yra gyvybiški organai (plaučiai, kepenys, širdis), kuriuos pradūrus, gresia mirtis.
Todėl tolimesnis Kristinos Mockienės būrimas iš kavos tirščių neįtikina:
„Lietuvos baudžiamojo kodekso 29,30 straipsniuose nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą“.
Viskas būtų gerai, jeigu Vytautas Šalomskas būtų daręs kokį nusikaltimą, ir jeigu tas nusikaltimas stabdytinas dėl kažkokios didelės vertės turto – nors Artūras Venckus savo liudijimuose ir paaiškinimuose ir aiškina, kad jis sustabdė labai didelės vertės turto-30 eurų įvertintų šiukšlių, statybinio laužo – „vagystę“, todėl turėjo padaryti šiuos sužalojimus, kurių jis net neneigia.
Keistas Kristinos Mockienės aiškinimas apie „aktyvų priešinimąsi“. Žmogus – po 2 insultų, sunkiai vaikščiojo, vos paėjo. Artūras Venckus atseit to nežinojo – tačiau bylos nagrinėjimo metu tą sužinojo, tačiau aktyviai laikosi pozicijos,kad „stabdė nusikaltimą“.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas visas vagystes iki 3 MGL nelaiko nusikaltimu, jeigu jau žmogus ir būtų ką nors nešęs, tai dirbančiam Karo policijoje ir dar kažkokio viršininko pavaduotojui gėda nežinoti baudžiamojo kodekso – tai kaip Artūras Venckus dirba toje tarnyboje, jeigu nežino, kad „labai didelės vertės turtas“ yra nuo 250 MGL.
Jo veiksmai – neadekvatūs situacijai. „Kauno dienoje“ radau paaiškinimą, jog kariškiai galėjo susitrenkti su kažkokia mašina, o Vytautas Šalomskas buvo neparankus liudytojas, netyčia tuo metu vaikštinėjęs prieš miegą, todėl galimai nuspęsta jį pašalinti įbauginti, apkaltinti nebūtais dalykais – kad nebūtų judinama įvykusi avarija. Įvykus avarijai galėjo būti matuojamos promilės, todėl kariškiai pasitvarkė kitaip. Beje, Artūras Venckus nors ir grasino nubylinėti Vytautą Šalomską, į teismą jo dėl interviu spaudai – nepadavė. Todėl „Kauno dienoje“ nurodyta nuomonė, kad nuo kariškio ėjo alkoholio kvapas, naudotina, nes nėra nuginčyta, be to, iš padarytų sužalojimų, matyti, jog asmuo veikė labai agresyviai, gali būti, cheminių medžiagų poveikyje.
Jeigu Evaldas Pašilis vis tik išdrįstų iškelti baudžiamąją bylą, nes iš ekspertizės akto matyti veika LR BK 135 str. be to, manipuliuota ir žmonos, savo tarnybinėmis pareigomis, meluota apie kažkokias nesamas pratybas, nors joks jokio viršininko įsakymas nepridėtas, o KAM puslapis neteikia informacijos, rodo, kad elitinės pratybos „Žaibo kirtis“ buvo pasibaigęs – tai būtų tikra ir įdomi byla.
Kiek galima apaugti taukais, iš vieno šono turint policininkę, su seserim prokurore, o iš kitos – visą kariuomenę. Nebaudžiamumas pasiekęs tokį lygį, kad sumušęs invalidą kariškis, save laiko nukentėjusioju, o Kristina Mockienė net nelaiko jo padaryto nusikaltimo tokiu. Nors pati nutarime rašo, jog ji mato, kad Artūras Venckus tikrai sumušė Vytautą Šalomską.
Jeigu Artūras Venckus neskaitė 2016 11 02 nutarimo, kur parašyta, kad yra padarytas sveikatos sutrikdymas, tai tegul susipažįsta. Šiaip jau pagal karo tarnybos statutą, jeigu kariškis padaro nusikaltimą, ir piktnaudžiauja tarnyba, jis turi nusišalinti nuo tarnybos, ir prašyti ištirti jo veiksmus. Tuo labiau, kad pats dirba įstaigoje, kuri inicijuoja tyrimus.
Karo tarnybos pagrindinės funkcijos yra užtikrinti tvarką ir nusikaltimų prevenciją KARINĖSE teritorijose.
Jeigu karo policijos tarnautojas sumaišo gatvės puses, ir nežino, kad ten ne jo teritorija, ir pradeda patruliuoti tamsiu paros metu kažkokiose statybvietėse, čia netgi gali būti negerai su psichologine sveikata, sutrikusi koordinacija, nes kitaip paaiškinti šių veiksmų neįmanoma.
Be to, VDU pateiktas vaizdo įrašas įrodo, jog tiek A. Venckus, tiek jo draugai kariškiai davė galimai melagingus parodymus, taigi dar viena veika – melavimas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodymų baudžiamajai bylai pradėti klastojimas.
Tai po to kyla klausimas – ką toks asmuo gali ištirti kariuomenės viduje, jeigu jis pats galimai daro nusikaltimus – tiesa, Kristina Mockienė laiko, jog jis pagal LR BK 29,30 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sulaikė savo paties darbovietės prieigose aplinką tvarkiusį asmenį.
Iš LAT suformuotos praktikos, tyrimo įstaiga turi aiškintis, ar žmogus veikė savo įprastu ritmu, užsiėmė savo veikla, o kitas ne taip suprato – nes yra situacijų, kai kažkas kažkam kažką skolina, o policija formina vagystę, vėliau paaiškėja, jog pasiskolinimas – įprasta kaimynų veikla. Taip ir čia – sutvarkyti VDU fakulteto prieigas buvo įprasta Vytauto Šalomsko veikla, jis tai darydavo kartais ir naktį, kad ryte jau nuo 8 val. būtų prieinama teritorija. Pamatęs kažkokius statybinius laužus, jis patraukė į šoną, kad studentai nesusižeistų. Venckaus neadekvatumas turėjo būti įvertintas, o ne varoma vienintelė versija, kad jis neva stabdė vagystę. Be to, Venckus negalėjo nežinoti, kad toks asmuo yra kaimynas karinės teritorijos, o jeigu nežinojo, tada labai blogai dirba Karo policija, nesilaiko statuto reikalavimų, nesirūpina savo teritorijos apsauga, nesidomi, kas gyvena teritorijos pašonėje.
Beje, policija, kuri atsidariusi mato visą žmogaus dosje, apsimetė, jog nežino, kad Vytautas Šalomskas dirba VDU ir pabrėžtinai kreipėsi su užklausimu į VDU – nes atseit, nemato iš savo kabineto, žmogaus statuso, ir kur jis dirba. Apgailėtina ir labai negrabiai sukurpta byla, kurioje posėdis vyks jau šių metų balandžio 27 dieną, 12:30 val Kauno miesto apylinkės teisme, Laisvės al. 103.
Kur nukentėjęs asmuo nuo smurtinio nusikaltimo paverstas sugertuko lygio nutarimais nusikaltėliu, vien dėl to, kad Artūrui Venckui, kuris net neslepia sumušęs invalidą, negrėstų baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau iš ekspertizės akto matyti, jog galimai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, LR BK 135 str. veika, todėl LR BK 29,30 str. negalioja, nes jie galiotų, jeigu Vytautas Šalomskas būtų bandęs Artūrą Venckų nužudyti.
Jeigu Generalinė prokuratūra pradės tyrimą prieš Artūrą Venckų, jam gresia kalėjimas iki 10 metų, ir aišku nušalinimas nuo tarnybos.
Kadangi Vytautas Šalomskas akivaizdžiai sunkiai vaikščiojo, ir nematyti insulto požymių neįmanoma – nebent Artūras Venckus neturi absoliučiai jokios kompetencijos jokioje srityje (pradinis med. Parengimas kariuomenėje – būtinas, tikslu gelbėti gyvybes mūšio lauke), tai jam gresia privilegijuota, sunkesnė veika – tai LR BK 135 str. 2 dalis – bejėgiškos būklės asmens sveikatos sunkus sutrikdymas.
