Prof. dr. Algimantas Liekis: „Dabartinis Konstitucinis Teismas tarnauja ne Tautai, o tiems politikams, kurie išsirinko“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.00 (1 Vote)

In Memoriam prof. dr. Algimantas Liekis (1946. 10.16 – 2019.08.13) 

 

Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus,  mirė didis Lietuvos patriotas, žinomas istorikas, publicistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, prof. dr. Algimantas Liekis.

 

Algimantas LIEKIS gimė 1943 m. spalio 16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.) 1966 m. baigė KPI. 1968-1984 metais dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Statybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. 1984-1991 m. Istorijos instituto Mokslo ir technikos teorijos skyriaus vedėjas ir tęstinių leidinių „Lietuvos mokslas“ 1990-1997 m. iniciatorius ir leidėjas, nuo 1997 m. – atkurto jo iniciatyva – „Lietuvių tauta“ (1907-1936) leidėjas ir vyr. redaktorius; 1996 – 2003 m. dėstė Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete, nuo 2003 m. – Tarptautiniame žinių vadybos ir ekonomikos centre, nuo 1997 m. dar ir VGTU, nuo 2002 m. VGTU Mokslotyros centro direktorius, doc. (2003), profesorius. Stažavosi Amerikos universitetuose  1993, 1995, 1998, 2001 metais.

Doro, sąžiningo, objektyvaus istoriko A. Liekio visa kūrybinė - mokslinė veikla buvo persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir Lietuvos valstybingumo išlikimo nūdienos globalizacijos iššūkių akivaizdoje. Šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Savo nenuilstančia kūrybine veikla prof. dr. Algimantas Liekis atliko tikrą žygdarbį, parašė, sudarė ir išleido knygas: „Lietuvos šaulių sąjungos istorija“ (Jonas Matusas, sud. A. Liekis) (1992); „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė“ (Aut. ir sud., 1993); „Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas 1943-1993“ (aut. Ir sud., 1993);  „Nenugalėtoji Lietuva“ (6t. 1996-2002 t. 2,3,4 (sud.), t.1, 5 (autorius); „LKP agonijos kronika“ (2 t. 1996-1997); „Lietuvos sienų raida“ (2 t., 1996-1997; 1 t. sud. 2-jo autorius ir bendraautoris); „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1995-1997); „Signatarai. Vasaro 16-oji“ (1996); „Lietuvos karo aviacija. 1919-1940“ (1999); „Lietuvos Laikinoji vyriausybė. 1941.06.22-08.05“ (2000); „Amerikos lietuvių kultūros archyvas. ALKA“ (2001); „Lietuvos mokslų akademija: 1941-1990“ (2001); „Lietuvių karyba ir ginkluotė“ (2002); „Akademikas Algirdas Gaižutis“ (2003); „Lietuvių tautos-lietuvių kalbos likimas“. „Lietuvių spauda tėvynėje ir svetur“ (3 t. 2004-2005); „Sąmokslo kronika“ (2003-2005 m.) (2005, sud.); „Vainutas“ (2006); „Lietuvių tautos prisikėlimas: Šviesuoliai inteligentai lietuvių tautos istorijoje iki 1920 metų“ (2007); „Teisė ir teisingumas Lietuvoje“ (2008); „Motiejaus Gustaičio kūrybinis palikimas“ (2009); „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ (2011); „Lietuvių tauta. Svetimi lietuvių namuose“ (2014); „Prezidentas Antanas Smetona“ (1874-1944). „Tauta ir nepriklausomybė jo raštuose, kalbose.“ (2018).

-----------------------------------------------------------------------------------

 

Vienas paskutiniųjų šviesios atminties istoriko, prof. dr. Algimanto Liekio interviu „Laisvam Laikraščiui“, kurį parengė Juozas IVANAUSKAS

Prof. dr. Algimantas Liekis: „Dabartinis Konstitucinis Teismas tarnauja ne Tautai, o tiems politikams, kurie jį išsirinko

 

Šiandien drąsiai galima teigti, jog seniai pribrendusi teismų ir teisėsaugos reforma Lietuvoje atidedama neribotam laikui. Valdomos „demokratijos“ autokratinis „Lietuvos Dalios“ Grybauskaitės – „Dėdulės“ V.Landsbergio klikos rėžimas, prisidengiant „rusai puola“ isterija, „įteisinęs“ stambaus masto politinę korupciją („Mažeikių naftos“ atidavimą amerikiečių kompanijai „Williams“, nelegalus CŽV kalėjimas, LEO.LT, „Independence“, banko „Snoras“ aferos ir t. t.), pastebimai subujojo po dirbtinai sukelto taip vadinamo „prezidentinio skandalo“, kuomet konservatoriai, liberalai, remiami socialdemokratų bei „darbiečių“, surengę apkaltos farsą ir sukurpę „toną kaltės“ Respublikos Prezidentui, faktiškai įvykdė antikonstitucinį perversmą, kai devyni niekieno nerinkti Konstitucinio Teismo teisėjai, pamynę Tautos suvereną, paskelbė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį šalies vadovui R. Paksui: šalintinas iš pareigų, nes „šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, jog draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš Prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios SISTEMOS nuverstam Prezidentui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro Teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą. Tačiau net ir tai nepadėjo, iki šiol R. P. reabilitavimo byloje nepasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų.

„Laisvo laikraščio“ kalbinamas Mokslotyros centro direktorius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas LIEKIS sudarė ir išleido daugiau kaip 60 mokslinių knygų, tame tarpe ir fundamentalią 646 psl. dokumentinę apybraižą „Sąmokslo kronika (2003–2004 m.)“, kurioje išsamiai bei argumentuotai nušviečiamas prezidentinis skandalas.

„Prezidento apkaltos“ spektaklis parodė, jog mes neturime rimtos politologijos – daugelio jos „specialistų“ nuomonės, skelbtos žiniasklaidoje, mažai kuo skyrėsi nuo „neklystančiųjų“ žinias-klaidintojų, nebent tik pačių „aiškintojų“ moksliniais laipsniais, vardais ar pretenduojančios į mokslinę darbovietės pavadinimu. Suprantama, politologu besiskelbiantis negali teisingai įvertinti įvykių ar procesų, jeigu jis neturi galimybių susipažinti su visais tuos procesus ar įvykius sąlygojančiais dokumentais. Bet, matyti, daugeliui tos srities darbuotojų noras iš televizijos ekrano, laikraščių ar žurnalų puslapių pasireklamuoti, pelnyti valdančiųjų malonių, – nustelbdavo SĄŽINĖS balsą (kas apskritai ją dar beturėjo), TIESOS ieškojimo ir jos skelbimo pareigą...

„Prezidento apkaltos“ spektaklis parodė, kad Lietuvoje lyg ir nėra rimtų, idėjinėmis vertybėmis besivadovaujančių partijų. Daugelio jų praktinės veiklos nuostatas lemia egoistiniai lyderių siekiai, bet ne Tauta, Nepriklausomybė, Tiesa, Teisingumas ar kitos vertybės. Save „dešiniaisiais“ ar „kairiaisiais“ deklaruojantys politikai puikiausiai sutarė, kai Tauta išsirinko nomenklatūrai nelauktą Prezidentą, keliantį pavojų ir „naujajam elitui“ – sukčiavimais praturtėjusiems, ne pagal gebėjimus susėdusiems į geriausiai apmokamas valdžios kėdes, ir t. t.

Seimūnams buvo nė motais, kad niekas neįrodė, jog Prezidento rinkimų kampaniją Jurijus Borisovas parėmė už pilietybės suteikimą. Aloyzo Sakalo vadovaujamai Seimo komisijai nereikėjo įrodymų, jai reikėjo kaltinimų, kad būtų pagrįstas Prezidento apkaltos būtinumas!..

Prezidento nuvertėjai ilgai ir atkakliai tautiečius įtikinėjo, jog tarp Prezidento R.Pakso ir J.Borisovo esą buvusi sutartis. Dėl to, kad finansiškai buvo paremta rinkimų kampanija, Prezidentas neva turįs įsipareigojimų J.Borisovui, yra priklausomas nuo jo ir pažeidžiamas. Beje, vėliau, nuvertus Prezidentą, Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog tarp Prezidento R.Pakso ir J.Borisovo nebuvo jokios sutarties!..

