Seimo narys Artūras Skardžius: „Mane glumina situacija, kad atsakingos valstybės institucijos, tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį, nieko nemato“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Seimo narys Artūras Skardžius: „Mane glumina situacija, kad atsakingos valstybės institucijos, tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį, nieko nemato“

2020 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Vasario 17 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva buvo surengta konferencija „Naudotų padangų perdirbimo pajėgumų formavimo politika“, kurioje aptartos aktualios naudotų padangų perdirbimo problemos, lūkesčiai, ateities perspektyvos. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie dabartinę padangų perdirbimo ir tvarkymo politiką Lietuvoje, diskutavo apie inovatyvius naudotų padangų perdirbimo sprendimus, perdirbimo progreso skatinimą, perdirbimo pajėgumų sukūrimo ir jų integravimo į žiedinę ekonomiką perspektyvas.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Artūro Skardžiaus, ši tema aktuali ne tik dėl skaudžios patirties Alytuje, kai degė „Ekologistikos“ naudotų padangų perdirbimo gamykla. Parlamentaras mato ne vieną šios sistemos spragą, viena jų – naudotų padangų apskaitos kontrolės trūkumas.

„Kaip matėme iš „Ekologistikos“ atvejo, logistikos, krovinių pervežimo įmonės suveža į Lietuvą naudotas padangas iš gretimų valstybių, už šią paslaugą susižerdamos nemažus pinigus. Mūsų vizito į Lietuvos naudotų padangų perdirbimo įmones metu sužinojome, kad ne tik iš kaimyninių valstybių, bet net ir iš Belgijos, Danijos naudotos padangos gabenamos į Lietuvą. Kaip jos apskaitomos ir kokių priemonių imasi Aplinkos ministerija, kad šie milžiniški kiekiai, patenkantys į Lietuvą, būtų tinkamai sutvarkyti?“, – klausė A. Skardžius.

Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė sutiko, kad be visuomenės, verslo atstovų pagalbos ir bendradarbiavimo, bus labai sudėtinga suvaldyti „šešėlį“ šioje srityje.

„Galima daryti prielaidą, kad to, kas įvežama iš kitų šalių, mes savo apskaitoje net nematome, ir būtent todėl reikalingas sąmoningumas informuojant Aplinkos apsaugos departamentą, kad jis galėtų patikrinti nelegalius atvejus. Mes dar neturime pakankamų reagavimo pajėgumų, trūksta žmogiškųjų išteklių, tačiau yra daromi žingsniai, kad galima būtų greičiau reaguoti ne į pavienius smulkius atvejus, o susikoncentruoti į atvejus, turinčius didesnį poveikį“, – sakė A. Bagočiūtė.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos komiteto nariams lankantis pagrindinėse naudotų padangų perdirbimo įmonėse, išryškėjo ir daugiau problemų, kurias būtina neatidėliojant spręsti.

„Sukaupti naudotų padangų kiekiai neatitinka įmonėms leidimuose išduotų kiekių, netinkamai vedama apskaita. Mane glumina situacija, kad atsakingos valstybės institucijos, tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį, nieko nemato. Aplinkos ministerija Komitetui yra pateikusi duomenis, kad septynios perdirbimo įmonės per metus sutvarko 100 000 tonų padangų. O reali situacija yra tokia, kad neriboti kiekiai padangų yra neapskaitomi ir kaupiami įmonių teritorijose. Šių įmonių turimi gamybiniai pajėgumai kiekvienoje jų leistų sutvarkyti iki 2000 tonų per metus. Lankėmės ir tokiose įmonėse, kuriose nematėme nei vieno pakrovėjo ar darbuotojo, tačiau įmonė septynetą metų iš eilės deklaruoja sutvarkanti po 10 000 tonų ir gaunanti po 100 eurų už kiekvieną „sutvarkytą“ toną. Akivaizdžiai matyti, kad Aplinkos ministerijos kontrolės sistema neveikia“, – kalbėjo A. Skardžius.

Parlamentaro teigimu, Aplinkos apsaugos ministerija turi turėti realiai veikiančią kontrolės ir apskaitos sistemą, kad nustatytų, kokius kiekius atliekų įmonės perdirbo, kiek deklaravo ir išrašė pažymų apie atliekų sutvarkymą, kiek eksportavo. Ar išties eksportuota atlieka buvo perdirbta kaimyninėje valstybėje, o galbūt tiesiog performinus dokumentus, grįžo atgal į Lietuvą ir buvo sėkmingai susandėliuota ten, kur ir buvo.

A. Skardžiaus nuomone, naudotų padangų perdirbimas turėtų būti laikomas prioritetiniu uždaviniu aplinkosaugos srityje. Aplinkos ministerijai nedelsiant reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą ir aiškiai apibrėžti, kas yra perdirbta padanga.

„Norint išvengti nesąžiningų perdirbėjų manipuliavimo terminais, būtina aiškiai teisės aktuose nustatyti gaminio apibrėžimą. Ar padanga perpjauta į keturias dalis yra gaminys? Ar nupjauta padangos briauna yra gaminys? Ar padangos supresuotos į tam tikrą bloką yra gaminys, kaip kad įrodinėjo kai kuriose įmonėse? Labai tuo abejočiau. Be to, reikia kuo greičiau atsisakyti tarpininkų naudotų padangų sutvarkymo sistemoje ir užtikrinti, kad pažymas apie naudotų padangų sutvarkymą galėtų išduoti tik realiai jas perdirbančios įmonės“, – sakė A. Skardžius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys išvardijo ir daugiau tobulintinų sričių. Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, naudotų padangų perdirbėjai turi būti skatinami plėsti gamybinius pajėgumus, tam tikslui nukreipiant Europos Sąjungos finansavimą ir nacionalinio biudžeto lėšas. Iš naudotų padangų pagamintiems produktams – sporto, vaikų žaidimų aikštelių dangoms, pastatų, geležinkelių ir automagistralių triukšmo slopinimo konstrukcijoms – valstybės mastu turi būti taikomi žalieji pirkimai, taip šiems produktams užtikrinant jų panaudojimo prioritetą. Taip pat svarbu įpareigoti kelininkus asfalto dangai naudoti iš perdirbtų padangų paruoštą žaliavą.

„Reikia ieškoti pažangių sprendimų ir neatidėlioti. Tikiuosi, kad greitu laiku turėsime patobulintus teisės aktus ir skaidrią atliekų perdirbimo sistemą“, – kalbėjo Seimo narys.

Peržiūros: 1325

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti