Įvedus rusiškos naftos kainų „lubas“, naftos kaina 2023 m. pasieks 110 dolerių už barelį (šiandien kainuoja 76 USD)

Kodėl G7 kainų ribojimas nepakenks Rusijai, bet paspartins infliaciją ir recesiją Vakaruose

Almetjevsko rajone, Tatarstane, Rusijoje, matyti naftos siurblinė. – Sputnik International, 1920, 2022 12 05
© Sputnik / Maksim Bogodvid / Eiti į žiniasklaidos banką

Gruodžio 5 d. įsigaliojo G7 nustatyta 60 JAV dolerių riba rusiškos naftos kainai, todėl naftos kainos pakilo 3 proc. Tačiau energetikos ekspertai „Sputnik“ sakė, kad tai gali būti tik naftos kainų augimo pradžia.
„Vakarų nustatytas Rusijos naftos eksporto kainų limitas nėra nei perspektyvus, nei įgyvendinamas“, – „Sputnik“ sakė tarptautinis naftos ekonomistas ir pasaulinės energetikos ekspertas Dr. Mamdouh G. Salameh.

„Todėl jis pasmerktas žlugti. Rusija, pasaulinė naftos rinka ir OPEC+ ją atmes. Rusija ne kartą yra sakiusi, kad sustabdys naftos eksportą į bet kurią šalį ar šalių grupę, kuri įgyvendins kainų ribojimą. Tai sukels trūkumą rinkoje ir dar labiau padidins naftos kainas, o „Brent“ rūšies naftos kaina iki metų pabaigos šoktels iki 100-110 JAV dolerių už barelį.“
Panašiai prognozuoja ir Amerikos bankas (Bank of America, BofA). 2023 m. „Brent“ rūšies naftos kaina pasieks 110 JAV dolerių už barelį. BofA įspėjo apie papildomą riziką, kuri gali padidinti spaudimą kainoms. Taigi, banko teigimu, Rusijai atsisakius parduoti naftą bet kokiems kainų ribojimo dalyviams, naftos eksportas gali sumažėti iki milijono barelių per dieną, o tai gali dar labiau padidinti naftos kainas. Tai esą gali padidinti ir taip sparčiai kylančią Brent naftos kainą 20-25 JAV doleriais už barelį.
Galimi tiekimo sutrikimai iš OPEC gamintojų arba OPEC+ sprendimas sumažinti bendrą gavybą gali dar labiau padidinti pasaulio energijos rinkas apėmusį neapibrėžtumą. OPEC+ nariai yra suinteresuoti, kad „Brent“ rūšies naftos kaina būtų 100 JAV dolerių ar didesnė: pasak A. Salameh, joms, išskyrus Rusiją, reikia, kad naftos kaina padidėtų, siekiant subalansuoti savo biudžetus. Jis prognozavo, kad kartelis įvertins rinkos reakciją į kainų ribojimą ir tada imsis veiksmų.
„Neįsivaizduojamu atveju, jei rinka nereaguotų į viršutinę ribą, tada OPEC+ sumažins gavybą, kad užtikrintų kainų ir tiekimo stabilumą“, – spėjo energetikos ekspertas.
Anksčiau, gruodžio 4 d., 23 naftos gamintojų klubas susitiko aptarti gavybos politikos krypties. Jie susitarė laikytis esamos politikos – iki 2023 m. pabaigos naftos gavybą mažinti dviem milijonais barelių per dieną.
„Akivaizdu, kad naftos kainos kils“, – sakė finansų ir politikos komentatorius Tomas Luongo. „Taigi, 2023 m. laukite dar vienos didelės infliacijos bangos, pagrįstos kylančiomis energijos kainomis, Kinijos ekonomikos atsinaujinimu, darančiu spaudimą metalų kainoms, ir maisto trūkumu dėl ES karo dėl periodinės elementų lentelės.“

Sputnik paaiškina
Penkios priežastys, kodėl G7 Rusijos naftos kainų ribojimas yra pasmerktas pražūčiai
Lapkričio 23 d., 13:33 val.
Kodėl G7 planas nubausti Rusiją žlunga
„Jei deklaruojamas ribojimo tikslas yra priversti sumažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto, jis visiškai žlugs“, – sakė A. Salameh.
„Rusijai netrūksta savo naftos pirkėjų. Be to, ji turi didelį naftos tanklaivių laivyną, kuris gabena jos eksportuojamą naftą po visą pasaulį. Rusijai nereikia naudotis nei Vakarų laivybos, nei Vakarų draudimo kompanijų paslaugomis savo naftos kroviniams gabenti. Jos pirkėjai patys apdraus savo importuojamą rusišką naftą. Net jei Rusija parduotų šiek tiek mažiau naftos, jos pajamos nesumažės, nes ji gaus naudos iš didesnių naftos kainų“, – tęsė naftos ekonomistas.
G7 planas remiasi draudimu laivybos ir draudimo bendrovėms teikti paslaugas Rusijai, nebent ši sutiktų parduoti savo naftą už 60 JAV dolerių už barelį ar mažiau. Tačiau Maskva leido suprasti, kad nepaklus septyneto reikalavimams, ir pasitelkė savo tanklaivių laivyną bei draudimo bendroves.
Gegužės mėn. dvi didžiausios šalies naftos gamintojos PJSC „Rosneft“ ir PJSC „Gazprom Neft“ pradėjo didinti tanklaivių, priklausančių PJSC „Sovcomflot“ – didžiausiai Rusijos laivybos bendrovei, kuri specializuojasi angliavandenilių gabenime jūra, užsakymus.
Be to, gruodžio mėn. pagrindinė Vakarų spauda pranešė, kad Maskva įsigijo dar 100 laivų. Teigiama, kad Rusijos nacionalinė perdraudimo bendrovė (RNRC) ir IPJSC Ingosstrakh taps pagrindiniais Rusijos naftos vežėjų draudėjais.
Gruodžio 5 d. taip pat įsigaliojęs G7 apribojimas ir ES embargas Rusijos naftos importui jūra nesutrukdys Rusijai eksportuoti ar gabenti naftą, sakė Luongo.
„Atsitiks taip, kad pasikeis pasaulinis naftos tiekimo žemėlapis“, – pažymėjo komentatorius. „Energija, kuri tekėjo į vakarus, dabar tekės į rytus ir pietus. ESPO naftotiekis bus visiškai išnaudojamas, nes didės paklausa iš Pietryčių Azijos (…) Kinija ir Indija jau dabar užpildo spragas. Rusiška nafta bus maišoma Bahamų salose ar kituose sandėliavimo uostuose, o paskui siunčiama atgal į ES naftos perdirbimo gamyklas.“
Vladimiro Filanovskio naftos ir dujų kondensato telkinys Kaspijos jūros šiaurinėje dalyje – Sputnik International, 1920, 29.11.2022.
Sputnik paaiškina
Kodėl painus G7 planas apriboti Rusijos naftos kainas trūkinėja per siūles
Lapkričio 29 d., 15:45 val.
Kainų ribojimo plano laimėtojai ir pralaimėtojai
Pasak A. Salameh, Rusija gali tapti pagrindine laimėtoja, o ES bus „pagrindinė pralaimėtoja, nes europiečių pragyvenimo lygis jau smuko, o bloko ekonomika balansuoja ties sunkios recesijos riba“.
Galiausiai ES tapo Vašingtono geopolitinio plano auka, sakė naftos ekonomistas. Jis mano, kad JAV sukėlė Rusijos ir Ukrainos konfliktą ne tik norėdamos susilpninti Maskvą ir sužlugdyti Rusijos ir Kinijos tandemą, bet ir siekdamos „sugriauti ES kaip aljansą, paversti atskiras jos nares vasalais ir marionetėmis, pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją, Estiją ir Lietuvą, taip pat ištrinti eurą nuo žemės paviršiaus“.
„ES susidurs su nuolatinėmis aukštomis energijos kainomis, grynuoju kapitalo nutekėjimu dėl investicijų trūkumo ir krentančia valiuta, nes žlugs jos konkurencingumas pasaulinėje rinkoje“, – antrino A. Luongo. „Atsižvelgiant į tai, kad ji taip pat yra nepatikima prekybos partnerė, kuri nuolat keičia sutarčių sąlygas dar joms galiojant, prekyba, kuri anksčiau buvo vykdoma su ja, iškeliaus kitur. Viskas, ką jie daro, yra užtikrinimas, kad po 2030 m. niekas nenorės su jais turėti verslo reikalų, todėl jie visapusiškai remia tolesnį karą su Rusija dėl Ukrainos.“
Delio Nacionalinio viešųjų finansų ir politikos instituto docentė Suranjali Tandon mano, kad G7 kainų ribojimo iniciatyva gali turėti dar didesnį neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai.
Pasak jos, sparčiai kylančios naftos kainos gali sukelti politinių sunkumų šalims, kovojančioms su didėjančia nelygybe, taip pat gali trukdyti pasaulio ekonomikos atsigavimui. Kartu, jos nuomone, didėjant laivybos ir draudimo paslaugų iš trečiųjų šalių skaičiui, į Vakarus orientuota pasaulio finansų sistema gali dar labiau nutolti nuo G7 šalių valiutų.
Maskvos Kremlius ir Didysis Moskvoreckio tiltas. Fone: Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos pastatas. – Sputnik International, 1920, 05.12.2022
Rusija
Rusiškos naftos kainos keisis Vakarams įvedus apribojimus, teigia Kremlius
Gruodžio 5 d., 10:15 val.
„Gali būti, kad panašiai kaip SWIFT draudimo patirtis, gali pasikeisti laivybos ir draudimo pramonė, pagal kurią G7 šalyse, neįvedusiose tokių sankcijų, gali sumažėti naudojimasis paslaugomis“, – užsiminė M. Tandonas.
Be to, Indijos akademiko teigimu, tikėtina, kad Europos bloko viduje didės nesutarimai. Kiekvienos Europos šalies politikai yra atsakingi savo rinkėjams už nenuoseklią Briuselio energetikos politiką euro zonos recesijos ir energijos išteklių krizės sąlygomis. Pirmieji įtrūkimai ES vienybėje jau pasirodė – tai vienur, tai kitur Senajame žemyne kilo pavieniai protestai, kurių metu žmonės ragino savo vyriausybes atšaukti Rusijai taikomas energetines sankcijas.
„Didesnės energijos kainos sukels politinę įtampą, nes vidaus vartotojai ir pramonės įmonės prašys kainų stabilumo“, – sakė Tandonas. „Tai gali dar labiau paaštrėti, nes poveikis atskiroms šalims gali būti skirtingas. Tai taip pat turės įtakos ES šalims, pavyzdžiui, Graikijai ir Vokietijai, kurioms tenka didelė laivybos paslaugų dalis ir kurios gali netekti pajamų dėl mažesnio naftos eksporto iš Rusijos.“

Tačiau, pasak stebėtojų, tikėtina, kad neigiamą poveikį patirs ir JAV. Salameh darė prielaidą, kad „kadangi [JAV] mokės didesnes kainas už daugiau kaip 9,0 mln. barelių naftos per dieną (mbd) importą“, tai padidins jos biudžeto deficitą ir paspartins infliaciją, taigi ir recesiją.
Apskritai G7 šalys brangiai sumokės už savo avantiūrizmą energetikos srityje ir susidurs su gilėjančia ekonomine krize, padarė išvadą energetikos ekspertas.

https://sputniknews.com/20221205/why-g7-price-capping-wont-harm-russia-but-will-accelerate-inflation–recession-in-the-west-1105075488.html