„Luminor“: Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, tačiau recesijos išvengsime

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

„Luminor“: Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, tačiau recesijos išvengsime

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Naujausia „Luminor“ ekonomikos apžvalga konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.), atkreipiant dėmesį į spartesnį kainų ir nedarbo lygio augimą. Kita vertus, Lietuvos ekonomika ir kitąmet, ir 2021 metais turėtų išsilaikyti augančių šalių lygoje ir recesijos išvengti.

Pergalės ir (ne)pergalės

„Luminor“ ekonomistai pažymi, kad Lietuva neturi jokių vidaus ar išorės ekonominių disbalansų, galinčių kelti realią grėsmę ekonomikai: valstybės ir privataus sektoriaus skolos lygis yra labai žemas, nėra paskolų ar nekilnojamojo turto burbulo požymių, o palyginti griežti valdžios sektoriaus finansų naudojimo principai, taikomi nuo finansų krizės laikotarpio, bei solidžios tiesioginių užsienio investicijų apimtys lemia, kad Lietuva šiuo metu yra viena atspariausių krizei ES ekonomikų.

„Pirmasis šių metų pusmetis, kai Lietuvos BVP augimas viršijo prognozes ir siekė 4,0 procentus, buvo išties įspūdingas. Ypač teigiamai nustebino spartus apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas, nepaisant lėtėjančių pasaulinės prekybos apimčių. Atsižvelgdami į tai mes pagerinome augimo prognozę šiems metams, tačiau tuo pat metu išryškėjo ir kelios ne itin malonios tendencijos. Sakyčiau, kad labiausiai nuvylė nedarbo lygio augimas, fiksuotas pirmą kartą nuo 2011 metų. Liepos mėnesį jis pasiekė 6,4 proc. ir šiek tiek viršijo ES vidurkį bei tapo didžiausias visame Centrinės ir Rytų Europos regione. Nerimą kelia ir spartėjanti infliacija, ypač lyginant su aplinkinėmis šalimis, kur kainų augimas yra gerokai lėtesnis. Tai yra pagrindinės priežastys, lėmusios sumažintą Lietuvos BVP augimo 2020 metais prognozę. Kitą vertus, mes vis dar prognozuojame augimą ir aš šiandien nematau priežasčių, kodėl ūkis turėtų sustoti“, – sakė dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

„Luminor“ šiemet Lietuvoje prognozuoja 2,6 proc. metinę infliaciją ir tai yra gerokai spartesnis kainų augimas nei euro zonos vidurkis, siekiantis vos 1,0 proc. Tačiau tai dar ne visa problema – tarsi pasišaipydami iš Vyriausybės šių metų vasarį paskelbtos pergalės prieš maisto kainas, maisto produktai šių metų liepą brango 5,9 proc. ir Lietuva pagal šį rodiklį aplenkė visas euro zonos šalis.

„Manau, kad šią tendenciją nemaža dalimi lėmė itin spartus vidaus vartojimo augimas ir prekybininkų siekis pasinaudoti situacija ir pakelti dalies produktų kainas. Mano galva, tai yra trumparegiška ir netvari strategija, ypač atsižvelgiant į prastėjančias globalios rinkos nuotaikas bei augančią konkurenciją iš Lenkijos. Lygiai kaip ir nedarbo lygio augimas. Pirminiai duomenys sufleruoja, kad nedarbo lygio augimą iš esmės lėmė pastaruoju metu ženkliai išaugęs imigrantų iš trečiųjų šalių srautas. Augantis nedarbas gali vėl paskatinti emigraciją, padidinti pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, fiskalinę naštą bei susilpninti Lietuvos ūkio imunitetą recesijai“, – pridūrė Ž. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, kad vidutinis metinis nedarbo lygis šiemet Lietuvoje išaugs iki 6,3 proc., o 2020-aisiais – iki 6,6 proc.

Darbo užmokesčio augimas tebebus spartus

Nepaisant netikėto nedarbo lygio posūkio, darbo rinkoje tebesitęsia algų augimo tendencija, tačiau čia išsiskyrė privataus ir viešojo sektoriaus kreivės. Privačiame sektoriuje bruto atlyginimo augimas sulėtėjo ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė vos 6,8 proc., o viešojo sektoriaus algos vis dar kilo šuoliais – 12,8 proc.

„Kitąmet privačiame sektoriuje algų augimas turėtų sulėtėti, tačiau išlikti gana spartus dėl 9,4% augsiančio minimalaus darbo užmokesčio bei tebesitęsiančio spartaus augimo viešajame sektoriuje. Spartesnis nei infliacija darbo užmokesčio augimas toliau skatins vidaus vartojimo augimą ir palaikys teigiamus vartotojų lūkesčius“, – pažymėjo Ž. Mauricas.  

Jis pridūrė, kad darbo užmokestis „į rankas“ augs gerokai sparčiau, jei bus tęsiamas mokesčių reformos įgyvendinimas. Ypač didelį teigiamą poveikį turėtų pajusti mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai, nes būtent jiems mokestinė našta mažės labiausiai. Mažėjanti darbo jėgos mokestinė našta taip pat didina Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, nes švelnina itin sparčiai augančių darbo sąnaudų augimo poveikį verslui.  

Lėtėjant pasaulio ekonomikai ir didėjant įtampoms atskiruose ūkio segmentuose, valdžios veiksmų reikšmė didės, todėl labai svarbu, kad Vyriausybė tęstų mokesčių reformą ir toliau mažintų darbo jėgos apmokestinimą. Tai leistų pasiekti du tikslus: išaugęs darbo užmokestis „į rankas“ mažintų gyventojų paskatas emigruoti, o konkurencingas darbo jėgos apmokestinimas paskatintų investicijų augimą į žmogiškam kapitalui imlias sritis (pvz. aukštos pridėtinės vertės paslaugų). 

Pasaulinės recesijos vėjas pučia iš Rytų

Tuo tarpu vertinant globalią perspektyvą atrodo, kad pasaulis įsikalbės globalią recesiją, nes kaskart daugėja ženklų, rodančių, kad ekonomikos traukinys stoja, o jo keleivių nuotaikos bjūra. Šįkart audros debesys atsirita iš Rytų, kur ilgametė ekonomikos čempionė Kinija kenčia tiek dėl lėtėjančio ūkio, tiek dėl prekybos karo su JAV. Recesijos lūkesčiais gyvena ir Rusija bei Japonija, o besivystančios šalys kenčia dėl mažėjančių žaliavų kainų ir pasikeitusios energetinių resursų rinkos struktūros, kurioje dominuoja skalūnų naftos ir dujų revoliuciją patirianti JAV bei į atsinaujinančią energetiką investuojanti Europos Sąjunga bei Kinija.

„Tiesa, atrodo, kad pasaulio akcijų rinkos tiesiog nustojo reaguoti į gausėjančius ekonominės recesijos signalus, tikintis, kad JAV ir euro zonos centriniai bankai artimiausiu metu imsis karpyti bazines palūkanų normas bei įlies šviežių pinigų ir šviežių vilčių į rinkas. Tačiau optimizmas gali būti nepamatuotas – JAV federalinis rezervų bankas nenori, o ECB tiesiog negali reikšmingai mažinti palūkanų. Tad lūkesčiams neišsipildžius, neatmestina rimtesnės akcijų kainų korekcijos galimybė“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, kad trilijonus dolerių skaičiuojančioje obligacijų rinkoje šiuo metu jau vyksta žaidimai neigiamomis palūkanomis ir tai, iš pirmo žvilgsnio, stokoja racionalumo.

„Kita vertus, gali būti, kad rinkos dalyviai žaidžia spekuliacinius žaidimus, tikėdamiesi, kad palūkanos nirs dar žemiau. Tai iš esmės nauja situacija, todėl neapibrėžtumo čia ne ką mažiau nei Jungtinėje Karalystėje, niekaip nesusitariančioje dėl „Brexit“. Visgi aš manau, kad „Brexit“ bus atidėtas ir mūsų laukia dar ilgas svarstymų laikotarpis, kurio metu Jungtinės Karalystės gyventojų lūkesčiai ir ūkio perspektyvos toliau prastės“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis analitikas.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad gana reikšmingas Vokietijos pramonės nuosmukis mažina šios šalies įtaką ES ir tuo pat metu suteikia naujų galimybių Prancūzijai, kurios ekonomikai šiuo metu sekasi geriau.

„Kita vertus, dauguma ES šalių gali pamažu „japonizuotis“ – jų ūkiai stagnuotų, visuomenei senstant. Iš pirmo žvilgsnio tai nekokia perspektyva, tačiau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius skatina daugiau investuoti į technologijas, o tai gali tapti svarbia augimo prielaida ateityje“, – komentavo Ž. Mauricas.

Lietuvos makroekonominiai rodikliai (metinis pokytis %, jei nenurodyta kitaip)

 

2016

2017

2018

2019P

2020P

2021P

Realusis BVP, % (m/m)

2.4

4.1

3.5

3.6

2.6

2.3

Vidaus vartojimas

2.4

4.1

3.5

4.0

3.2

2.8

Investicijos

0.3

6.8

6.5

7.0

4.0

4.0

Eksporto apimtys

4.0

13.6

5.1

6.0

3.0

3.0

Nedarbo lygis, %

7.9

7.1

6.2

6.3

6.6

6.8

Infliacija, % m/m

0.7

3.7

2.5

2.6

2.4

2.0

Darbo užmokestis (brutto), % m/m

7.9

8.2

10.0

7.5

5.5

5.0

Peržiūros: 353

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti