Išprotėjusiam diktatoriui V. Zelenskiui – „Laisvės” premija, arba kaip „valdyti suvokimą”
zelia
Ukrainos diktatoriaus Zelenskio portretas Lietuvos žiniasklaidoje yra tipinis tikrovės išplovimo pavyzdys, kai juoda pateikiama kaip balta, o kruvinas diktatorius pateikiamas Lietuvos žmogeliams kaip demokratijos etalonas.
Primenu, kad dar praėjusią savaitę Zelenskis bandė sukelti trečią pasaulinį karą, savo raketomis apšaudydamas Lenkiją, kaltę melagingai suversdamas rusams, o šią savaitę beprotis vėl dovanotomis amerikoniškomis raketomis bombarduoja Zaporožės atominę elektrinę, stengdamasis vėl sukelti atominę katastrofą.
Visa tai pateikiama kaip kova už Ukrainos laisvę, nors tai seniai nebėra jokia laisvė, o tik kruvino režimo desperatiškos pastangos atitolinti savo krachą ir kartuves. Lygiai taip pat elgėsi ir Adolfas Hitleris, siųsdamas vaikus į frontą mirti bandant sustabdyti rusų tankus. „Viskas arba nieko, jeigu nelaimėsime, tai vokiečių tauta turi išnykti, nes neverta gyventi”. – skelbė fiureris. Lygiai tą patį daro ir Zelenskis, siųsdamas į mirtį tūkstančius ukrainiečių rekrūtų, kad tik atitolinti savo galą. Jokių derybų, mes nugalėsime Rusiją, ir atsiimsime Krymą – kasdien kartoja šis kliedintis maniakas. Galiu lažintis, kad Zelenskis vis tiek sulauks kartuvių, ir labai greitai.
Groteskiška, kad LR Seimas šį kruviną diktatorių paskelbė „Laisvės” premijos laureatu.
Zelenskis neturi nieko bendro su laisve, jis yra kruvinas diktatorius, uždraudęs bet kokias politines partijas Ukrainoje, ir nužudęs visus savo bet kokius kritikus, kurie dar nespėjo pabėgti į užsienį. Būtent todėl Zelenskis yra nekenčiamiausia figūra Ukrainoje
Groteskiška, kad jis mums pateikiamas kaip „Laisvės” simbolis, kaip kokia disidentė Nijolė Sadūnaitė.
Apie melą, ir kaip kruvinas diktatorius tampa laisvės ir demokratijos etalonu, kalba ir JAV karo analitikai Scott Ritter ir Kevin Michelizzi:
Vyriausybės ir žiniasklaida naudoja suvokimo valdymą siekdamos formuoti viešąją nuomonę.
Praėjus kelioms dienoms po incidento su Lenkijos raketa, buvo įdomu stebėti, kaip istorijos keičiasi, kad atitiktų norimus pasakojimus.
Taigi, pirmiausia, kas yra suvokimo valdymas?
Pasak JAV gynybos departamento, suvokimo valdymas yra:
„Veiksmai, kuriais siekiama perduoti ir (arba) paneigti pasirinktą informaciją ir rodiklius […] auditorijai, siekiant paveikti jos emocijas, motyvus ir objektyvų mąstymą […], kad galiausiai būtų pasiektas […] elgesys ir oficialūs veiksmai, palankūs iniciatoriaus tikslams. Įvairiais būdais suvokimo valdymas apjungia tiesos projekciją, operacijų saugumą, priedangą ir apgaulę bei psichologines operacijas.” – DoD karinių ir susijusių terminų žodynas, 2001 m. balandžio 12 d., iš dalies pakeistas 2009 m. rugpjūčio 19 d.
https://www.bits.de/NRANEU/others/jp-doctrine/jp1_02%2808-09%29.pdf
Taigi, suvokimo valdymas – tai vyriausybės propaganda, kuria valdoma tai, ką visuomenė mano apie situaciją.
Lenkijos raketų incidento atveju Vakarų vyriausybių mažiau patyrę propagandistai perlenkė lazdą ir skubiai paskelbė pareiškimus, kurie, jų manymu, buvo pageidaujamas antirusiškas naratyvas. Iš pradžių kelios NATO šalys paskelbė pareiškimus, kad tai buvo Rusijos smūgis, o po to – „Tai Rusijos raketų ataka […] Turime veikti”.
Vėliau dauguma šių pareiškimų buvo pašalinti, pataisyti arba sušvelninti, o tai rodo, kad suvokimo valdytojai ėmėsi tvarkyti netvarką.
Be abejo, sukčių gydytojai taip pat turi užtikrinti, kad visuomenė ir toliau galvotų apie Trečiąjį pasaulinį karą. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip CNN ir „New York Times”, skelbia straipsnius, kuriuose kalbama apie platesnius konfliktus su NATO dėl sprogimo.
Šių įžanginių pareiškimų esmė? Įtraukti NATO į karą su Rusija.
Tačiau čia į sceną žengia labiau patyrę propagandistai, kad perimtų dramos kontrolę. JAV stebėjo atskriejančias raketas, o duomenys rodo, kad smūgiai iš Kaspijos jūros ar Juodosios jūros visada vyksta (daugiau ar mažiau) iš rytų į vakarus netoli Lenkijos sienos.
Todėl mažai tikėtina, kad raketos būtų buvusios rusiškos, juolab kad Rusija pirmiausia naudoja modernias tiksliai valdomas raketas.
Vakarai greitai pateikė gerai pamatuotą atsaką.
Vienas žurnalistas paklausė J. Bideno apie tikimybę, kad Rusija smogė Lenkijai, ir jis atsakė: „Tai nėra įrodymas”. Šis pareiškimas buvo jam stebėtinai nebūdingas atsakas. Po NATO susitikimo G20 aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose atsakymas tapo toks, kad J. Bidenas laukia tyrimo rezultatų ir tik tada gali suversti kaltę. Matome, kad suvokimo valdymo žmonės grįžta prie standartinės linijos kaltinti Rusiją.
Dėl anksti paskelbtų sovietinių raketų nuolaužų nuotraukų Vakarai turėjo vėl sutelkti savo siužetines linijas į nuoseklų antirusišką atsaką. Todėl NATO atsakas tapo teiginys, kad tai buvo „rusų gamybos” S300 raketų sistema (S300 buvo sovietų gamybos, o jos atmaina šiuo metu gaminama Ukrainoje), po kurio sekė teiginys „Tai ne Ukrainos kaltė. Pagrindinė atsakomybė tenka Rusijai […].”
Taigi, propagandos linija apsukome visą ratą: Vakarai metė kaltinimus, pervertino NATO karo galimybę, o paskui užėmė vidurio poziciją. Galiausiai suvokimo tvarkytojai grąžino visus prie patvirtintos siužetinės linijos: „Nežinome, kas paleido raketą, bet vis tiek kalta Rusija.”
Atmetus sveiką protą ir bet kokius įrodymus, jums nereikia mąstyti patiems – Vakarai mums vėl nurodė, ką kaltinti.
