Kaip išeminis insultas 6 mėnesius buvo gydomas ausų plovimu

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Paciento kreipimasis į medikus, kaip išeminis insultas 6 mėnesius buvo gydomas ausų plovimu.

Atsiliepimas į Medikų kreipimasis į visuomenę   

Aš Alfonsas  B.  Esu dalis tos visuomenės į kurį kreipiasi gerbiami  medikai. Prieš trejus metus kreipiausi į didelio miesto didelės ligoninės chirurgą dėl ant dešinės rankos atsiradusio prie plaštakos kaip žirnis, paslankaus po oda augliuko. Chirurgas pamaigęs augliuką palaikė jį paprasta cista ir patarė nusipirkti  kompresams  naudojamų  vaistų, kurių jokioje vaistinėje neradau. Chirurgas turėjo visas galimybes ištirti auglio sudėtį, ir tik tada skirti gydymą, kas nebuvo padaryta. Tai buvo piktybinis agresyvus Merkel vėžinių ląstelių derinys,  palaikytas paprasta cista. Patartas vienos vaistinės darbuotojos matomai vyresnės, kad tokių vaistų galima nusipirkti tik turguje. Radau turguje  rusišką DIMEKSID ir vartojau chirurgo nurodytus  kompresus, kad augliukas  per dvi savaites turėtų „išsivaikščioti“. Taip, augliukas tikrai pradėjo  vaikščioti ir slinktis aukštyn limfos pagalba link alkūnės ir tapo   graikiško riešuto dydžio. Šeimos gydytoja sunerimo. Bet chirurgo nuoroda, kad reikia laukti? Kai auglys pasidarė kaip kiaušinio dydžio su aplinkinių audinių  patalogija,  šeimos gydytoja kaip angelas telefonu skubiai kreipėsi į kolegas chirurgus, kad reikia  skubiai  padėti.  Padėjimas buvo nelabai sėkmingas  nes operuotas auglys, buvot laikomas kaip paprasta cista ir pilnai nepašalintas. Gerai kad dar Lietuvoje  yra likę  neemigravusių  gydytojų ir stebukladarių, kuris liepė greitai važiuoti į Vilniaus Vėžino tyrimo institutą. Auglio tyrimas – piktybinis odos Merkel vėžinių lastelių  derinys. Pasitvirtino, kad  auglys buvo pilnai nepašalintas. Vėžino tyrimo instituto  chirurgas liepė skubiai operuoti.  Laukti negalima.  Sekančią dieną ryte aš jau buvau pasiruošęs  operacijai su visais reikalingais tyrimais. Ačiū gerbiamai šeimos gydytojai   Daliai L.  kuri per trumpą besibaigiantį darbo laiką, padėjo atlikti visus  tyrimus   reikalingus operacijai atlikti ir sekantį ryta aš jau buvau Vilniuje Vėžio tyrimo instituto priėmime  Šiandieną džiaugiuosiu  Vilniaus Vėžio instituto chirurgais  skubiai užbėgusiais ligos progresavimui  ir stebėsena  kelis kartus metuose. Kol kas jokių vėžio žymenų nėra.

Prieš ketverius metus  urologinė vėžinio auglio operacija. Biopsija ir skubi operacija. Jau trys metai kaip kraujo tyrimai  nerodo  jokių žymenų apie auglio atsinaujinimą. Čia noriu paminėti ir paties  paciento reiklumą sau ir gydytojo dėmesį. Laiku pastebėta. Laiku atliktos operacijos, pakeitimas maisto, gera nuotaika ir laimė sutikti nuostabius gydytojus šalia ne visai gerų.

Negeras chirurgas.    Praeitų metų rugpjūtį,  kaip žymi išrašas iš apsilankymo ligoninėje  2019 08 02, staigiai dingo iš vakaro  klausa ir pakilo kraujo spaudimas, kuriuo niekada nesiskundžiau. Greitoji išvežė į ligonine. Padarius širdies kardiogramą, liepė laukti kabinte kito gydytojo. Atėjęs gydytojas ar tai neuropatalogas, ar neurochirurgas ar neurologas ar kuris iš panašios srities medikų  su metaliniu plaktuku  manęs paklausė:  „ko aš čia atvažiavau“? Atsakiau, kad mane atvežė  greitosios pagalbos tarnybos  ir trumpai pasakiau kaip viskas įvyko, kad iš vakaro man dingo klausa.  Ryte taip pat klausos nebuvo ir buvo  pakilęs kraujo spaudimas 180.  Kalbėti buvo sunkoka. Gydytojas paklausęs manęs, patarė man išsiplauti ausis. Aš paklausiai ar tai jis ausų gydytojas? Jis atsakė, kad ne ir kad man reikės važiuoti į kitą miesto rajoną į kitą ligonine kur yra ausų chirurgija, nes ši ligoninė ausų gydytojo neturi.  Aš paprieštaravau, kad nevažiuosiu miesto transportu, kad nukrisčiau, nes man jokios  pagalbos nuo kraujo  spaudimo nesuteikėte. Aš nutariau išeiti iš ligoninės ir ieškoti per šeimos gydytoją  kitų būdų susirasti specialistą. Tuomet  gydytojas sulaikė mane ir skubos būdu padarė galvos nuotrauką, atsiprašydamas ir sakydamas, kad jokių galvos kraujagyslių sutrikimų nerasta.  Nemačiau tai ką skaitė chirurgas ar tai buvo tikrai man taikoma išvada nes segtuve mano vardas ir pavardė buvo užslėpti, ką dabar įtariu po ištyrimo ir gydymo kitos ligoninės stacionare ir sanatorijoje. Nuvežė mane pas ausų specialistą į kitą ligonine su  užrašu ant siuntimo, kad man ausies nervo uždegimas.  Ausų gydytoja jokio ausies nervo uždegimo nerado ir man ausų neskaudėjo.

Ar tai ausų plovimas ar privačių klinikų pinigų „plovimas“?  Tokioje padėtyje blogai jaučiantis  aš  6 mėnesius konsultavausi pas  geriausius miesto ausų  klinikų  specialistus, kurie  vis „plaudami“  ausis. Taip gydė  man išeminį insultą, o su klausos sutrikimu nieko įtartino nerasdami. Netgi papuoliau pas garsią klinikų ausų specialistę, kuri kaip rašė „Lietuvos rytas „ ligoniai smegenų auglį „gydė“ klausos aparatu. Ligonę nuo apkurtimo  išgelbėjo galvos smegenų auglio sėkminga operacija. Ši  garsių klinikų ausų specialistė, vietoje , kad nukreipti mane pas neurochirurgą man išrašė klausos aparatą. Man pačiam pradėjus vartoti nuo spaudimo  vaistus, klausa pradėjo atsistatyti. Tai tęsėsi  6 mėnesius kol sugrįžo po ligos  šeimos gydytoja, kuri objektyviai  įvertino mano galimos ligos stovį, ir davė  siuntimą.   Aš papuoliau pas nuostabų neurochirurgą, kuris man pasakė, tai kodėl jie tave taip ilgai  stumdė. Ačiū neurochirurgui Giedrimantui  B., kuris rado  rimtą išeminį kraujotakos sutrikimą, gydė stacionare, gydžiausi sanatorijoje, kad atstatyti tą aplaidaus chirurgo elgseną, kuris prie išeminio insulto man liepė išsiplauti ausis  ir 6 mėnesius ( ką liudija konsultacijų  pažymos ) aš  ieškojau   padoraus atsakymo  ir gydymo. ( Netgi užsiregistravus pas neurochirurgą tai pat reikėjo laukti dar keletą savaičių )  Rašote medikai savo straipsnyje  apie sovietinės sistemos kompleksus  likusius     mūsų medicinos tarnyboje?  Niekada sovietinėje sistemoje aš  nesivadovavau  okupanto primesta  sistema, niekada nesirišau pionieriaus kaklaryšio. Šiandieną aš pasigendu tik to meto žmonių bendravimo, nuoširdaus   darbo bet ne okupanto ideologijos.  Daugumoje  okupuotos Lietuvos piliečiai  vedė kiek galima savo tvarkymosi būdą ir kiek galima nepaklūstant Maskvos direktyvoms iki sausio 13 pergalės, neskaitant  Lietuvos komunistinių kolaborantų.  Pavyzdys.  Atvykus man į polikliniką išsikviesti gydytoją į namus , registratūroje  pasakė kad jau numerėlių iki pietų nėra. Ar gerai jums bus po pietų? Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, niekas neguldė ligonio  kolidoriuje , nebent plikledžių metu traumatologiniuose skyriuose, bet ligonį guldė į palatą ir jį patikrindavo  daugelio specialybių gydytojai. Suteikdavo psichologinę ramybe, kad ligonis tarp gydytojų.  Nustačius ligą arba gydydavo stacionare arba išlesdavo namo su paskirtais naudoti vaistais.  Šiandiena sunkūs ligoniai kelyje į specializuotą ligoninę, autostradoje perkeliami į kitą greitosios pagalbos automobilį taupant benziną.  Ne visi turi draugų gydytojų kad nebūtum stumdyti po kelias savaites nuo vieno langelio prie kito, kai net registratūroje  matant, kad reikia ligonį  skubiai operuoti tau,  pasako kad registruos po dviejų savaičių. Ir vėl brauniesi pas chirurgą pro žmonių eilę, kad registratūroje neregistruoja. Chirurgas pats eina prie registracijos langelio ir tvarko. Pensininkai visi galėjo metuose gauti  nemokamą sanatorinį kelialapį sveikatos pagerinimui. Nesakykite, kad tai „postsovietiniai  kompleksai“ – žmogiškumo stoka.  Jūs visi kurie važiuojate šiandieną  į Palangą ar Vilnių autostrada ar  nepagalvojate, kad važiuojate „ postsovietinių kompleksų“ palikimu  ar gyvenate nuostabių ano meto Lietuvos architektų, ne Maskvos  sukurtu  „sovietiniu“  Žirmūnų  Vilniuje kompleksu ar Kauno miesto  Šilainių rajonu?  Mes visi dar naudojamės, tuo ką lietuviai sugebėjo  okupacijos metais išspausti sau Lietuvai kiek galiam daugiau  naudos iš Maskvos- geriausiais keliais, veltui gyvenamais butais, sanatorijomis.  Niekas iš Maskvos neleido Lietuvai tiesti dviejų juostų kelio su žalia veja per vidurį, bet buvo Lietuvos kelių inžinierių diplomatiškai Maskvai  pasakyta , kad tai galima atsižvelgti ir į karo atvejį, kad kitą kelio  juostą būtų galima  greitai paversti aerodromu karo metu, leidžiantis kariniams lėktuvams.  Toks pasiūlymas Maskvai patiko. Kainavo kyšiais ir visu tuo ką Maskva mėgo, bet darant geriausius to meto kelius Lietuvoje. (Iš  mano paties pokalbio  su šio kelio  inžinieriumi – projektuotoju ir dokumentuose  niekur nerasite užfiksuota  privačių atsiskaitymo su Maskva  dokumentų ) Pas mane visada darbo kabinete po stiklu ant stalo ir okupacijos metais  buvo nepriklausomos Lietuvos vėliava. Tėvelis tarpukario Lietuvos  karys -  savanoris..Niekas nepirko vaistinėse  vokiško  VALOKARDIN, svaiginimuisi nors ten ir yra raminančių vaistų sudėtis ir niekas juo nesisvaigino.  Gydytojas skirdavo tik iš gilios patirties žinomus vaistus ligoniui. Niekada nebuvo tokie perspėjimai prie vaisto, kad gali ištikti mirtis arba dažni perspėjimai pastebėjus šalutinius poveikius. Gydytojai skirdavo tik patikimus tai ligai vaistus. Tie šalutiniai poveikiai gali būti uždelsti ir kam jų reikia, jeigu skiriamas vaistas toks kokio ligoniu reikia. Ligonė, mano sesuo buvo gydoma nuo  kraujagyslių kalkėjimo sprando srityje  nepaskyrus ištyrimo, kodėl jai svaigsta galva, kai jai nuo  kraujo „pumpavimo“ į smegenis greitino dviejų auglių maitinimą  smegenyse ir savo laiku juos buvo galima išoperuoti.( Toks  atsakymas buvo gautas iš Vilniaus diagnostikos  centro)  Šiandien  sugrįžęs  iš sanatorinės reabilitacijos,  asmeninėje išvadoje galiu pasakyti, kad  žmogiškumo su ligoniais nereikia prarasti ir ligoniui  vaikščioti su išeminiu insultu nuo kabineto prie kabineto 6 mėnesius ( bet tai galėjo iš medicininio išsilavinimo ir praktikos pastebėti ir ausų specialistai ) arba piktybinį  vėžinį auglį „gydyti“  Dikoksino  kompresais, tai ne  postsovietiniai kompleksai. Manau pats baisiausias postsovietinis kompleksas tai likę nepašalinti iš valstybės valdymo  KGB  asmenys, nei teisiniu nei pilietiškumo keliu.   Nuotrauką kurią talpinu, tai ligonės  suvartotų  vaistų folijos maišuose, metų  bėgyje,  nuo skausmo. Tai manau, kad jau ant vaistų pakuočių nėra užrašo pagaminta  Rusijoje ir jokios nostalgijos ir komplekso atrodo neturėtų būti. Vaistai su ES direktyva ir gydytojų rašomais kodais. Ligoniai skauda kojas. Chirurgo atsakymas, kad kojos ne baronka - neperlauši . Visos garsiausios klinikos nuo Vilniaus iki Kauno aplankytos. Buvo kreiptasi į sveikatos ministeriją. Ji nukreipė į skausmo kliniką. Tenai pamatęs gydytojas pasakė, kad jau jūs buvote pas mane.  Gerbiamas Ministre Veryga  yra vaistų ir nekankint žmonių. Mano  švogeris 50 metų susirgo kraujo vėžiu .Ilgai nustatinėjo diagnozę nuo tuberkuliozės iki organų  biopsijų, kol Vilnius įsakė perpilti kraują.  Kauno medikai susilaikė.  Aš kreipiausi į savo  draugą  studijuojantį Italijoje, žinodamas kad ten reikalingų ligoniui vaistų yra. Receptą nelabai noriai rašė italų gydytojas. Vaistai labai brangūs. Draugas kreipėsi į parapijos kleboną, kuris paaiškino parapijiečiams  kad reikia padėti ligoniui Lietuvoje  ir bažnyčioje buvo surinkta reikiama suma pinigų. Vaistai pasiekė ligonį ir ligonis labai gerai be kraujo perpylimo jautėsi 10 metų.  Gal būt manau ir toliau būtų  dar gerai jautęsis jei būtų buvę vaistų ir  pinigų. Vaistai pasibaigė. Veryga, esate Ministras ir be  žmonių  sveikatos, visi kiti ministrai yra nuliai. Keiskite arklus ( dabartinius prabangius traktorius) ir Ministrų perkamus  milijoninius  ginklus pagal, rašytojų mintis, perkeisdami juos  į žmogišką pagalbą ligoniams. Jokie tankai nenugali pasaulinio gripo. Laukiame visi gamtos dovanos –šilumos. Tai parodo, kad ir iš medikų reikia šilumos nugalint sunkias ligas. Pagarbiai,  pacientas  Alfonsas B. 

 

 

 

Ligonės Leonardos P. per metus maišai suvartotų vaistų nuo skausmo. 

Peržiūros: 902

Komentarai   

+7 # Izabelė 2020-03-09 14:50
Nors pasakojimas su klaidomis, dėl kurių sunku skaityti, bet mintys ir pamąstymai teisingi. Ačiū.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Antanas 2020-03-09 16:05
Taip, rašymas buvo matomai spontaniškas į skubotą atsakymą medikams neišvengiant rašybos ir stiliaus klaidų. Ačiū už Izabelės pastabą.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # laikas 2020-03-09 22:31
esme ne rasymo kokybeje,o esmeje ivykio,mes gi ne lietuviu literaturos mokytojai,o skaitytojai ir bendrazygiai,tamstos isiklausykite
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Alfonsui 2020-03-09 23:02
Šlovė "Vilniaus medikams". Parašytum tai, kas darosi šloviname Vilniuje, tave begydytų tik psichiatrai, kaip tą mirusią nuo skrandžio vėžio moteriškę, po kurios patirtų patyčių, kančių ir mirties jos sūnus buvo papildomai dar išdurtas vilniečio advokato, kuris surašė EŽTT skundą taip, kad šlovė vilniaus medikams liktų šlove ir EŽTT
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti