Teisėjos, išmetę šeimas su vaikais į gatvę, iki šiol veikia 'Lietuvos Respublikos vardu"

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Jei galite paskelbkite, kaip šios teisėjos "nematė" kad šeimose yra vaikų, leido antstoliams piktnaudžiauti atimant paskutinį būstą ir liko nekaltos, dirba iki šiol veikdamos LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU.
Vertinant EŽTT  sprendimą Antano Šidlaukso byloje tai yra šiurkštus ES teisių pažeidimas bet kuriuo tokiu atveju, tačiau šioms teisėjoms nė motais - jos visiškai nesilaiko tokių ES normų ir teisių, nevykdo savo priesaikos ir labai tinka sistemai SAVI. Jas paskyrė LR Prezidentai.
 http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-182839
Tekstas su įrodymais pridedamas.

 


Jei galite, paskelbkite LL kaip:
1) Teisėja Rūta NEVECKENĖ leido antstolei Ramunei MIKLIUŠIENEI parduoti paskutinį būstą su 2 nepilnamečiais vaikais 2003-08-05 neteisėtai patvirtino A.K. paskutinio gyvenamojo būsto pardavimo iš varžytinių aktą, todėl moteris neteisėtai neteko buto. Antstolė Ramunė Mikliušienė ciniškai raštu pareiškė: „Antstolis neprivalo aiškinti skolininkams jų procesinių teisių ar pareigų“ (BYLA 2A-704-324/2007), nors tai numato ir
LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, kuri nustato antstolio pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Antstolė Ramunė Mikliušienė, areštavusi butą, tyčia neišaiškino ieškovei A.K. jos teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, o teisėja Rūta NEVECKENĖ „nematė“ tų aplinkybių ir kad moteris turi 2 vaikus. Ta pati teisėja nuteisė mirusį žmogų ir vėl darbavosi pagarsėjusi savo neteisėtais veiksmais antstolė Ramunė Mikliušienė . Tuo metu teismui vadovavo Jolanta Damulienė, kurie leido R.R. šeimą su 4 vaikais parduoti antstolei. Ji taip pat, kaip visada „nematė“, kad R.R. šeimoje yra 4 vaikai. Buvo išimta pažyma ir pateikta teismui.


2) Teisėja Žibutė Budžienė, žinodama, kad antstolis  Jurijus Kolyško pažeidinėja Europos Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimus ir matydama, kad antstolis pažeidinėja eiliškumą pagal LR CPK 662 straipsnį, 2004-11-18 rezoliucija neteisėtai patvirtino Antano Šidlausko paskutinio gyvenamojo būsto pardavimo iš varžytinių aktą.
3) 2009-06-17 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė (Bučmienė) matydama neteisėtus antstolio veiksmus, pažeidimus dėl Antano Šidlausko buto visiškai netenkino ieškinio tuo atliko didelę žalą valstybei ir žmogui, pakirto pasitikėjimą Lietuvos Respublika, tai yra atliko neteisėtus veiksmus, netgi prirašė, kad ieškovo Antano Šidlausko reikalavimas vertintinas kaip siekimas nepagrįstai praturtėti
(2017-07-11 EŽTT sprendimas Nr. 51755/10, 12 p.).
4)
Šie teisėjai visiškai nesilaikė duotos priesaikos  "Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“
5
) Visi antstoliai, kurie pažeidė Lietuvos žmonių teises ir atliko neteisėtus veiksmus gavo privilegiją. Taip vadinamas „TEISINGUMO“ ministras nieko „nematė“ ir visi jie dirba iki šiol, nors teigiama, kad antstolė Ramunė Mikliušienė pati „sušalo“, tačiau niekas iš tikro nematė jos laidotuvių.


6) Teisėjai juo labiau liko nekalti, kaip visada, nes Lietuva yra „teisinė“ valstybė.

 

1

BYLA 2A-704-324/2007

2

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Algimanto Kukalio,

sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovėms V. V., adv.

V.Naujokienei,

atsakovėms A. K.,

jos atstovei adv. D.Degutienei,

antstolei

R.Mikliušienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių antstolės

Ramunės Mikliušienės ir A. K. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo

2007 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-31-559/2007 pagal ieškovės N. B.

ieškinį atsakovams antstolei Ramunei Mikliušienei, A. K., tretiesiems asmenims Jonavos

rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto

savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei

draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“,

Kauno apskrities internatinei mokyklai „Saulutė“ dėl varžytynių akto pripažinimo

negaliojančiu.

3

Teisėjų kolegija

Nustatė

4

ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 4 d. turto pardavimo iš

varžytynių aktą nr.0064/03/03391, kuriuo jos butas, esantis (

duomenys neskelbtini

),

buvo parduotas atsakovei A. K., ir grąžinti šį butą jos nuosavybėn. Reikalavimą grindė

tuo, kad butas buvo parduotas nepagrįstai maža kaina; apie varžytynes paskelbta,

nesilaikant CPK 706 str. nustatytų terminų; varžytynių aktas patvirtintas sekančią dieną

po pardavimo; antstolė jos neinformavo apie teisę siūlyti savo pirkėją; netaikyti

apribojimai, numatyti CPK 663 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

5

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Dėl

to, kad antstolio nustatyta ir turto vertintojo apskaičiuota rinkos vertė ženkliai skiriasi,

laikė, kad buto vertė buvo nustatyta netinkamai. Antstolei pažeidus CPK 681 straipsnyje

nurodytą reikalavimą įkainoti turtą rinkos kainomis, neišaiškinus ieškovei teisės pateikti

prašymą taikyti apribojimą, numatytą

CPK 663 straipsnio 4 dalyje,

paskelbus apie

varžytynes vietiniame laikraštyje viena diena vėliau, nei nurodyta CPK 706 straipsnyje

bei

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai pažeidus CPK 725 straipsnio 1 dalyje

numatytą minimalų varžytynių akto tvirtinimo terminą,

varžytynių aktą pripažinto

negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs aplinkybę, kad varžytynėse

butas parduotas už 4,2 karto mažesnę nei rinkos kainą, sprendė,

 

kad šį

akivaizdų neatitikimą galėjo žinoti ir atsakovė A. K., todėl jos nelaikė sąžininga turto

įgijėja. Pritaikė abišalę restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis,

6.146 straipsnis). Pripažino negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo iš varžytynių

2

aktą nr. 0064/03/03391, kuriuo antstolė R.Mikliušienė pardavė A. K. N. B. dviejų kambarių

butą, esantį (

duomenys neskelbtini

), ir jį grąžino ieškovės nuosavybėn. Priteisė iš

antstolės R.Mikliušienės atsakovei A. K. 4725 Lt, sumokėtus už nupirktą butą, 91,75 Lt

žyminio mokesčio valstybei bei 4004,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

6

Apeliacinius skundus pateikė atsakovės, nurodančios, jog sprendimas neteisėtas ir

nepagrįstas.

7

Antstolė R.Mikliušienė teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą

reglamentuojančias procesinės teisės normas.

8

Nuo raginimų įvykdyti teismo sprendimus geruoju įteikimo iki turto pardavimo iš

varžytynių ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie jos bandymą išvengti

priverstinio turto realizavimo. Žinodama, kad gresia priverstinė turto realizavimo

procedūra, ieškovė išvyko iš Lietuvos, iš anksto pasirūpino nepilnamečių vaikų interesais

bei paprašė juos apgyvendinti specialioje globos įstaigoje. Nei surašant turto arešto aktą,

nei po jo ieškovė nepareiškė pretenzijų dėl areštuoto turto vertės nustatymo (CPK 681

straipsnio 3 dalis). Dėl to turėtų būti preziumuojama, jog ji sutiko su areštuoto turto

verte.

9

Nepagrįstai spręsta, kad įkainuoto buto vertė yra aiškiai per maža. Neteisinga teismo

išvada, kad areštuojant turtą antstolė buvo neatidi, nes nenustatė buto inventorizacinės

vertės. Inventorizacinė vertė nesusijusi su rinkos verte. VĮ „Registrų centras“ duomenimis

buto rinkos vertė yra 15187 Lt, o ne 20017 Lt, kaip kad nustatė apylinkės teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų yra pažymėjęs, kad turto

įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia

varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto

vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų

pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto

rinkos kainą. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą.

Parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifnis, todėl nustatoma jo vertė ir reali

toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas

iš varžytinių – tai priverstinis pardavimas. Tokio pobūdžio pardavimo vertė yra lygi rinkos

vertei su vienu skirtumu, kad pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos

rizika nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių

reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje

nr.3K-3-960/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-133/2005).

Aplinkybė, jog pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, patvirtina, kad

priverstinai parduodamo buto vertė buvo didesnė už analogiško turto rinkos vertę toje

pačioje vietovėje.

10

Sprendžiant, kad ieškovei nebuvo išaiškinta

CPK 663 straipsnio 4 dalyje

numatyta

teisė prašyti nenukreipti išieškojimo į paskutinį butą ar gyvenamąjį namą,

teismas

3

neatsižvelgė, kad ieškovė nesirūpino savo turtinių teisių apsauga vykdymo procese,

neprašė teismo sprendimo įvykdymo atidėti ar išdėstyti bei geranoriškai išsikėlė iš buto.

Ieškinį dėl varžytynių akto teisėtumo pareiškė, po jų praėjus 10 mėnesių. Vykdymo

procesą reglamentuojančios teisės normos imperatyviai nenumato antstoliui pareigos

aiškinti skolininkui jo teisių.

11

Proporcingumo principas reikalauja, kad teisinio poveikio priemonės būtų adekvačios

teisės pažeidimui, todėl procesinių normų pažeidimai gali būti pagrindu pripažinti

antstolio veiksmus neteisėtais tik tuo atveju, jei minimais pažeidimais būtų iš esmės

pažeistos skolininko, išieškotojo ar kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-133/2005).

Ieškovė neįrodė, kad antstolė būtų esmingai pažeidusi jos teises ir teisėtus interesus.

Teismas varžytynių aktą tvirtina, praėjus ne mažiau kaip 20 dienų nuo varžytinių dienos.

Pastarojo procesinio veiksmo antstolis įtakoti negali, nes jį įgyvendina apylinkės teismo

teisėjas. Vien tik formalus nurodytas procesinės normos pažeidimas (varžytynių akto

patvirtinimas, pažeidžiant CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą) negalėjo

pažeisti ieškovės teisių. Jeigu nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktas

naikinamas dėl apylinkės teismo teisėjo padaryto procesinio teisės pažeidimo, visas

išlaidas pagal CK 6.272 straipsnį turi atlyginti valstybė, tačiau Jonavos rajono apylinkės

teismas 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėją Rūtą Neveckienę

ar už jos veiksmus

atsakingą valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos.

12

Atsakovė A. K. nurodo, kad nepagrįstai paneigta varžytynes laimėjusio asmens

sąžiningumo prezumpcija. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovės butas varžytynėse

buvo parduotas už 4,2 kartus mažesnę kainą, nepatvirtina turto įgijėjos nesąžiningumo -

ne pirkėjas,

o antstolis nustato priverstine tvarka parduodamo turto kainą.

Kiekvienas yra suinteresuotas turtą įsigyti pigiau.

Apeliantei buvo paranku pigiai nupirkti

bei suremontuoti butą ir dėl to, kad ji verčiasi butų remontų veikla

. Nesąžiningumo fakto

nepatvirtina ir aplinkybė,

kad varžytynėse įgyto buto pirkėja gyveno tame

pačiame daugiabutyje.

Butą pirkusi sūnaus šeimai. Byloje nesvarstytas klausimas dėl

pirkėjos teisės dalyvauti varžytynėse ( CPK 602 str.). Priverstinai parduodamo turto

pirkėjas neprivalo domėtis varžytynių kainos skaičiavimo metodika ar realia tokio turto

rinkos kaina. Valstybės pareigūno klaida, tvirtinant varžytynių aktą, negali turėti turtinių

pasekmių turto įgijėjui.

13

Varžytynės įvyko po trisdešimties dienų nuo jų paskelbimo, todėl neteisinga sprendimo

išvada apie netinkamą jų paskelbimą.

14

Antstolis

neprivalo

aiškinti skolininkams jų procesinių teisių ar pareigų.

Įstatymai

neskirsto asmenų atsakomybės pagal jų išprusimo lygį. Ieškovė antstolės veiksmų

niekada neginčijo.

4

15

Nepagrįstai spręsta, kad nebuvo nustatyta tiksli skola išieškotojui. Iki vykdomojo rašto

pateikimo ji sudarė 9058,69 Lt. Aplinkybė, kad priteisus skolą ieškovė už komunalines

paslaugas sumokėjo 3758,48 Lt, teisinės reikšmės bylai neturi.

16

Teismas nesiėmė pareigos nustatyti, ar nepilnamečiai ieškovės vaikai realiai gyveno

ginčo būste. Jo pardavimas iš varžytynių nepagrįstai laikytas paskutinio nepilnamečių

vaikų būsto praradimu. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją

vietą pažeidimo buvo būtina nustatyti, ar gyvenamoji patalpa yra būtent vaikų, o ne

suaugusiųjų šeimos narių nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-90/2005). Neatsižvelgta, kad nuo

2001 m. lapkričio 21 d. ieškovės vaikai gyveno Kauno internatinėje mokykloje „Saulutė“.

Teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų R. V. ir I. B. parodymus apie tai, kad ieškovė labai

blogai prižiūrėjo savo vaikus, nesirūpino skolų mažinimu, nesikreipė dėl socialinio būsto

suteikimo. Ieškovės vaikai šešerius metus gyvena internate, nors, pasak ieškovės, ji

nuomojasi būstą. Kauno m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija dėl

ginčo buvo formali – neįvertinta, ar varžytynių procesu vaikų teisės buvo realiai

pažeistos.

17

Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ir pritaikius restituciją, iš UAB „Jonavos

paslaugos“ nepagrįstai neišreikalauti neteisėtu pagrindu perduoti pinigai. Neįvertinta,

kad įsigijusi butą pirkėja pastarąjį suremontavo.

1

8

Abi apeliantės prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

19

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Tretysis asmuo

UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“ su apeliacinių skundų reikalavimais sutinka.

20

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus,

išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

21

Apeliaciniai skundai netenkintini.

22

Kolegija nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių

skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

23

Areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančios civilinio proceso normos įtvirtina

esminę nuostatą, nurodydamos objektyvius kriterijus, kuriais privalo vadovautis antstolis,

nustatydamas areštuojamo turto vertę. Pagrindinis iš šių kriterijų yra areštuojamo turto

rinkos vertė. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis, areštuodamas skolininko

turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu

dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

24

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog 2003 m. gegužės 6 d. ieškovės buto arešto

akte nurodomas įkainojimas minimų kriterijų esmingai neatitinka – nenurodyta turto

rinkos kaina ir nusidėvėjimas, butas įvertintas 7500 Lt, kai 2003 m. rugsėjo 8 d.

5

valstybės įmonės Registrų centras apskaičiuota jo rinkos vertė, atsižvelgiant į

nusidėvėjimą, buvo 20017 Lt ( t. 1 b.l. 120). Apeliaciniame skunde nurodoma 15187 Lt

vidutinė jo rinkos vertė buvo užfksuota ne ginčo laikotarpiu ( 1996 metais). Antstolės

nustatytoji buto kaina nesiekė net išieškomos skolos dydžio ( 9559,047 Lt). Skundžiamu

teismo procesiniu dokumentu teisingai nuspręsta, jog, nesilaikydama minėtosios normos

reikalavimų, tokiu įkainavimu jau areštuodama turtą antstolė pažeidė išieškotojo ir

skolininkės teises – nusprendė, kad priteistoji suma nebus pilnai išieškota. Realios

pradinės turto vertės nenustatymas nulėmė netinkamą parduodamo turto kainą pirmųjų

ir antrųjų varžytynių metu ( CPK 718, 722 straipsniai). Neteisingai nustačius turto vertę,

nebuvo tinkamai parinkta ir optimaliausia jo kaina varžytynių metu, todėl nepagrįsti

antstolės apeliacinio skundo argumentai apie varžytynėse parduodamo turto specifką ir

su tuo susiję jos motyvai apie turto vertės ir pardavimo kainos nesutapimą.

25

Kadangi kaina yra esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, akivaizdus jos

neatitikimas buto buvimo vietovėje esančiai šio turto rinkos kainai sudarė pagrindą jo

pardavimo iš varžytynių akto pripažinimui negaliojančiu

( CK 1.80 straipsnio 1 d., CPK

681 straipsnio 1 d.).

26

Aplinkybė, kad ieškovė nepareiškė pretenzijų dėl areštuoto turto vertės nustatymo,

paduodant skundą dėl antstolės veiksmų, negali būti vertinama kaip antstolės veiksmų

teisėtumo prezumpcija. Pareiga užtikrinti varžytynių teisėtumą visų pirma tenka

antstoliui. Galimybę pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą nustato

specialioji norma – CPK 602 straipsnis, numatantis vykdymo proceso pažeidimus ir jų

teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine

tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti šiame straipsnyje nurodyti

pagrindai, kurie iš esmės yra neteisėti antstolio veiksmai ( nagrinėjamu atveju - CPK 602

straipsnio šeštajame punkte nurodyti veiksmai). Nors turto arešto akte yra jos parašas,

ieškovė nurodo, jog akto surašymo dieną Lietuvoje nebuvusi, tada akto pasirašyti

negalėjusi, o apie varžytines sužinojusi po jų įvykimo. Atvejai, kai vykdymo proceso

dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI

skyriuje nustatyta tvarka, netrukdo jiems ginčyti turto pardavimą CPK 602 straipsnyje

numatytais pagrindais.

2

7

CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato antstolio pareigą aktyviai padėti šalims

ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

28

Nagrinėjamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad išieškant sumas, nesumokėtas už

komunalines paslaugas, iš varžytynių parduotas paskutinis ieškovės ir jos nepilnamečių

vaikų būstas. Ta aplinkybė, jog nepilnamečiai ieškovės vaikai turto pardavimo metu

gyveno ne ginčo būste, o internatinėje mokykloje, aptariamo būsto statuso šiuo požiūriu

nekeičia. Vaikų apgyvendinimą internate apsprendė materialinės šeimos gyvenimo

sąlygos. Iš Jonavos raj. ir Kauno miesto savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų

6

pateiktos medžiagos t. 1 b.l. 92-107 matyti, jog N. B. neturėjo galimybių išlaikyti du

nepilnamečius vaikus,

todėl 2001 m. lapkričio 21 d. Jonavos raj. savivaldybės

sprendimu nr. 187 jiems kaip socialiai remtinos šeimos vaikams paskirtas

visiškas valstybės išlaikymas. Ieškovė jais rūpinasi, tačiau, neturėdama

gyvenamojo būsto, negali vaikų pasiimti

.

Pardavus butą, vaikai prarado

galimybę sugrįžti į buvusį paskutinį šeimos būstą.

Atsakovės A. K. apeliaciniame

skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje

byloje nr. 3K-3-90/2005 yra priimta ne dėl tapačių nagrinėjamai bylai aplinkybių. Joje

pasisakoma dėl teismo leidimo reikalingumo tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas

nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa. Gi

CPK

663 straipsnio 4 dalyje nustatyti apribojimai išieškoti iš paskutinio asmens būsto.

29

Vykdymo procesas yra sudėtinė bylų nagrinėjimo proceso dalis. Šioje proceso stadijoje

turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo, o atskirų

kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai.

Teismas turi būti iniciatyvus ginant ir apsaugant vaikų teises ( CPK 376 str.).

Vaiko teisių

ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytinių, tenka antstoliui. Jis privalo išaiškinti

teisę pateikti prašymą taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Teismas

prieš tvirtinant varžytinių aktą privalo patikrinti, kaip tokią pareigą atliko antstolis, ar

nepažeidžiamas viešasis interesas, ar, užtikrinant jo apsaugą, skolininkui buvo sudarytos

pakankamos sąlygos įgyvendinti savo teises.

Nagrinėjamu atveju antstolė, areštavusi

butą, neišaiškino ieškovei jos teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą

apribojimą.

Tai matyti iš vykdomosios bylos duomenų, kurie turi atspindėti vykdymo

proceso eigą ir patvirtinti jo metu atliktus veiksmus, bei pačios antstolės deklaruojamo

tvirtinimo, jog minimas procesinis veiksmas nesantis jos pareiga. Pareiga įrodyti visų

savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą tenka antstoliui. Vykdomojoje byloje nėra

duomenų ne tik apie teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą

apribojimą išaiškinimą ieškovei, bet ir bendrųjų CPK 643 straipsnyje nurodytų skolininko

teisių išaiškinimo įrodymų. Apeliantės nepagrįstai teigia apie tokios antstolės pareigos

nebuvimą ( CPK 634 straipsnio 2 d.). Šį pažeidimą teismas pagrįstai pripažino esminiu ir

sudarančiu pagrindą varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

30

Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja

patvirtino, pažeisdama CPK 725 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą ne mažesnį kaip 20

dienų tokio akto tvirtinimo terminą, varžytynių aktas netapo nuosavybės teises

patvirtinančiu dokumentu. Turto pardavimo iš varžytynių neteisėtumą apsprendė ne ta

aplinkybė, kad teismas, tvirtindamas varžytynių aktą, pakankamai nepatikrino varžytynių

procedūros pagrįstumo. Tai įtakojo neteisėti antstolės veiksmai. Dėl šios priežasties

teismas, atsisakęs įtraukti dalyvauti byloje Lietuvos valstybę, nenusprendė dėl neįtraukto

dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Ieškinio dalykas byloje yra sandorio teisėtumo

klausimas, o ne reikalavimas atlyginti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytą žalą.

7

31

Apie 2003 m. rugpjūčio 4 d. varžytynes spaudoje paskelbus 2003 m. liepos 5 d., jos

įvyko po 29 dienų nuo paskelbimo

( CPK 73 straipsnio trečioji dalis).

Tuo buvo

pažeistas CPK 706 straipsnio pirmosios dalies reikalavimas.

Tikslaus skolos

dydžio nenustatymas nebuvo pripažintas esminiu vykdymą reglamentuojančių

procesinės teisės normų pažeidimu, sudarančiu pagrindą varžytynių aktą pripažinti

negaliojančiu.

32

Pirkėjos teisė dalyvauti varžytynėse nebuvo ieškininio reikalavimo pagrindas, tačiau

tai nepaneigia skundžiamo sprendimo argumentų dėl turto įgijėjos nesąžiningumo.

33

Nepagrįstas atsakovės A. K. apeliacinio skundo argumentas, kad, pripažindamas turto

pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti

restitucijos, grąžinant šalis į pradinę padėtį. CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas

draudimas išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta

tvarka. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad priverstinį daikto pardavimą vykdo

valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo

teisėtumo prezumpciją. Asmuo, pirkdamas priverstinai parduodamą daiktą, privalo turėti

garantiją, kad įsigytas daiktas nebus iš jo išreikalautas. Dėl to preziumuojama, kad

asmuo, nusipirkęs daiktą priverstinio pardavimo tvarka, yra sąžiningas įgijėjas. Tačiau ši

prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta. Įrodžius, kad priverstinai

parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo

išreikalautas. Turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas turto pirkimo-pardavimo

sutarčiai. Šioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis atlieka valstybės

atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo vaidmenį. Nors antstolis privalo

užtikrinti šio sandorio teisėtumą, pirkėjas taip pat turi žinoti bei vykdyti įstatymų

reikalavimus dėl specifnės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo tvarkos. Ieškovės

butą varžytynėse įsigijusi A. K. turi butą tame pačiame name, visuomeniniais pagrindais

buvo šio namo gyventojų bendrijos pirmininkė, ilgą laiką ( trisdešimt penkerius metus)

verčiasi butų remontų veikla, turi tam specialųjį išsilavinimą. Pirmosios instancijos

teismas pagrįstai konstatavo, jog, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, ji turėjo

žinoti, kad, perkant butą už 4,2 karto mažesnę kainą, nei viešajame registre įregistruota

jo vertė, varžytinių aktas sudaromas, pažeidžiant imperatyvias materialinės ir procesinės

teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, buto pirkėja pagrįstai pripažinta nesąžininga

įgijėja.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė restituciją, grąžindamas butą

ieškovei ir

įpareigodamas antstolę grąžinti pirkėjai už jį sumokėtą pinigų sumą

(CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

34

Priešieškininis A. K. reikalavimas dėl buto remonto išlaidų nebuvo pareikštas. Dėl to,

kad iš atsakovu byloje nebuvusios UAB „Jonavos paslaugos“ neišreikalauti išieškojimo

metu perduoti pinigai, A. K. teisės nėra pažeidžiamos.

8

35

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio

pirmosios dalies pirmasis punktas). Apeliantei iš atsakovių priteistinos advokatės

pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos pagal t. 5 b.l. 16 esantį 500 Lt kvitą

( CPK 93 straipsnio pirmoji dalis, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad t. 5 b.l. 26

esančiame kvite nurodytą 600 Lt sumą advokatei sumokėjo byloje nedalyvaujantis

asmuo N. V. ( ieškovės atstovė yra V. V.), šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su

nagrinėjama byla. Ieškovės advokatės darbo laiko sąnaudas apeliacinio proceso metu

pilnai atitinka įmokėta pinigų suma pagal t.5 b.l. 16 esantį kvitą.

36

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

37

apeliacinius skundus atmesti, 2007 m. kovo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo

sprendimą palikti nepakeistą.

38

Priteisti iš atsakovių A. K. ir antstolės Ramunės Mikliušienės po 250 ( du šimtus

penkiasdešimt ) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei N. B.

Peržiūros: 1290

Komentarai   

+5 # jeronimas 2019-08-04 18:28
kasdien vis nauju nusikalteliu su juodais plosciais veidai,pavardes.Netgi tokios moterytes su nekalto kudikio veidukais,be jokio motinisko gailescio ,vidury baltos dienos,vidury ziemos,nusispjaudamos i istatymus,su sypsena nusprendzia;ismesti motina su vaikais is paskutines pastoges,ir netgi be teises toki nusikalstama sprendima skusti.Norisi tiketi ,kad mamyciu sajunga Lietuvoje,tokiu "mamyciu" i savo gretas nepriima???O vistik kuo toliau ,tuo mano issakytos mintis reikalauja kuo greitesnio igyvendinimo;Manau,kad is desimties tokiu teiseju,reikia devynis kisti i istustejusias Lukiskes,o desimtam uzdeti ir apykojas ir apyrankes,kurios diena nakti stebetu tokio "laimingojo" veikla.Tik toks ,manau vienintelis,budas padaryti Lietuva Teisine valstybe,kur triumfuotu istatymo virrsenybe,kur svogeriams su juodais plosciais net mintis nekiltu vienam kita nupirkti,apdovanoti ,ar kelti gerbuvi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # zenonas išpriekulis 2019-08-04 19:27
Teismo ir prokuratūros kolektyvai pagerbė. Tai ir yra įrodymas, kad ši gauja dirba iš vien. Neabejoju, kad sveikino ir antstoliai, bei advokatai? Tik nedrįso parašyti?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Atas 2019-08-04 21:25
Tai tokios niekšybės vyksta Lietuvėlėje, tik tokia teisėsauga... Bet Mikliušienei už tokius ,,gerus" darbus dievas vis tik atlygino!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Bile Koks 2019-08-30 20:34
O kur šiame kliedesyje Damulienė? Antstoliai, skolos, budulių prisidarytos.... Damulienės kaip ir nesimato. Ne ji gi buduliams skolų pridarė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti