Parsiveždamas Neringą Venckienę, Lietuvą valdantis kriminalinis režimas nusprendė nusižudyti

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.50 (5 Votes)

Aurimas Guoga

Ką tik perskaičiau, kad Venckienė šiuo metu skraidinama į Lietuvą. Kaip besidomintis disidentų tema galiu pasakyti, kad kalėjimas tokius kovotojus užgrūdina, padaro bebaimiais ir gerokai pavojingesniais savo persekiotojams. Todėl sistemai tai labai bloga žinia. Jie graušis sau nagus kad nepaliko jos ramybėje toli nuo Lietuvos. Tačiau dėsnis tas, kad tokios jėgos prasižudo savo pačių rankomis. Ateis diena, kai teisėjai patys taps teisiamaisiais.

Neringa Venckienė vakar rytą buvo išgabenta iš kalėjimo Čikagoje, kuriame praleido beveik du metus, ir įsodinta į lėktuvą, skrendantį į Lietuvą. Laukiama, kad ši politinė kalinė rytoj stos prieš  Vilniaus apylinkės teismą, kuris spręs dėl jos kardomosios priemonės.

N.Venckienė šiuo metu iš Čikagos, per Varšuvą skraidinama į Lietuvą. Vilniuje turėtų nusileisti 18;20, jeigu iš Varšuvos nebus vežama automobiliu.

Kadangi visas Vilniaus apylinkės teismas, išskyrus du-tris teisėjus, yra užvaldytas kriminalinių struktūrų, nėra abejonių, kad moteris bus suimta ir laikoma kalėjime iki teismo.

Kaiž žinia, vienintelė Neringos Venckienės kaltė - ji mėgino išgelbėti teisėsaugos rankomis nužudyto brolio Drąsiaus dukrą, kurią mažametę prievartavo aukštas pareigas Lietuvos valstybėje užimantys pedofilai ir žudikai.

Bandysime rytoj rinktis prie šios kriminalinio pasaulio atstovybės - Vilniaus apylinkės teismo - reikalauti teisingumo. 

 

Paviešintas interviu, kuriame atskleidžiama N. Venckienės ir H. Daktaro nusikalstamos grupuotės bendrystė

 
 
Paskelbta: 2019-11-04 10:34 Autorius: ekspertai.eu
Dešinėje – valstybinio transliuotojo vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kairėje – N. Venckienė su dukterėčia 2012 m. gegužės 17 d. rytą, prieš pat vaiko pagrobimą valstybės vardu.


Valstybinis transliuotojas (VT), vadovaujamas Monikos Grabačiauskaitės-Budrienės, paskelbė interviu su rašytoju Dailiumi Dargiu, kuris neseniai pristatė šeštąjį savo pirmosios knygos „Tikroji Daktarų istorija“ leidimą.

Rašytojas atskleidė, kad Henriko Daktaro aplinkos žmonės labai žavėjosi Drąsiaus Kedžiu ir jo giminėmis, ypač po įvykdytų žmogžudysčių.

„Kiek žinau, garsioji teisėja Neringa Venckienė, kuri bus netrukus parvežta į Lietuvą, susitikinėjo su toje pačioje Klonio gatvėje, Garliavoje, gyvenusiais H. Daktaro žmonėmis. Yra buvę tokių atvejų, tai žino ir teisėsaugos atstovai“, - pasakojo D. Dargis.

Jo teigimu „šie įvykiai – įvykdytos žudynės – yra panašūs į savotišką uždangą H. Daktaro pabėgimui“.

„Prisimenu, kad, kai įvyko tos šaudynės Kaune, visų dėmesys nukrypo į jas, o apie H. Daktaro atvežimą į Lietuvą beveik nebuvo kalbama. Pagal laiką viskas sutampa“, - konstatavo D. Dargis.

Pasak rašytojo, Neringą Venckienę „H. Daktaro žmonės ją palaikė morališkai, nors niekas šiandien turbūt to negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti“.

