Nepagrįstas akcijų nepaskirstytojo pelno apmokestinimas

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Nepagrįstas akcijų iš nepaskirstytojo pelno apmokestinimas

Autorius advokatas Andrius Kremensas

 

 

Akcinių bendrovių veikloje neretai vykdoma operacija – įstatinio kapitalo didinimas iš nepaskirstytojo pelno. Tokia atveju esamiems akcininkams neatlygintinai suteikiamos naujos akcijos arba padidinama esamų akcijų nominali vertė.

 

Dėl šios operacijos įgytos akcijos akcininko gali būti parduotos. Pardavus akcijas brangiau, nei jos buvo įgytos, atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį. Mokestis yra 15 % akcijų pardavimo ir įgijimo verčių skirtumo.

 

Pagal galiojantį 2003-01-29 Vyriausybės nutarimą Nr. 133 iš nepaskirstytojo pelno didinant įstatinį kapitalą išduotų akcijos įsigijimo vertė yra laikoma lygia nuliui eurų. Tai reiškia, kad pardavus tokias akcijas pardavėjo reikalaujama sumokėti 15 % mokestį nuo visos pardavimo kainos. Ši Vyriausybės nutarimo nuostata yra iš esmės ydinga, neatitinka ūkinės operacijos – įstatinio kapitalo didinimo iš nepaskirstytojo pelno - prasmės ir paskirties, prieštarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui. Iš tikrųjų būtent šių akcijų apmokestinimas iš esmės turi būti ne 15 %, o nulis procentų ir nulis eurų, nors formaliai tai atrodys šiek tiek kitaip.

 

Taikant Vyriausybės nuostatą galima tokia situacija. Žmogus iš ryto nusipirko 1 akciją už 100 pinigų. Per pietus buvo padidintas įstatinis kapitalas ir žmogui bendrovė neatlygintinai suteikė 99 akcijas, tai iš viso jis dabar turi 100 akcijų. Vakare žmogus parduoda visas 100 akcijų už tuos pačius 100 pinigų, 1 akcijos kaina - 1 pinigas. Mokesčių inspekcija apskaičiuoja mokėtiną jo mokestį – 99*15% lygu 14,85 pinigų, nes tų 99 akcijų įgijimo kaina, pasak Vyriausybės, yra nulis eurų. Tai gi, žmogus negavęs jokio pelno turi sumokėti mokestį 14,85 pinigų.

 

Aiškintis šią temą reikia pradėti nuo buhalterinės apskaitos. Jeigu ši operacija būtų vykdoma pagal pavyzdinį sąskaitų planą, tai ji atrodytų taip: D341:K301. Esant tokiai operacijai niekaip negalima pasakyti, kad akcininkas iš bendrovės gavo kokį nors turtą ar pajamas. Tam turėtų būti operacija K1 arba K2 t.y. nuo bendrovės turto sąskaitų turėtų būti nurašytas koks nors turtas. Akivaizdu, kad jos nėra. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo operacijos D341:K301 niekaip nepasikeičia bendrovės rinkos vertė, nes tam turi būti fiksuojami pokyčiai pelno ar įsipareigojimų sąskaitose. Šiuo atveju bendrovės balanso pokytis įvyksta tik nuosavo kapitalo sąskaitose.

 

Teiginys, kad akcininkas negavo jokio turto ar pajamų yra įteisintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 p. ir 15 d. – dėl įstatinio kapitalo didinimo išduotos akcijos nėra nei pajamos, nei turtas. Kyla logiškas klausimas – kaip gali būti parduotas turtas, kuris niekada nebuvo įgytas, nes tai, kas įgyta, nėra turtas? Klausimas – kas, tada, buvo įgyta ir parduota?

 

Abejones kelia ir įrašai akcininko vertybinių popierių sąskaitoje – akcijų skaičius padidėjo, tai gaunasi, lyg ir įgijo žmogus turtą? Atsakymas yra - įgijo jis ne turtą, o įgijo lygiai tą patį, ką įgyja žmogus turintis 100 pinigų banknotais po 50 iškeitęs juos į banknotus po 5. Materijos, t.y. banknotų, saujoje padaugėjo, bet ar padaugėjo turto? Aišku, kad ne.

 

Nors lingvistiškai operacijos apibūdinimas – akcijų išdavimas didinant kapitalą – asocijuojasi su turto įgijimu, tačiau pagal prasmę ši operacija viso labo tėra kapitalo nominalios struktūros pertvarkymas ir jokiu būdu ne turto įgijimas. Tai nėra kapitalo prieaugis, nes turimų akcijų paketų prieš ir po kapitalo didinimo rinkos vertė yra ta pati, todėl niekaip negali atsirasti verčių skirtumas, kurį galima būtų apmokestinti.

 

Įstatinio kapitalo padidinimas iš nepaskirstytojo pelno niekaip neįtakoja bendrovės rinkos vertės ir atitinkamai jos akcijų kaip visumos vertės. Padidėjus akcijų skaičiui ta pati, prieš tai buvusi bendrovės rinkos vertė, yra dalinama iš naujo, padidėjusio, akcijų skaičiaus ir taip nustatoma nauja 1 akcijos rinkos vertė, tačiau 100 % akcijų paketo vertė lieka tokia, kokia buvo. Vyriausybės nuostata, kad kažkaip reikia apskaičiuoti mokestį padidinus akcijos nominalią vertę yra visiškas nesusipratimas, nes akcijos nominali vertė apskritai neturi jokio ryšio su jos rinkos verte, išskyrus vienintelį atvejį – ką tik įsteigta bendrovė, dar neatlikusi jokių ūkinių operacijų su pinigais apmokėtu įstatiniu kapitalu.

 

Atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kapitalo didinimo iš nepaskirstytojo pelno operacijos turinį, tokiu būdu įgytos akcijos negali būti apmokestinamos taikant sąlygą, kad jų įgijimo vertė yra nulis. Teisingam apmokestinimui turi būti: 1. sumuojamas akcijų skaičius iki ir po kapitalo padidinimo, 2. paketo, iki kapitalo padidinimo, įgijimo rinkos kaina dalinama iš viso akcijų skaičiaus 3. gautas rezultatas bus 1 parduotos akcijos įgijimo rinkos kaina 4. Jeigu pardavimo kaina viršija įgijimo, nuo skirtumo apskaičiuojamas 15 % pajamų mokestis.

Peržiūros: 435

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti