Generaliniai prokurorai visi be išimties tapo šešėliniais milijonieriais. Evaldas Pašilis ne išimtis

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.75 (4 Votes)

Simonas Kroydonas



Kai buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius už futbolo federacijos pinigus skraidė žiūrėti rungtynių į užsienį tai 2000 metais dirbęs buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia jubiliejaus proga iš savo pavaldinių priimdavo brangias dovanas: televizorių, dulkių siurblį, skalbiamąją mašiną ,aukso
dirbinius,deimantus.

Prieš 19 metų kai aš buvau abiturientas 2000 metų Lapkričio 16-ąją generalinis prokuroras K.Pėdnyčia šventė savo 50-metį. Ta proga iš šalies prokuratūrų darbuotojų buvo renkami pinigai ir perkamos dovanos K.Pėdnyčiai.

Vilniaus apygarda dovanojo automatinę skalbiamąją mašiną, Kauno -spalvotąjį televizorių, Klaipėdos - plaunamąjį dulkių siurblį, Šiaulių- rankų darbo krėslą, Panevėžio - keraminę skulptūrą. Generalinės prokuratūros darbuotojai savo viršininkui padovanojo paveikslą.

Tada K.Pėdnyčia įtikinėjo, kokias dovanas pirkti, iš Generalinės prokuratūros tikrai niekas nekoordinavo - visos apygardos ir kiti
svečiai dovanas rinkęsi savo nuožiūra.Generalinis prokuroras neslėpė,kad kai kurios dovanos, nespėjus net apžiūrėti, buvo nuvežtos į jo butą. Pasak K.Pėdnyčios, tuo metu namuose buvo tik jaunesnysis sūnus,kuris svečiams leido viduje padėti dovanas.

Kitą dieną sužinojęs, kad dovanų gavo daugiau nei 2500 litų vertės skalbiamąją mašiną, K.Pėdnyčia teigė liepęs Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnams ją nedelsiant išvežti. Paaiškėjo, jog K.Pėdnyčia automatinę skalbiamąją mašiną turėjo jau prieš jubiliejinį gimtadienį.

Respublikos žurnalistų užspaustas generalinis prokuroras pademonstravo „Ogmios“ parduotuvės kvitą, kaip įrodymą, jog jo nepriimta dovana grąžinta prekiautojams. Tačiau jubiliatas žurnalistams taip ir nepaaiškino, kodėl atsisakė skalbiamosios mašinos.Pinigus tai pasiėmė.Ėjo kalbos, kad Vilniaus apygardos
prokuratūros nepriimta dovana buvusi brangiausia tik dėl to, kad ir pati apygarda esanti didžiausia Lietuvoje.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Gintaras Jasaitis teigė, jog jų regiono prokurorai už 1100 su trupučiu litų nupirko universalų daiktą - televizorių „Sony“. K.Pėdnyčia šios dovanos neatsisakė, nors teigė ir be naujojo turėjęs dar tris televizorius.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius atsisakė pasakyti, kiek apygarda turėjo surinkti pinigų, kad nupirktų plaunamąjį dulkių siurblį. I.Lauciaus teigimu, jam kaimyną jubiliejaus proga pasveikinti reikėtų dagiau pinigų išleisti.K.Pėdnyčiai dovanotas siurblys galėjo kainuoti 2000 litų.

Panevėžio apygardos prokuratūros vadovas Justinas Pupka taip pat neatskleidė, kiek galėjo kainuoti K.Pėdnyčiai dovanota skulptūra. jis teigė, kad dovanai išleista mažiau nei 1000 litų.

Be dėmesio neliko ir Šiaulių apygardos prokuratūros dovana - rankų darbo krėslas ir drožta lazda. K.Pėdnyčia atmetė bet kokius įtarimus, jog krėslas gali būti pagamintas iš elnio ragų. Jis neigė, kad dovana galėjo kainuoti net iki 10 tūkst. litų.Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas R.Jancevičius šiauliečių kolegų dovanotą krėslą įvertino „maždaug 700 litų“.

K.Pėdnyčia, paprašytas pakomentuoti, ar brangių dovanų priėmimas nėra korupcija, pats savęs klausė: „Kas yra korupcija?“ Anot Generalinės prokuratūros vadovo, gautos dovanos ne tokios jau vertingos.

„Atvirai pasakius, dovanos pigiau kainavo nei man pokylis“, - sakė K.Pėdnyčia apie restorane „Naujasis Vilnius“ svečiams surengtas vaišes. Tačiau tuoj pat patikslino, kad dovanos vertinamos ne vien pinigais.

K.Pėdnyčia nekomentavo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, ribojančio dovanų ar paslaugų
priėmimą. Šis teisės aktas, be kita ko, skelbia, - „Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės tarnyboje, negali tiesiogiai ar netiesiogiai priimti dovanų ar paslaugų, jeigu jų teikimas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su jo pareigų ėjimu.“

Iš pavaldinių televizorių, dulkių siurblį, krūvą paveikslų, skulptūrą, krėslą ir t.t. priėmęs K.Pėdnyčia abejojo, ar jis pažeidė tarnybinę etiką bei įstatymus. Anot jo, sveikinti 50-mečio bei 60-mečio progomis ir dovanoti dovanas prokuratūroje priimtina

Tada pakalbinti apygardų prokuratūrų vadovai atmetė versiją, kad dovanoms K.Pėdnyčios 50-mečiui prievarta buvo darytos pinigų rinkliavos. Nė vienas prokuroras neatskleidė paslapties, kiek jie patys dovanoms skyrė pinigų.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras G.Jasaitis, kaip ir kitų apygardų vadovai, nieko blogo dovanų dovanojime neįžvelgė. G.Jasaičio nuomone, vis dėlto kolegos sveikina kolegą. Be to, ne visų apylinkių prokurorai dovanai pinigus davė - kai kurie patys norėjo generalinį prokurorą pasveikinti.

Vienas iš apygardų prokuratūrų vadovų, paklaustas, ar per jo jubiliejinį gimtadienį generalinis prokuroras dovanotų, pavyzdžiui, šaldytuvą, abejojo, kad taip atsitiktų. Kartu pareigūnas pripažino, kad pavaldinių brangios dovanos viršininką gali įpareigoti būti nuolaidesnį už nusižengimus ar aplaidumą tarnyboje.

Pėdnyčios surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbtos tarnybinio patikrinimo išvados dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo R.Jancevičiaus elgesio. R.Jancevičiui skirtas griežtas papeikimas.

Generalinis prokuroras nesiejo nemokamų R.Jancevičiaus kelionių į užsienį su baudžiamąja byla, iškelta dėl Lietuvos futbolo federacijos turto pasisavinimo ar iššvaistymo. Ją tyrė R.Jancevičiaus kuruojama Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.Tačiau K.Pėdnyčia neabejojo, jog apygardos prokuratūros vadovas,pavėlavęs sumokėti už skrydžius, pažeidė tarnybinę etiką.

Pasa generalinio prokuroro, tik atsižvelgus į R.Jancevičiaus nuopelnus darbe ir jo sugebėjimus buvo nuspręsta netaikyti jam aukščiausios nuobaudos - atleidimo iš pareigų.

Pėdnyčia net pyktelėjo paklaustas, kokią įtaką tarnybinio patikrinimo išvadoms turėjo Vilniaus apygardos prokuratūros, vadovaujamos R.Jancevičiaus, pati brangiausia dovana. Jis tikino, kad kokių nors sąsajų tarp jo asmeninių dovanų ir jo sprendimų darbe ieškoti -neetiška.

Tuometinis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas ,o dabar MB Baltic pagrindinis advokatas ir konsultantas R.Jancevičius 2000 metais ne už savo, o už Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pinigus skrido į Čekiją ir Farerų salas stebėti Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės
rungtynių.

Už skrydžius užsakomaisiais lėktuvais R.Jancevičius susimokėjo tik po to, kai šiomis kelionėmis susidomėjo žiniasklaida.Identiška ministro Narkevičiaus istorija su išvyka į Abu Dabį ,dėl ko Narkevičius yra tarkuojamas iki šiol .

Nemokamai užsienin prokurorą R.Jancevičių skraidinę futbolo funkcionieriai bandė su pareigūnu susibičiuliauti ir baudžiamąją bylą dėl LFF turto pasisavinimo pasukti į norimą pusę .

R.Jancevičius iš pradžių teigė, kad
skrendant užsakomuoju reisu ir dar kariniu lėktuvu, nebuvę bilietų .Jei bilietai būtų buvę, jis teigė, būtų susimokėjęs. Tačiau vėliau jis vis dėlto sumokėjo daugiau kaip 2632 litus,kas 2000 metais laisvai prilygtų dabartine išraiška eurais.

Tada Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras žurnalistų paklaustas, kaip vertina skirtą nuobaudą, sakė: „Ką padarysi, aš nuobaudos vertas .

Su laiku viskas tobulėja ir svertai kiti. Tik to Ypatingojo prokuroro projektas guli stalčiuose nuo 2012 metų .Tikriausiai niekas
nerizikuoja tapti juo. Koks Petnyćios naivumas ! Sužinojęs, kad dovana- "SKALBIANKĖ" kainavo daugiau negu 2 500 Lt - dovanotojams liepė grąžinti atgal į parduotuvę. Ir kitą dieną žurnalistams aiškinosi turįs "Ogmos" parduotuvei grąžinimo čekį.

Ką mes, žmonės galvojame perskaitę tokį, cirko vertą, paaiškinimą?

Kodėl nenupirko dviejų besidubliuojanćių dovanų? Ar buvo susitarta ? Kurie nežinojo įstatymų? Ar jubiliatas , ar dovanotojai ? Ar visi ?

Kitaip ir būt negalėjo. Pirmasis prezidentas TSKP pirmasis sekretorius, antrasis KGB informatorius-savanoris, trečiąjį
praleiskim, o sekanti KGB karininkė TSKP partijos instituto dvasios ubagų auklėtoja. Dabartinis, tai užsieninių plėšikų parankinis. Taigi kokia gali būti prokuratūra, VSD ar vidaus reikalų tarnybos ?

Nuo tų dienų praėjo 20 metų. Dabar juokingai ir varganai atrodo tokios dovanėlės, kaip televizorius ar skalbiankė .Dabar maštabai visai kitokie.

Dauguma apygardų vyriausių prokurorų gyvena kaip milijonieriai ,turi po keletą namų,jachtas,vaikai studijuoja užsienyje,jiems ten nupirkti apartamentai ,mokami tūkstančiai eurų už mokslus.

Jeigu mokytoja gauna dovanu vazą ir gelių, cia -tai kyšis ir totalinis pasipiktinimas, O čia teisėsaugos atstovams - viskas galima.

Įdomiausia buvusius judina. Dabartinių ne. Kaip ir naujas Prezidentas vietoj to, kad keist teisėsaugos aukščiausius į principingesnius, kažkur rūke ir kaip sutarta pas juos. Kur įtartini n milijardų vertės terminalai, prasiskolinimai . - nemato. o į apačias ant smulkmenų imituoja.

Kita vertus K.Pėdnyčia nebuvo idealus prokuroras, nes idealių prokurorų ar politikų nebūna, bet žvelgiant iš laiko perspektyvos, jis ryškiai išskiria iš kitų per du dešimtmečius Lietuvos prokuratūros sistemai vadovavusių generalinių prokurorų. Tai buvo ryžtingas ir principingas valstybės pareigūnas, atkakliai kovojęs su mafija, turėjęs autoritetą sąžiningų pareigūnų tarpe .

Yra pripažinta, kad 2000 metų pabaigoje įvykęs K.Pėdnyčios pašalinimas iš posto buvo neteisėtas .

Kai po A.Valantino nušalinimo buvo svarstomos kandidatūros į laisvą generalinio prokuroro postą, tarp kandidatų buvo minima ir K.Pėdnyčios pavardė. Tačiau buvo pasirinkta G.Valio kandidatūrą, o K.Pėdnyčia nebuvo pakviestas ir i generalinio prokuroro pavaduotojus.

K.Pėdnyčia prokuratūros sistemoje pradėjo dirbti 1972 metais. Jis dirbo Kėdainių prokuratūroje, vėliau – Panevėžio miesto prokuroro pavaduotoju, užėmė ir Pataisos darbų įstaigų priežiūros prokuroro pareigas.

1991-1992 metais K.Pėdnyčia dirbo teisėju – užėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas. 1992-1993 metais jis vadovavo kaiurai Lietuvos muitinei. Nuo 1993 metų K.Pėdnyčia perėjo dirbti į kitą veiklos barą – tapo VSD direktoriaus J.Jurgelio pavaduotoju. Vėliau kai kas tai vertino kaip neigiamą šio pareigūno biografijos faktą ,tačiau jokių duomenų apie kažkokią neigiamą K.Pėdnyčios veiklą nepateikta .

Reikia pripažinti, kad tais laikais VSD dirbo daug patriotų, ir niekas jų iš darbo nevijo, netrėmė ir į Baltarusiją.(Beje, VSD pareigūnai 1994 metais atskleidė EBSW įkurtos šnipų grupės veiklą. O 1995 metais saugumiečiai išaiškino ir ,,Status“ koncerno įkurtos šnipų grupės veiklą .

Netrukus po paskyrimo generaliniu prokuroru, K.Pėdnyčia ėmėsi kai kurių ryžtingų veiksmų -jis atleido V.Markovą ir dar kelis
skandalingai pagarsėjusius prokurorus. Jis nutraukė ir iki tol
galiojusias tradicijas – kai Generalinės prokuratūros darbuotojai ir iš provincijų atvykę prokurorai savo šefams gimtadienio proga
sunešdavo klanus dovanų. K.Pėdnyčia uždraudė šią ,,šaldytuvų ir televizorių kambario tradiciją“ kaip žeminančią prokuratūros
sistemą.

Ar aš čia trolinu jau jums skaitytojai spręsti.

Iškart po 2000 metų spalį įvykusių Seimo rinkimų buvo pradėti rengti planai dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimo. Šių planų pagrindinis tikslas – nušalinti V.Uspaskichui ir dar visai grupei į valdžią atėjusių veikėjų neparankų Generalinės prokuratūros vadovą K.Pėdnyčią.

Jau lapkričio pabaigoje Seime buvo pritarta naujai prokuratūros vadovo skyrimo tvarkai, o gruodžio mėnesį K.Pėdnyčia nušalintas nuo pareigų. Simboliška, kad tuo metu įvyko ir žiaurus nusikaltimas – 2000 metų lapkričio pradžioje korumpuotų pareigūnų globojamos ,,tulpinių“ gaujos nariai nušovė Panevėžio apygardos prokuroro pavaduotoją V.Kazlauskaitę.

Ji buvo nušauta kartu su policijos pareigūnu S.Piskunovu. Iš pradžių šio nusikaltimo tyrimas strigo, bet vėliau atskleista, kad šiuos nužudymus įvykdė „tulpinių“ gaujos nariai ,o brutalaus nusikaltimo užsakovai taip ir nerasti.

Po atleidimo K.Pėdnyčia kreipėsi į teismus, teigdamas, kad jo atleidimas buvo neteisėtas. Ši byla ilgai svarstyta teismuose.
Lietuvos Konstitucinis teismas 2003 metų sausio mėnesį priėmė K.Pėdnyčiai palankią nuarti.

Joje konstatuojama, kad Seimas neturėjo teisės atleisti jau paskirto generalinio prokuroro pakeistu prokuratūros įstatymu, taip buvo sukurta teisinio netikrumo atmosfera ir pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principai ,o 2003 metų vasarą teismas K.Pėdnyčiai priteisė 200 tūkstančių litų kompensaciją, bet į darbą negrąžino.

Viena iš K.Pėdnyčios vadovavimo prokuratūrai laikotarpyje nagrinėtų rezonansinių bylų –tai ,,Jangilos“ byla. Ši byla pakankamai paslaptinga, joje egzistavo duomenys apie didžiules sumas, apie nuslėptus milijonus mokesčius. Iš dalies ši byla priminė Darbo partijos šešėlinio finansavimo bylą.

,,Jangila“ įregistruota 1995 metų birželio 8 dieną D.Britanijai priklausančiose Virdžinijos salose. Vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas – Erlandas Petrūnas. Tai faktiškai statytinis, už kurio nugaros veikė V.Uspaskichas ir jam artimi asmenys.

„Jangila“ 1995-1997 metais gavo 270 milijonų 830 tūkstančių pajamų .Šios pajamos buvo nuslėptos, ,,Jangila“ nemokėjo jokių mokesčių .Valstybei buvo padaryta 7 milijonų 148 tūkstančių litų žala. Byla buvo sėkmingai tiriama, išsiaiškinta daug svarbių detalių.

Po K.Pėdnyčios nušalinimo prasidėjo ,,Jangilos“ bylos ,,gesinimas“.2001 metais Panevėžio apygardos teismo teisėjas V.Kryževičius priėmė sprendimą bylą nutraukti, o šią nutartį vėliau patvirtino Apeliacinio teismo kolegija. Bet ir gretimų valstybių prokuratūros sistemose vyksta prieštaringi procesai. Kaimyninėje Rusijoje dar sovietmečio pabaigoje ir kiek vėliau -1988-1995 metais buvo pastebėti itin glaudūs kriminalinių lyderių ir kai kurių prokurorų ryšiai.

Štai 1990-2003 metais Rusijos pietuose esančiame Novočerkaske, kurklestėjo žymi V.Arseniano gauja ir dar dvi gaujos, pasidaliję Novočerkasko regioną įtakos zonomis, buvo pastebėti įtakingų vietos prokurorų ir šių kriminalinių klanų vadovų ryšiai.

