Ironiška, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė apsiskelbė pirmuoju rezistentu, kuris persekiojamas už valdžios kritiką.
Primenu, kad dešimtys Lietuvos piliečių buvo nužudyti arba pasodinti į kalėjimus už valdžios kritiką dar tada, kai I.Vėgėlė kabino ordinus Valdui Adamkui.
Primenu, kad kalėjime už tai, kad kritikavo landsbergių režimą, iki šiol sėdi šie žmonės : Algirdas Paleckis, o visiškai aklas žmogus Raimundas Ivanauskas padarytas atpirkimo ožiu, kad pridengti režimo nusikaltimus, du metus kalėjime prasėdėjo Neringa Venckienė, kuri tik bandė apginti savo dukterėčią nuo prievartautojų.
Primenu, kad Lietuvos spec. tarnybų buvo nužudytas ir Drąsius Kedys. Dėl politinių priežasčių nužudyta begalė Lietuvos piliečių – VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas (jo našlė nuėjo lengviausiu keliu ir susidėjo su matyt, jo žudikais iš konservatorių partijos), Gediminas Kiesus, ir daugelis kitų.
Ką tuo metu veikė rezistentas Nr. 1 Ignas Vėgėlė?
Nelabai žinau, tik tiek, kad kabino ordinus Valdui Adamkui.
O dabar staiga Ignas Vėgėlė apsiskelbė resistentu Nr. 1
Partizaną Nr. 1 jau turime – tai žinoma, Vytautas Landsbergis.
Turime ir rezistentą Nr. 1
Tik nieko negirdėjau, kad rezistentas Nr. 1 Ignas Vėgėlė būtų ką nors pasakęs apie pvz., Algirdą Paleckį arba Neringą Venckienę.
Matyt, rezistentas supranta, kad kalbėti apie šiuos žmones per daug pavojinga.
Lengviau užsipulti kažkokią dabrowolską, nes daugelis žmonių net nežino, kas tai per žmoga.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju.
Strasbūre dirbančio teismo teisėju jis išrinktas antradienį vykusioje Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus buvo pateikusi tris kandidatūras – buvusį Konstitucinio Teismo teisėją ir jo pirmininką profesorių E. Kūrį, Jungtinių Tautų Vystymo programos koordinatorę Lietuvoje, prieglobsčio teisės ekspertę profesorę Lyrą Jakulevičienę bei profesorių advokatą Igną Vėgėlę.
Iš šio kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinko vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.
Lietuva Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai iki balandžio 15 d. turėjo pateikti tris kandidatus šioms pareigoms eiti.
Kandidatų atranką Ministras Pirmininkas buvo pavedęs organizuoti teisingumo ministro vadovaujamai darbo grupei, sudarytai iš Prezidentės, Seimo, Ministro Pirmininko, Užsienio reikalų ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovų.
Darbo grupė pagal pateiktas paraiškas įvertino ir atrinko tris galimus kandidatus, kuriuos rekomendavo Ministrui Pirmininkui teikti Prezidentei.
Europos Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu dirbančios Lietuvos teisėjos Danutės Jočienės kadencija baigsis spalio 31 dieną.
Spontaniškas komentaras apie teisingumo ministrės iškeltą drausmės bylą man pagal p.Tapino skundą:
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ji yra keliama dėl straipsnio, kuriame ironiškai nagrinėju Lietuvos kaip gerovės valstybės padėtį ir netinkamus valdymo sprendimus. Drausmės byla keliama už tai, kad atskleidžiau Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumą ir galimas korupcijos rizikas. Mano abejones vėliau patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba. 2022 m. rugpjūčio 12 dienos Antikorupciniame minėto įstatymo vertinime STT prieina išvados, kad:
„… Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.” Pasirodo, tapo nebegarbinga siekti skaidrumo.
Antra, bet kokio asmens pažemintas, jo garbė ir orumas ginami visų pirma civiline tvarka. Kodėl minėtas FB vartotojas nesikreipia į teismą? Nes visiems teisininkams akivaizdu, kad nėra pagrindo laimėti nei civilinės bylos, nei tuo labiau baudžiamojo persekiojimo. Bylą užvesti, žinoma, galima. Bet tam, kad ją laimėti, reikia „šmeižimo“ faktų ir duomenų, kurių tiesiog nėra. Todėl pasirenkamas „politinis“ kelias – kreiptis į teisingumo ministrę.
Trečia, p.Tapinas, kuris, kiek man yra žinoma, yra LaisvėsTV vienas iš dalyvių, per 2020-ųjų Seimo rinkimus atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje. Tai yra ne tik akivaizdus interesų konfliktas, bet galėtų būti ir daug daugiau.
Ketvirta, įprastai drausmės byla advokatui keliama kreipiantis į Advokatų Tarybą. Ministras drausmės bylas advokatams kelia ypatingai retais atvejais. Nepriklausomos Lietuvos ir Advokatūros istorijoje – tai, kiek pamenu, yra tik trečias kartas. Sprendime kelti drausmės bylą ministrė „nevertina” Europos žmogaus teisių konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos teisės kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, saviraiškos ar įsitikinimų laisvės ir kt. Tai įrodo, kiek politizuotas, šališkas ir nepagrįstas yra šis sprendimas.
Komentare – ištrauka iš sprendimo kelti drausmės bylą.
PAPILDYMAS:
Nepaisant visų peripetijų, su p.Tapinu esame FB „draugais”. Atviri ir skaidrūs: kad mūsų sekėjai matytų vienas kito žinutes (draugams leidžiame „taginti”). Bet ar tikrai laikomės vienodo standarto? Prieš kelias minutes jis „užtagina” mane savo žinutėje (kad jo žinutę pamatytų mano sekėjai) ir staigiai „išmeta iš draugų”. Laikinai. Kad nepastebėčiau ir negalėčiau jo „taginti”. Kad jo sekėjai nematytų to, ką parašau. Va tokie metodai
Facebook komentarai!
Mes įterpėme „Facebook“ komentarų papildinį, kad galėtumėte palikti komentarą mūsų svetainėje naudodami savo „Facebook“ paskyrą. Jis gali rinkti jūsų IP adresą, jūsų žiniatinklio naršyklės „User Agent“, saugoti ir gauti slapukus jūsų naršyklėje, įterpti papildomą stebėjimą ir stebėti jūsų sąveiką su komentavimo sąsaja, įskaitant „Facebook“ paskyros koruliuojamą su bet kokiais veiksmais, kuriuos atliekate sąsajoje (pvz., „Patinka“ kažkieno komentaras, atsakymas į kitus komentarus), jei esate prisijungę prie „Facebook“. Norėdami gauti daugiau informacijos apie tai, kaip šie duomenys gali būti naudojami, žr. „Facebook“ duomenų privatumo politiką: https://www.facebook.com/about/privacy/update/
