Jei kam nepatinka žodis „žmogžudystė“, tai galime sakyti „netyčinis gyvybės atėmimas“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

MES TAI LEIDŽIAME

 

  1. Kauno klinikų gydytoja hematologė paskiria onkologinius vaistus ligoniui. Jie turi būti leidžiami 7 dienas iš eilės, kartojant kursą kas mėnesį.
  2. Šių vaistų gamintojas nurodo, kad galimas toksinis šio vaisto poveikis. Jis pasireiškia trombocitų skaičiaus sumažėjimu. Todėl nurodoma, kad trombocitų skaičiui sumažėjus žemiau negu 50, toliau skirti šio vaisto negalima. Reikia ligonį stebėti 14 dienų , neskiriant vaisto, ir, jeigu per šį laikotarpį neatsistato trombocitų skaičius, tai reikia atlikti kaulų čiulpų punkciją. Ir tik pagal šios punkcijos rodiklius spręsti dėl tolesnio vaisto skyrimo.
  3. Gydomam ligoniui trombocitų buvo 200, vėliau gydymo eigoje sumažėjo iki 82, o dar toliau tęsiant gydymą sumažėjo iki 15.
  4. Kai trombocitų buvo tik 15, ir kai vaisto gamintojas kategoriškai nurodo nebeskirti šio vaisto dėl išreikšto toksinio jo poveikio, Kauno klinikų gydytoja penkias dienas iš eilės leido vaistą, net nemažinant jo dozės.
  5. Po savaitės tokio gydymo trombocitų skaičius sumažėjo iki 6, prasidėjo kraujavimas, ligonė buvo paguldyta į Kauno klinikų hematologijos skyrių, kur ir numirė.
  6. Ligonio artimieji žino, kad ligonė mirė dėl sunkios kraujo ligos, ir jokių pretenzijų gydytojai neturi. Dar daugiau, jie parašė padėka gydytojai, nes ji gerai rūpinosi ligoniu.
  7. Kauno klinikų hematologijos skyriaus vedėjui doc. R. Gerbutavičiui pasakiau, kad aš netylėsiu.
  8. Todėl mano iniciatyva 2017.04.07 šis atvejis buvo aptartas gydytojų hematologų susirinkime, kuris truko 65 min. Susirinkimo pirmininkas doc. R. Gerbutavičius paskyrė šio posėdžio mokslinę sekretorę ir sekretorę.
  9. Susirinkimo metu paklausiau – ar gydanti gydytoja turi kokį nors savo poelgio pateisinimą ? atsakymo nebuvo.
  10. Tada paklausiau visų susirinkusių kolegų – ar galite sugalvoti kokį nors pateisinimą tokiam vaisto skyrimui. Pateisinimo nebuvo surasta.
  11. Informavau Kauno klinikų administraciją, kad gydytojos klaidos pasėkoje mirė ligonė.
  12. Jokių veiksmų iš administracijos pusės nebuvo. Tyla, nes nieko neįprasto neįvyko. Todėl 2017.05.11 kreipiausi į Kauno prokuratūrą klausdamas – ar yra prievolė gydymo įstaigos administracijai pranešti teisėsaugos organams, kai gydytojo klaidos pasekoje miršta ligonis;
  13. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir tada sužinojau, kad yra 1,5 puslapio hematologų susirinkimo protokolas, kuriame sakoma, kad buvo pritarta skirtam gydymui;
  14. Prokuratūra gavo šį protokolą ir nutraukė tyrimą, nors mano pateiktas liudijimas ir prieštaravo protokolo duomenims; Farmacinės firmos anotacija (pridėta prokurorams) taip pat prieštaravo hematologų susirinkimo protokolo nuostatoms;
  15. Iš doc. R. Gerbutavičiaus gavau neoficialų susirinkimo protokolą; Tačiau skyriaus vedėjas neatsakė į mano klausimą – kodėl protokolas surašytas melagingai. Patarė kreiptis šiuo klausimu į onkologijos hematologijos klinikos vadovę prof. E. Juozaitytę.
  16. Tada trise, kartu su klinikos vadove prof. Juozaityte aptarėme, kad protokole parašyta netiesa.
  17. Šio žodinio aptarimo pasekoje raštu 2017.06.08 kreipiausi į posėdžio pirmininką R. Gerbutavičių ir prof. E. Juozaityte, prašydamas ištaisyti ir nurodydamas protokolo neatitikimus susirinkimo eigai. (Kad būtų legalus motyvas, kodėl posėdžio protokolas yra pakoreguojamas).
  18. Praėjo kelios savaitės be jokio atsakymo. Tada kreipiausi į Klinikų generalinį direktorių, prašydamas aptarti šį klausimą. Direktorius susitikti negalėjo.
  19. Tada 2017.07.11 raštu paprašiau generalinio direktoriaus leisti susipažinti su hematologų posėdžio protokolu ( nes mačiau tik neoficialų nepasirašytą jo variantą).
  20. Nesulaukęs Kauno klinikų atsakymo , 2017.08.29 kreipiausi į SAM ministrą A. Verygą ir Universiteto ( LSMU) rektorių R. Žaliūną, kaip Kauno klinikų steigėjus;
  21. Nurodžiau, kad mano paminėta situacija iškelia ne tik moralines problemas, bet ir balansuoja baudžiamosios atsakomybės rėmuose, kaip netyčinės žmogžudystės ir jos slėpimo (bendrininkavimo) atvejis.
  22. Tada Kauno klinikų administracija man atsakė, kad neturiu teisės susipažinti su hematologo posėdžio protokolu, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.
  23. Kreipiausi į Lryto žurnalistus. Kauno klinikų administracija  10.10 žurnalistams teigė, kad ligonė buvo gydyta teisingai. Gydymas „tinkamas, adekvatus, moksliškai pagrįstas“.
  24. LSMU rektorius į mano kreipimąsi nieko neatsakė, o SAM atsiuntė raštą 2017.10.19.Nr. (1.1.36)4-3941), pasirašytą viceministrės G. Šakalytės. Buvo nurodyta Kauno klinikoms atlikti šio įvykio audito tyrimą bei išsiaiškinti hematologų protokolo atitikimo ypatumus.
  25. Prieš tapdama viceministre G. Šakalytė dirbo Kauno klinikose kardiologijos skyriuje. Kardiologijos klinikos vadovas – prof. R. Žaliūnas. Jis ir LSMU rektorius. Taigi, prof. R.Žaliūnas yra pavaldus Kauno klinikų generaliniam direktoriui (kaip Kauno klinikų padalinio - kardiologijos klinikos vadovas), o Kauno klinikų generalinis direktorius yra kartu ir LSMU prorektorius ir todėl pavaldus rektoriui R. Žaliūnui (kaip LSMU prorektorius).
  26. LSMU rektorius pakvietė (kaip kviestinę dėstytoją) šią gydytoją (skyrusią onkologinius vaistus esant išreikštam jų toksiniam poveikiui) dėstyti 4 kurso studentams hematologijos ciklą.
  27. Taigi, po to kai Klinikų administracija teigė, kad gydymas buvo teisingas, generalinio direktoriaus įsakymu buvo sukurta audito komisija „gydymo klaidoms“ išsiaiškinti. Komisijos nariai tiesiogiai pavaldūs Generaliniam klinikų direktoriui.
  28. Audito komisija nurodė man pateikti duomenis apie šios ligonės gydymą, bet atsisakė pateikti šio ligonio medicininę dokumentaciją (buvo jau praėję 7 mėnesiai nuo ligonio mirties).
  29. Mano žiniomis nei vienas audito komisijos narys nebuvo gydytojas hematologas. Jie buvo kitų specialybių gydytojai, taigi neturėjo pakankamai žinių, kad galėtų diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas.
  30. Audito komisija nusprendė, kad ligonė iš esmės buvo gydyta teisingai, bet rekomendavo atlikti neeilinę gydytojos atestaciją. Gydytoja peratestuota, dirba toliau.
  31. Audito komisijos sprendimo pagrindu prokuratūra antra karta nusprendė, kad nėra dėl ko pradėti ikiteisminio tyrimo, nes ligonė buvo gydyta teisinga. Apie sufalsifikuota hematologų susirinkimo protokolą prokuratūra nepasisakė. Kauno klinikų administracija sufalsifikuoto protokolo klausimo nepradėjo spręsti iki dabar, 2020 metų sausio mėn 27 d.
  32. Prokuratūra atsiuntė į Kauno klinikas savo sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kad aš bučiau su juo supažindintas pasirašytinai. Tai ir padarė Klinikų personalo vadovas.
  33. Tada 2018.02.05 kreipiausi į Kauno klinikų generalinį direktorių prašydamas leisti susipažinti su Klinikų audito komisijos sprendimu, su audito komisijos darbo reglamentu bei audito komisijos sudėtimi.
  34. Man atsakė 2018.02.14., kad aš neturiu teisės susipažinti su šiais duomenimis..., nes vyksta ikiteisminis tyrimas, pamiršus, kad jis jau nutrauktas, ir Kauno klinikų administracija pasirašytinai mane su tuo supažindino. Svarbu pabrėžti, kad paslaptis yra ir audito komisijos darbo reglamentas;
  35. 05.30 vėl kreipiausi į SAM ministrą A. Verygą ir LSMU rektorių prof. R. Žaliūną, prašydamas leisti susipažinti su audito komisijos sprendimu ir klausdamas, ar generalinis Kauno klinikų direktorius yra tinkamas eiti savo pareigas (naujo konkurso paskelbimo šviesoje).
  36. Taip pat paklausiau – ar tinkama Kauno klinikų generalinio direktoriaus veika, kai ši gydytoja pirmą kartą paskyrė mirtiną citostatikų dozę (kitam ligoniui), tačiau vyr slaugytoja atsisakė  išduoti tokį vaistų kiekį vienam ligoniui, būtų apsaugojusi nuo pakartotinos šios gydytojos klaidos ir ligonio mirties ?
  37. Šis atvejis apsiribojo 4 asmenų posėdžiu – gydytoja, klinikos vadovė E. Juozaitytė, hematologijos skyriaus vedėjas doc. R.Gerbutavičius ir hematologijos skyriaus vyr sesutė, kuri ir neišdavė vaistų. Gydytoja apsiverkė, ji suprato, klausimas baigtas.
  38. LSMU rektorius vėl nieko neatsakė į šį raštą, o SAM nurodė, kad mano kreipimasis yra pavestas nagrinėti SAM  antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyr specialistei I. Cechanovičienei. Atsakymas bus parengtas iki 2018.06.27. Neatsakė iki dabar.
  39. SAM ministras A. Veryga patvirtino Kauno klinikų generalinį direktorių antrai kadencijai.
  40. Kreipiausi į Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę. Persiuntė atsakyti Akreditavimo tarnybai prie SAM.
  41. 08.24 akreditacijos tarnyba raštu Nr. D2-7573-(1.20.) pranešė, kad aš neturiu teisės susipažinti su Kauno klinikų audito komisijos sprendimu, nes neturiu ligonės artimųjų sutikimo.
  42. Taigi, dalyvauti hematologų susirinkime aptariant šios ligonės gydymą turiu ir teisę ir pareigą, pateikti savo samprotavimus apie šią ligonę audito komisijai yra mano pareiga, bet žinoti ką nusprendė komisija – neturiu teisės.
  43. Akreditacijos tarnyba nepasisakė dėl mano teisės susipažinti su Klinikų audito komisijos darbo reglamentu ir pareiškė, kad negali spręsti dėl Kauno klinikų generalinio direktoriaus atitikimo pareigoms.
  44. Kreipiausi į Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, persiuntė į SAM. SAM nurodė, kad atsakys SAM vyr specialistė Cechanovičienė. Neatsakė iki dabar.
  45. Kreipiausi į Ministrą pirmininką, persiuntė į SAM, nurodė, kad atsakys vyr specialistė I.Cechanovičienė. Neatsakė iki dabar.
  46. Informavau prezidentę D. Grybauskaitę, kad negaunu atsakymo nei iš SAM, nei iš Universiteto. Man buvo paaiškinta, kad turiu teisę kreiptis į Lietuvos Teismą, siekdamas gauti atsakymus į savo klausimus.
  47. Kreipiausi į Lietuvos prezidentą G. Nausėdą, klausdamas, ar šioje šviesoje ministras A. Veryga yra tinkamas eiti savo pareigas. Atsakymo negavau jokio. Tačiau po mano kreipimosi prezidentas patvirtino A.Verygą ministru. Tai supratau kaip Lietuvos prezidento atsakymą.
  48. Dabar Kauno klinikose (ne tik ???) egzistuojanti tvarka, kaip nagrinėjamos gydytojų klaidos, yra skirta daugiau paslėpti šias klaidas. Šio ligonio mirtis įgautų prasmę, jeigu MES BŪTUMĖME  PRIVERSTI sukurti sistemą, kaip tokios klaidos turi būti nagrinėjamos , siekiant ateityje SUMAŽINTI panašios klaidos tikimybę.
  49. Kitas atvejis - Kauno klinikų hematologas paskiria ligoniui 6 mėnesių trukmės gydymo kursą citotoksiniais vaistais ... nors nei pagal buvusias, nei pagal dabartines gydymo gaires nei vienos dienos nei vienu vaistu gydyti NEREIKIA. Ligonis gydymą gerai toleravo... ir čia nieko tokio... Farmacinei firmai gerai, nes vaistai sunaudoti. Vaistai kompensuojami, SAM biudžetui blogai... tačiau – na ir kas.
  50. Tikėtis, kad garbinga akademinė ir medicininė bendruomenė pati savaime susigės ir supras, kad taip elgtis nevalia, yra naivu. Vien ko vertos frazės – „ta ligonė vis tiek būtų numirusi“ arba „ mūsų dėka ji gyveno 10 mėnesių“ ...
  51. Prokuratūros pozicija aiški – įtariamajam nurodysime išsitirti, ar jis nužudė žmogų.  Ir, jeigu  įtariamasis pasakys – „oi, ne, ne , žmogus numirė sava mirtimi“, tai reiškia žmogžudystės ir nebuvo, nėra dėl ko pradėti ikiteisminio tyrimo;  Jei kam nepatinka žodis „žmogžudystė“, tai galime sakyti – „netyčinis gyvybės atėmimas“. Ar dabar geriau ? Bet jo nebuvo .
  52. Todėl noriu retoriškai paklausti visų Lietuvos žmonių - MES tai leidžiame ir leisime ???

 

 

Eduardas Vaitkus

 

Peržiūros: 811

Komentarai   

0 # pupa 2020-01-28 17:20
Keista kad autoriui Veryga dar nesuorganizavo neveiksnumo ir net licenziją pratęsė 2019-10-01. Na gal todėl, kad prokuratūra Kauno o ne Vilniaus...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Nu matai 2020-01-29 11:58
Jei buvo uzduotis numarinti kazka, numarins vistiek. Sleps informacija, meluos, neatsakines. Mirs dar zmoniu. Juk ne paslaptis, kad Ruta Gajauskaite, kritikavusi farmacininku gobšumą mire prie ligonines labai keistom aplinkybem
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Izabelė 2020-01-29 20:33
Jau ne tik baisu, bet ir kraupu!!! Klaidos, melas, netiesa yra slepiami ir visais būdais užglaistomi. Kur nueisime?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti