skip to Main Content
kanchanara GnWfl nnZro unsplash

 

 

Investavimas į kriptovaliutas – viliojantis, bet rizikingas būdas praturtėti

Nors šiandien beveik visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose galima sumokėti banko kortele, tačiau ne vienas Lietuvos gyventojas dar puikiai atsimena tuos laikus, kai atsiskaityti už prekes ar paslaugas buvo įmanoma tik popieriniais banknotais ar metalinėmis monetomis. Pirmoji tarptautinė banko kortelė Lietuvoje buvo išduota tik 1993 metais, o joje buvo galima disponuoti tik JAV doleriais. Šią kortelę išdavė tuometinis „Vilniaus bankas“, kurio patalpose 1995 metais buvo įrengtas ir pirmasis bankomatas šalyje, tuo laiku gebėjęs išduoti tik vienintelio, t.y. 50 litų, nominalo banknotus. 

 

Akivaizdu, kad per beveik tris dešimtmečius gyvenimas stipriai pasikeitė. Šiandien bankomatuose galima gauti įvairios vertės popierinius pinigus, o banke be vargo atsidaryti daugiavaliutinę sąskaitą. O štai atsiskaitymas kortelėmis yrataip pamėgtas, kad dažnas Lietuvos gyventojas savo piniginėje net nesinešioja grynųjų pinigų. Be to, finansinių atsiskaitymų rinkoje atsirado dar viena itin pažangi naujovė – kriptovaliutos.  

 

Kriptovaliuta kaip atsiskaitymo būdas

Kriptovaliuta – tai skaitmeninė valiuta, kuria galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Nors kol kas šis atsiskaitymo būdas nėra labai paplitęs, tačiau Lietuvoje jį siūlo jau ne viena interneto parduotuvė. Užsienyje kriptovaliutos yra dar populiaresnės: jomis galima nusipirkti bilietą į kiną, sumokėti už pietus greito maisto restorane, nusipirkti mėgstamų vaizdo žaidimų ar papildyti lošimo sąskaitą, žaidžiant kazino internete.  

 

Neįtikėtini kriptovaliutos vertės šuoliai

Augančios galimybės mokėti šiomis skaitmeninėmis valiutomis už prekes ir paslaugas prieš kelis metus sukėlė tikrą investicijų į kriptovaliutas bumą. Šiuo metu yra sukurta daugiau nei 9500 skirtingų kriptovaliutų. Tiesa, plačiai naudojama yra apie 20 skaitmeninių valiutų, o iki šiol pačia populiariausia iš jų išlieka pati pirmoji pasaulį išvydusi kriptovaliuta – bitkoinas. 

 

2009 metais atsiradęs bitkoinas 2011-aisiais pasiekė 1 JAV dolerio vertę, o 2017 metais pasaulį nustebino neįtikėtinu kainos šuoliu. Tų metų pradžioje vienas bitkoinas buvo vertas apytiksliai 1000 JAV dolerių, o tų pačių metų gruodžio 15 dieną jo vertė pasiekė net 19 345,49 JAV dolerių už vieną vienetą. Tiesa, tai buvo tik pirmasis rekordas, kuris paskui buvo ne kartą viršytas. Štai 2021-aisiais bitkoino kaina perkopė 66 000 JAV dolerių sumą. 

 

Oficialios institucijos skaitmeninių valiutų nepripažįsta 

Nenuostabu, kad tokie įspūdingi virtualios valiutos kainos šuoliai lemia augantį investuotojų susidomėjimą, o juk būtent tai ir didina šių valiutų vertę. Tačiau labai svarbu žinoti, kad kriptovaliutų nereguliuoja jokios finansinės institucijos, nes jų nepripažįsta nei šalių vyriausybės, nei centriniai bankai. Be to, jos nėra susietos su realiu fiziniu turtu. Taigi, kriptovaliutų egzistavimas iš esmės yra pagrįstas paprastu paklausos-pasiūlos dėsniu: jų vertė kyla tuomet, kai jas perkančių skaičiusdidėja. O kai pirkėjų skaičius sumažėja, tuomet jos žaibiškai nuvertėja. Būtent dėl šių priežasčių investavimas į kriptovaliutas yra rizikingas užsiėmimas, kurį galima sulyginti su azartiniais žaidimais.

 

Nuo stulbinančios sėkmės iki kvapą gniaužiančio praradimo 

Australijoje gyvenantis žurnalistas Derekas Rouzas (Derek Rose) 2017 metais nusprendė įgyvendinti spontaniškai kilusią idėją – į kriptovaliutas investuoti visas gyvenimo santaupas. Taigi, žurnalistas, jau nuo 2013 metų užsiėmęs skaitmeninių valiutų sandoriais, visus savo sutaupytus 70 000 JAV dolerių investavo į skirtingas kriptovaliutas.

 

Ir išties pradžioje jam puikiai sekėsi  – kriptovaliutų vertė kilo, tad investicijos nešė pelną. Tuomet jis nusprendė, kad savo investuotų santaupų jam yra negana. Tad, nepaisydamas draugų ir finansus išmanančių profesionalų perspėjimų, Derekas, siekdamas padidinti investicijas, pasiskolino pinigų. Šis spontaniškas investuotojas kasdien mokėdavo po 1000 JAV dolerių palūkanų už paskolą, tačiau kartais jo uždarbis siekdavo net pusę milijono JAV dolerių per dieną. Ir nors vienu metu žurnalisto pelnas išaugo iki įspūdingos 7 milijonų JAV dolerių sumos, tačiau ši į pasaką panaši istorija laimingos pabaigos neturi. Staigiai praturtėjęs, Derekas Rouzas taip pat staigiai viską prarado. Vėliau jis prasitarė manantis, kad nuo jo tiesiog nusisuko sėkmė, lydėjusį jį tuos kelis įspūdingų laimėjimų mėnesius. 

 

Spontaniški sprendimai ne visada pasiteisina

Ši vieno žmogaus istorija puikiai iliustruoja, kad investavimas į kriptovaliutas yra panašus į azartinių žaidimų lošimą. Juk šiose abiejose veiklose sėkmė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių baigties rezultatą. Tiek lošėjai, tiek investuotojai į kriptovaliutas privalo žinoti, kad didelė rizika ne visada atsiperka, o dažnai daugiau laimi tas, kuris vengia spontaniškų ir neapgalvotų sprendimų. Investavimo principų išmanymas bei domėjimasis virtualių valiutų naujienomis – taip pat svarbūs veiksniai, padedantys investuoti pelningai.   

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));