„Kūrybingieji“ sąmokslininkai, talkinami kai kurių žinias-klaidintojų, nenuilsdami ieškojo kuo dar būtų galima apkaltinti Prezidentą, sumenkinti Rolando Pakso autoritetą, įrodyti, kad jis netinkąs būti valstybės vadovu ir pan.“, – rašoma minėtoje A. Liekio knygoje „SĄMOKSLO KRONIKA“.

Primename, jog Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, grindžiamomis E. Kūrio „konstitucinėmis dvasiomis“, 2004 m. balandžio 6 d. prabalsavo už apkaltą Prezidentui R. Paksui, o po to moralizuojantys fariziejai konservatoriai skubiai priėmė įstatymą, kad „didysis nusikaltėlis R. P., šiukščiai sulaužęs priesaiką“, iki gyvos galvos negalėtų dalyvauti rinkimuose Lietuvoje.

- Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konservatorių kreipimąsi, 2016 m. gruodžio 22 d. paskelbė, kad Seimo išvados, kuriomis bandyta reabilituoti Prezidentą Rolandą Paksą, esą prieštarauja Konstitucijai. „Prieš nusprendžiant pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai (ar pritarti jai iš dalies), iš Konstitucijos Seimui kyla pareiga įvertinti, ar minėtos komisijos išvadoje suformuluoti pasiūlymai yra suderinami su Konstitucija, ar jais nėra pažeidžiami iš konstitucinių atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, teisinės valstybės principų kylantys reikalavimai“, – rašoma KT nutarime. Kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Mano nuomone, tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu pažeidžiama Konstitucijos norma dėl Tautos suvereno, t. y. piliečiams suvaržoma laisvų demokratiškų rinkimo teisė. KT teisėjai yra valdininkai, kurie nėra renkami visų tautiečių. Pavyzdžiui, visų piliečių renkamas Respublikos Prezidentas gali kalbėti suvereno kalba. O Konstitucinio Teismo devyni teisėjai tėra paprasti valdininkai, tarnaujantys Seimo valdininkams.

Konservatoriai, 2004 metais balsavusieji už apkaltą Prezidentui R.Paksui, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris faktiškai gina tą pačią poziciją, nes yra suinteresuotas išsaugoti viską kaip buvo. Paprastai juk niekas nenori savęs paneigti, pasmerkti...

- Sunku patikėti, jog sustabarėjusi Konstitucinio Teismo pozicija galėtų būti kažkaip suderinama su tarptautinės teisės normomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimais?..

- EŽTT ir JT Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad yra pažeistos Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės Lietuvoje, tačiau Europos valstybėms paliekama teisė priimti ar nepriimti minėtus sprendimus.

Kad EŽTT sprendimas būtų įgyvendintas Lietuvoje, reikia atšaukti 2004 m. gegužės 5 d. konstitucinį aktą, kuriuo remiantis iki gyvos galvos buvo apribotos Prezidento R. Pakso pilietinės ir politinės teisės dalyvauti rinkimuose. Tačiau Seimas to nedaro, o tiktai žaidžia politinius žaidimus. Tik atšaukus minėtą KT sprendimą, pagaliau būtų atkurtas teisingumas R. Pakso byloje. Deja, Seimo dauguma to nenori daryti, lygiai kaip ir Konstitucinis Teismas savo kaltės nepripažįsta. Jie tiesiog žaidžia, imituoja „demokratiją“!..

- Betgi tai unikalus atvejis visoje Europos Sąjungoje – nuvertus Respublikos Prezidentą, iki gyvos galvos uždrausti jam dalyvauti rinkimuose?!

- Matote, tiek EŽTT, tiek ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimai yra REKOMENDACINIO pobūdžio, bet tai nėra mūsų valstybės nutarimas. Valstybė gali įgyvendinti arba ne.

- Kodėl gi tada Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai taikė sugriežtintos priežiūros mechanizmą dėl R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo?

- Šiuo konkrečiu atveju - ką reiškia sugriežtintos priežiūros mechanizmas? Ar ET Ministrų kabinetas gali ką nors juridiškai padaryti, kad situacija iš esmės pasikeistų?.. Juk štai kokia „demokratijos“ imitavimo praktika Lietuvoje paprastai yra taikoma: atseit, mes laikomės demokratijos, Seime svarstome Konstitucijos pakeitimus, bet jeigu dauguma parlamentarų nebalsuoja už R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimą, ką tokiu atveju mes galime padaryti?!.. Taigi akivaizdu, jog čia yra paprasčiausias politinis žaidimas!..

Šiaip gi Lietuva neprieštarauja tarptautinėms institucijoms, formaliai neatsisako įvykdyti EŽTT sprendimą, tačiau šis procesas visais įmanomais būdais yra vilkinamas, liaudiškai tariant, tempiama guma. Prabėgo beveik trylika metų po apkaltos Prezidentui R. Paksui, kiek dar bus tempiamas laikas?.. Manau, šis žaidimas jau seniai kiekvienam absoliučiai aiškus, bet dėl to niekas nesikeičia.

Kaip jau sakiau, Konstitucinis Teismas žaidžia todėl, kad 2004 m. gegužės mėn. 5 d. buvo priimtas konstitucinis įstatymas, pagal kurį iki gyvos galvos yra apribota Prezidento Rolando Pakso teisė dalyvauti rinkimuose Lietuvoje.

- Turbūt sutiksite, E.Kūrio „konstitucijos dvasių“ paveiktas Konstitucinis Teismas priėmė įstatymą, kurį, švelniai tariant, galime pavadinti konstitucinio darbo BROKU?

- Manau, šis KT „brokas“ buvo sąmoningai padarytas. Aš netgi nepasakyčiau, jog tai brokas, kadangi sąmoningai buvo priimtas konstitucinis įstatymas, kuris kertasi su tarptautinių institucijų žmogaus teisių normomis. O be to šiuo konkrečiu atveju sąmoningai ignoruojamos ne tik vieno žmogaus politinės ir pilietinės teisės, bet ir daugumos piliečių valia, kurie balsavo ir galimai norėtų balsuoti už Prezidentą Rolandą Paksą!..

- Tai reiškia, jog niekieno nerinkti devyni Konstitucinio Teismo teisėjai, priėmę antidemokratišką konstitucinį įstatymą, uzurpavo daugumos Lietuvos piliečių valią?

- Būtent taip ir atsitiko!.. Pasirodo, devyni KT teismo teisėjai gali diktuoti žmonėms, ką tiktai nori, todėl šiuo atveju Tautos valia, suvereno teisė yra niekinė. Dabartinis Konstitucinis Teismas tarnauja ne Tautai, o tiems politikams, kurie jį išsirinko!..

Kaip žinote, KT tam ir yra, kad į jį kreipiasi grupė seimūnų (šiuo konkrečiu atveju - konservatoriai) su klausimu: ar Seimo priimtas nutarimas atitinka Konstituciją?.. Ir tada devyni KT teisėjai svarsto, prirašo apie šimtą lapų visokių doktrinų, aiškindami, ar tai atitinka, ar neatitinka Konstituciją. Tačiau jie nesprendžia tokių esminių dalykų: kaltas žmogus ar nekaltas, vykdoma Tautos suvereno teisė ar nevykdoma? Jie tiktai formaliai žiūri, ar Seimo priimtas nutarimas atitinka Konstituciją, ar ne.

- Ir todėl artimiausiu metu tikėtis demokratinės, teisinės valstybės atgimimo požymių Lietuvoje, kad būtų gerbiama Tautos suvereno teisė, tikrai neverta?

- Žiūrint formaliai, atrodytų, viskas tvarkoje. Seimas svarsto, priima įstatymus, o Konstitucinis Teismas, jeigu į jį kreipiasi grupė parlamentarų, išaiškina, ar tie įstatymai atitinka Konstituciją. Bet jeigu mes pasižiūrėtume iš esmės, tai neatitinka Konstitucijos. Vieną kartą Konstitucinio Teismo teisėjams priėmus kokį nors sumautą, ydingą sprendimą bei juo vadovaujantis galima žmogų netgi pakarti arba ...metų metais vilkinti pažeistų pilietinių-politinių teisių atkūrimą!..

Kaip aš suprantu, sprendžiant šią problemą, naujai išrinktasis Seimas vėl turėtų sudaryti laikinąją komisiją, kuri turėtų įvertinti, priimti atitinkamus sprendimus, pateikti Seimui svarstyti. O po to Konstitucinis Teismas tvirtina Seimo priimta nutarimą. Nes pagal paties Seimo priimtą įstatymą, kaltas politikas ar nekaltas, pažeidė jis Konstituciją ar nepažeidė, sprendžia ne Seimas, o sprendžia būtent Konstitucinis Teismas.

- Kaip žinote, K. Komskio vadovaujama laikinoji Seimo komisija laikėsi nuomonės, kad Prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Už komisijos išvadas prabalsavo Seimas, tačiau...

- Deja, taip negalima! Kadangi pagal paties Seimo priimtą nutarimą, Konstitucinis Teismas tam turi pritarti arba ne.

- Regis, tokiu būdu Seime buvo suregztos labai gudrios pinklės, kurios gali būti taikomos politiniams oponentams triuškinti?

- Jau iš pat pradžių buvo padarytos pinklės. Atrodytų, viskas tvarkoj, viskas gražu, bet žmogus nieko negali padaryti, patekęs į šias pinkles. Ir kol patys seimūnai nepasiųs į tam tikrą vietą Konstitucinį Teismą, tol absurdiška situacija nesikeis. Kaip jie priėmė tokį įstatymą dėl KT funkcijų, taip gali jį ir pakeisti, apribodami KT įtaką politiniams sprendimams.

- Juk iš tikrųjų vadinamieji „valstybininkai“, įvykdę šalyje antikonstitucinį perversmą, apkaltos farso keliu nuvertus demokratiškai išrinktą Respublikos Prezidentą R.Paksą, dangstosi „E. Kūrio dvasių“ Konstituciniu Teismu. KT teisėjai gauna pasakiškus atlyginimus ir leidžia sau imituoti teisine skraiste pridengiamus „demokratijos“ žaidimus?

- Tokia IMITACIJA faktiškai yra žaidimas „demokratija“. Tiesą sakant, aš dabar net nežinau, ar naujai išrinktas Seimas apskritai ryšis iš naujo vėl pradėti nagrinėti šią problemą. Nors ją ignoruojant Lietuva susiduria su dar didesne problema, kurios neišsprendus gali būti taikomos tarptautinių institucijų sankcijos mūsų valstybei.

Būtina peržiūrėti Konstitucinio Teismo veiklą įvairiais aspektais, ką jis gali ir ko negali, tačiau už dabartinę situaciją yra atsakingas Seimas. Juk būtent Seimas sukūrė tokią SISTEMĄ, kai galima iki begalybės žaisti „demokratiją“!.. Norint pajudėti iš mirties taško, Seimui būtina priimti radikalius sprendimus, kad teisingumas Lietuvoje nebūtų tik imituojamas, kad nebūtų žaidžiama „demokratija“. Priešingu atveju, visa tai tęsis dar labai ilgai, suinteresuotos politinės grupuotės paprasčiausiai naudojasi tokiu žaidimu.

Bijau, šios kadencijos Seimas gali ir toliau tęsti žaidimus, imituojančius „demokratiją“. Nors išrinkti į Seimą „geri žmonės“, tačiau gerumas – ne profesija, už tai nei duonos, nei sviesto negausi. Konstruktyviam Seimo darbui reikia ryžtingų, puikiai informuotų žmonių, kurie išmano teisę, yra pasiryžę sąžiningai tarnauti žmonėms ir gerbti Tautos suvereną. Deja, tokių atsakingų politikų, suinteresuotų ne fiktyvia, o tikra demokratija, šios kadencijos Seime aš nematau. Manau, vertėtų surengti rimtas diskusijas, aptariant šią problemą.

- Dėkoju už pokalbį.

------------------------------------------------------------------------------------------

 

FOTO komentaras (paryškinta)

 

Pasak Vydūno, „Lietuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu“. Būtent toks Lietuvai pasišventęs žmogus buvo šviesios atminties istorikas  prof. dr. Algimantas LIEKIS, atlikęs neeilinį žygdarbį, parašęs tikrą, nesuklastotą svetimųjų įtakos Lietuvos  istoriją.

Peržiūros: 1274

Komentarai   

+8 # dr.Jonas Ramanauskas 2019-08-22 19:49
Apie LR Konstitucinio Teismo NUSIKALTIMUS skaitykite:
http://www.ekspertai.eu/konstitucinio-teismo-sarlatanaiiii-dalis93170/
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti