Invalidą sumušusio Arūno Venckaus pavardė figūruoja ir istorijoje dėl netikėtos kario R. Jusevičiaus mirties

Kristina Sulikienė

2012 metais karys Remigijus Jusevičius po visą parą trukusio budėjimo, buvo įsakymu išsiųstas žaisti krepšinį, kur aikštelėje mirė, o jo mirtis nepripažinta tarnybos metu įvykusia.

Mūsų pastarųjų rašinių herojus Arūnas Venckus buvo cituojamas, tuokart spaudoje buvo rašyta:

„Kauno įgulos karo policijos būrio pirmojo skyriaus vadas Arūnas Venckus vėliau tarnybiniame pranešime paaiškino, kad jam nesukėlė įtarimų R.Jusevičiaus sveikata – jis atrodė žvalus, pasisiūlė žaisti starto penkete. 12 valandą 30 minučių į kariuomenės sporto salę Rukloje buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.(http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/mirusiu-kariu-nasles-dar-nesudejo-ginklu.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy)

Kaip jau minėjome ankstesniuose rašiniuose, tai Arūnas Venckus 2016 03 22 20:00, susitikęs nepaeinantį invalidą po 2 insultų, kuris atsirėmęs į sieną rymojo dėl ligos, pagalvojo, jog čia armatūras norintis nešti sveikas vyras, ir todėl jį sumušė. Todėl labai abejotina, ar ir tada jis galėjęs sugebėti įvertinti kario būklę – jeigu nesugeba pastebėti paralyžiuoto žmogaus, įvertinti jo būklės – priešingai, A. Venckus tą neįgalų žmogų dar labiau sužalojo.

Taigi, Arūnas Venckus tarnybiniame pranešime teisino vadus, kurie nemiegojusį karį išsiuntė žaisti, ir nurodė, kad karys pats norėjo eiti žaisti – prieš tai atbudėjęs parą be miego…Tiesa, niekur neparašyta, kas tas vadas, kuris išsiuntė karį – nes A. Venckus irgi užima vadovaujančias pozicijas.

Rimanto Jusevičiaus našlė, nepaisant nieko netiriančios KAM išvadų, laimėjo LVAT, kuris nurodė, kad kario mirtis ištirta netinkamai, nenustatytos visos aplinkybės.

Lietuvos teismai, akivaizdu, svarstė ir tyrė Arūno Venckaus tarnybinį paaiškinimą, kuris jiems nepasirodė atitinkantis tikrovę – priešingu atveju jie būtų patikėję A. Venckumi, ir atmetę našlės skundą.

Naujoje išvadoje, tariamai vykdant LVAT sprendimą, toliau buvo teisinamas Arūnas Venckus, visaip stengiantis tiek jį, tiek visą Kauno karo policijos įgulą atpalaiduoti nuo atsakomybės – kodėl išsiuntė neišsimiegojusį karį žaisti krepšinio, dėl ko jis mirė. Patys suprantame, jog apklausti mirusio kario apie tai, ar meluoja, ar teisybę sako Arūnas Venckus – negalime.

Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos, kur Arūnas Venckus sumušęs invalidą, ir meluoja, kad čia jis nukentėjo, akivaizdu, jog kariškis galimai linkęs fantazuoti, prigalvoti pasakojimus, istorijas. Taip pat yra linkęs į smurtą, turi menką empatiją, atjauta neišvystyta. Įdomu, kokie šio kariškio psichologiniai tyrimai, ar jis tikrai yra tinkamas profesinei karo tarnybai, neturėdamas pamatinių bendražmogiškų savybių?

Todėl nelabai įtikinamas jo pasakojimas, kad tarnybos metu vykdydamas vadų įsakymus, žuvęs karys – pats to norėjo, siekė, ir pats atsakingas už šiuos padarinius, kurie kilo. Nelabai įtikinamai skamba, kad prieš krepšinio varžybas karys pats būtų ėmęs paros budėjimą. Nelabai įtikinama ir tai, jog po 3 laisvų dienų jam, galėjusi priklausyti dar ir ketvirta, ryšium su krepšinio varžybomis.

Kai aš tarnavau Rukloje, mums nepriklausė jokie laisvadieniai, o tarnyba vyko 18-20 valandų per parą, karo policija(Kauno įgula) netyrė grubių pažeidimų Mokomajame pulke, nes kaip dabar įsitikinau, Karo policijai Kaune tiesiog yra svetima įstatymų normos, įstatai, kodeksai – jie tiesiog negalioja. Yra atskira Kauno policijos įgulos teisė, jie ja vadovaujasi. Tuo įsitikinau tada, kai pranešiau apie karių kankinimą šalčių, draudimą dėvėti kaukes, šalikus, draudimą turėti laisvadienius, eiti į mišias, draudimus valgyti, draudimas eiti laiku miegoti. Visa tai yra grubūs pažeidimai – bet Kauno karo policija viską užglaistė, nors kaukės, karšti gėrimai kariams iš karto po pranešimo buvo atvežti, nes lauke buvo minus 20 temperatūra. Kaip matome, užglaistymo gebėjimai yra netgi žuvus asmeniui…

„KAM komisija minėtus įtarimus stengėsi išsklaidyti. Jos teigimu, parą trunkančius budėjimus lydi ilgi laisvadieniai – prieš budėjimą karys 3 dienas ilsėjosi. Be to, prieš 2 savaites iki lemtingo krepšinio turnyro Karo policijos Kauno įgulos viršininkas nurodė vyresniajam seržantui Arūnui Venckui pasidomėti, ar bus norinčiųjų dalyvauti varžybose.

Sprendime rašoma, kad R. Jusevičius patvirtino norėsiantis dalyvauti turnyre. Negana to, esą A. Venckus pasiūlė R. Jusevičiui pakeisti budėjimo laiką, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti ir nurodė žaisiantis po budėjimo.

Galiausiai komisija dar kartą konstatavo, kad mirtis kariškį ištiko nevykdant tarnybinių pareigų ar vado įsakymo, tad kompensacija jo artimiesiems neturėtų priklausyti.

Komisijos nuomone, R. Jusevičius mirties metu nevykdė privalomo aukštesnės vadovybės įsakymo, kadangi pats įsakymo pobūdis buvo organizacinis, t. y. jis nebuvo tiesiogiai nukreiptas į varžybų dalyvius.

http://www.alfa.lt/straipsnis/15900183/kam-ir-toliau-nenori-moketi-kompensacijos-mirusio-kario-seimai

Labai įdomi traktuotė, jog dalyvaujant profesinės karo tarnybos varžybose, žaidžiant su kolegomis, ir vykdant kariuomenės reprezentavimo funkcijas, karys nėra tarnyboje.

Po šio sprendimo visi kariai privalo atsisakyti vykti į sporto varžybas, žygius, keliones – jeigu nėra kišenėje rašytinio vado įsakymo, kur aiškiai būtų nurodyta, jog tai su tarnyba susijęs laikas.