Jis taip pat atskleidė, kad „H. Daktaro žmonės galėjo N. Venckienę, jos bendraminčius Klonio gatvėje paremti ir finansiškai“.

„Kauno nusikalstamas pasaulis tuo metu labai rėmė D. Kedį ir jo aplinkos žmones: visokius plakatus spausdino, padėdavo įrenginėti scenas. Nemažai ir kitų nusikalstamų grupuočių atstovų palaikė D. Kedį“, - teigė D. Dargis.

„Kaip interviu lrytas.lt pasakojo buvęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis, teisėjo J. Furmanavičiaus žudikas, anot liudytojo, elgėsi kaip gangsteris – bandančiam gintis, nukritusiam ant žemės teisėjui šauta į galvą. Ką tai reiškia?“, - paklausė VT žurnalistas rašytojo.

„Nužudymas Italijos mafijos stiliumi. Dar priminčiau, kad pastaruoju metu sklinda informacija, kad D. Kedys tą dieną galimai žudė ne vienas, kad jis turėjo talkininką. Tik nepavyksta nustatyti, kas galėjo būti tas kitas žmogus“, - atsakė D. Dargis.

Jis priminė, kad D. Kedys galėjo žudyti ne vienas.

„Viskas vyko labai techniškai, žudynėms buvo pasiruošta ir aš manyčiau, kad pats D. Kedys gal ir nebuvo tas pagrindinis. Tas kitas žmogus galėjo būti tuo, kuris tokius nusikaltimus, tai yra užsakytus nužudymus, vykdė ne pirmą kartą“, - nurodė D. Dargis.

Rašytojas prisipažino, kad šį nužudymą dar galima išaiškinti.

„Manau, kad įmanoma. Pasižiūrėkime į tą pačią Daktarų bylą. Ji buvo atversta 2011 m., o joje nagrinėjami nusikaltimai padaryti 1993–1996 m. Nuo įvykių praėję beveik 20 metų. Manau, kad ir J. Furmanavičiaus nužudymo byla gali būti išnagrinėta. Nužudymų bylos gali būti ir po 20 m. išnagrinėtos, o jei dar jos turi didžiulį rezonansą, o čia juk teisėjas nužudytas, – tai prošvaisčių tikrai yra. Aišku, viskas priklausys nuo to, kokie bus įrodymai, kokius duomenis surinks nukentėjusiųjų advokatai“, - įsitikinęs D. Dargis.

Visą interviu su rašytoju skaitykite publikacijoje „Dargis atskleidžia Daktarų grupuotės užkulisius: kaip susiję Garliavos įvykiai ir dėl ko buvo šokiruoti teisėjai“.

P. S.

Visa tai, kad atskleidė rašytojas ir valstybinis transliuotojas, labai gerai, reikia žinoti visą tiesą apie nusikalstamų Kauno gaujų tarpusavio sąsajas ir jų nusikalstamas veikas. Tačiau tuo pat metu, reikia atsakyti į niekaip neatsakomą labai paprastą klausimą-reikalavimą, kuris 2018 m. sausio 13 d. buvvo viešai užduotas trims aukščiausiems šalies pareigūnams iš Seimo tribūnos – pateikti neginčijamus  įrodymus, kad 2012 m. gegužės 17 d. valstybės vardu prievarta pagrobta ir nežinia kur pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – nurodyti kapo vietą.



O taip pat vieną kartą reikia paaiškinti visą tiesą ir Vytautui Landsbergiui, kuriam iki šiol atrodo, kad Deimantę Kedytę iš jos namų naudojant jėgą išnešė ne angelai, o kažkas kiti:



Keli susiję:

Atskleistos neįtikėtinai skandalingos detalės apie Kedžių-Venckų ir Daktarų šeimų sąsajas 

Portalas 15min.lt paskelbė, kas nužudė teisėją J. Furmanavičių ir nuo ko mirė A. Ūsas

Tik kokybiškos informacijos portalo žurnalistė: koks jūsų reikalas, ar ji gyva ar negyva

Paulius Gritėnas​ metė akmenį į Vytauto Landsbergio ir jo šeimos daržą