Bet pastebėjo juos tik žurnalistai ir keli sąžiningi milicijos pareigūnai. 1999 metais kilo tam tikras skandalas, bet viskas buvo „nugesinta“. Sąžiningi milicijos pareigūnai buvo atleisti iš darbo ir viskas grižo į savo vėžes. Tik gerokai vėliau – 2003-2004 metais korumpuoti prokurorai buvo demaskuoti, tačiau atsipirko lengvomis bausmėmis – du iš jų gavo lygtinį teistumą, o dar keli tiesiog atleisti iš darbo ir išėjo į pensiją.

Vėliau Rusiją sukrėtė padėtis Krasnodaro krašte, kur lapkričio pradžioje šio krašto Kuščevskajos rajone įvyko masinės žudynės
vietos nusikaltėlių klanas nužudė net 12 žmonių. Pradėjus tirti šį nusikaltimą, paaiškėjo, kad čia ilgai veikusią Capokų gaują dangstė visos jėgos struktūros – vietos FSB pareigūnai, milicija ir įtakingi prokurorai .

,,Mažąja Rusija“ virstančioje Lietuvoje daug požymių primena
didžiojoje Rytų kaimynėje vykstančius procesus. Tame tarpe ir padėtis prokuratūros sistemoje – kai kuriose Žemaitijos rajonų prokuratūrose kontrabandos organizatorių ir įtakingų sukčių bylos vilkinamos arba nutraukiamos.Skandalinga padėtis susiklostė ir Kauno apygardos prokuratūroje, čia šiuo metu visai neaiški padėtis – į darbą tada grižo K.Betingis, tačiau manoma, kad jis ilgai neliks šiame poste.

Didžiulės problemos egzistavo ir Generalinėje prokuratūroje .Buvo netiriama ne tik Kauno pedofilijos byla ,bet įvykdytas kovotojo su pedofilija D.Kedžio nužudymas kitos rezonansinės bylos -,,Draugystės“ Valdovų rūmų aferos, Kėvišo klano veikla ir kiti plačiai nuskambėję nusikaltimai. Gerai vyko tik bylų fabrikavimas – E.Kusaitės, Gatajevų, J.Kiaunienės bylos akivaizdžiai parodo, kaip veikia gerai sustyguota bylų fabrikavimo mašina.

Keista, kad Generalinėje prokuratūroje susikūrė kažkokios feodalinės tradicijos –18 metų dirbo tokie ,,nepajudinami stulpai“ kaip A.Kliunka ir A.Stepučinskas, įsitvirtino ir įtakingų sovietinių prokurorų sūneliai. Ir tokia padėtis kenkia procesams Lietuvos teisėsaugoje, trukdo tiek bylų tyrimui, tiek nepadeda piliečiams pasitikėti teisėsauga. Lietuvos prokuratūrai labai praverstų tikrų ryžtingų profesionalų – tokių kaip K.Pėdnyčia, grąžinimas į atsakingus postus.

Man įdomiausia buvo kompensacijos istorija kai galutine ir neginčijama teismo nutartimi K.Pėdnyčiai 2000 metais buvo priteista 217 tūkst. 344 litų ir 6 centų piniginė kompensacija.

Tenkindama atsakovo Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog kompensacija už neteisėtą atleidimą iš pareigų pareiškėjui turi būti priteisiama ne iš Generalinės prokuratūros, o iš Lietuvos valstybės.

K.Pėdnyčia teismuose siekė, kad jo atleidimas 2000-ųjų gruodį buvo pripažintas neteisėtu, priteista piniginė kompensacija ir jis būtų grąžintas į pareigas. Pareiškėjo ryžtą sugrįžti į generalinio
prokuroro postą sustiprino sausio pabaigoje Konstitucinio Teismo priimtas jam palankus sprendimas. Teismas tuomet nustatė, kad prieš dvejus metus įstatymu nustatyta generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, gegužę pripažinęs
K.Pėdnyčios atleidimą neteisėtu ir už priverstinę pravaikštą priteisęs
kompensaciją, į buvusias pareigas jo negrąžino.

Generaliniai prokurorai visi be išimties tapo šešėliniais milijonieriais. Evaldas Pašilis ne išimtis .

Peržiūros: 2478

Komentarai   

+32 # Aldona Meilutytė 2019-12-16 14:00
Išsigimę teismai
Sužlugdyta Valstybė...
Net 240 švarkelių žalių
Ėjo ir trypė Venckienės namus...
Visi gavo APDOVANOJIMUS+POSTUS
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+17 # Pranas Pričkus 2019-12-16 22:03
UAB "Mafijinė teisėsauga".
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # Atas 2019-12-16 22:16
Valio, Kroidonas sugrįžo! Ir neblogai pavarė Lietuvos teisėsmaukos šulų adresu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti