​Vilniaus gyventojai VS Aviacijos verslas

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 2.00 (1 Vote)

​Vilniaus gyventojai VS Aviacijos verslas 

 

Vilniaus miestas plečiasi, auga pramonė, dygsta gyvenamieji namai, kuriasi įmonės. Vis daugiau svečių atvyksta pasigrožėti mūsų sostine. Taipogi kiekvienam lietuviui finansinės galimybės vis daugiau leidžia pakeliauti. Tai vienareikšmiškai džiugina.

Tačiau tai sukelia logistikos, viešųjų paslaugų, transporto, ekologijos srities iššūkių.

Vienas iš pavyzdžių Tarptautinio Vilniaus oro uosto veikla ir jo kaimyniški santykiai su aplinkinių rajonų gyventojais.

Jei laikomasi skrydžių schemų, tvarkaraščių ir kitų susitarimų įteisintų įstatymais ir taisyklėmis, aplink oro uostą gyvenantys žmonės galėtų gana komfortiškai gyventi, patirdami tik nedidelį diskomfortą.

Tačiau chroniškai fiksuojami pažeidimai, piktnaudžiaujama oro uosto resursais ir gyventojų kantrybe.

Kuo toliau tuo dažniau atsakingos institucijos gauna oficialių ir neoficialių kreipimųsi dėl aviacijos taisyklių pažeidimų. Paskutinis atvejis šiandien (liepos 19 d.) nuo 9:00 iki 11:00 pilkai mėlynas keleivinis laineris Boeng 731-500 (internete prieinama informacija, kad perdarytas į Private Jet, eksplotuoja Avia AM Prasing, UAB) padarė apie 20 touch & go (nutūpia nesustojant, o tik paliečia kilimo- tūpimo taką ir vėl kyla iš eigos. Šie skrydžiai visiškai neatitiko Tarptautinio Vilniaus oro uosto taisyklių, nes po pakilimo Šiaurine kryptimi į miesto pusę buvo skrendama ne apie 5 km tiesiąja ir tolygiai kylama, o darant dešinį posūkį ties Žirnių gatve taip daromas dvigubai nukirstas ratas ir skrendama tik apie 300 metrų aukštyje neukštėjant. Tai sukelia nepatogumų tų rajonų gyventojams, virš kurių rajonų lėktuvas išvis neturėtų skristi, skrendama stipriai per žemame aukštyje, kas sukelia gerokai didesnį garsą. Trumpinant apskridimo ratą, lėktuvas priverstas dirbti didesniais atakos kampais, kas pilotą priverčia padidinti lėktuvo sūkius- tad ir garsą. Taip žinoma padidėja ir rizika įvykti aviakatastrofai, potencialiai rizikuojama pilotų ir gyventojų gyvybėmis.

Taipogi apie 11:48 ir apie 11:52 du Ryanair lėktuvai ne taip agresyviai, nes su keleiviais, padarė per ankstyvus posūkius ir nenuėjo į jiems privaloma trasą.

Nustatyti visa tai galima- visų skrydžių duomenys įrašyti. Ne tik šiuos, bet ir visus kitus nuolat vykstančius pažeidimus.

Tokį elgesį galima palyginti su mokyklos stadione bėgančiu mokinuku vis nukertančiu kampus ir taip sukčiaujančiu- trumpinančiu atstumą.

Kodėl taip nutiko šįkart ir kasdien prieš tai? Atsakymas: pilotai trumpindami atstumą ir skrydžio laiką – taupo savo kompanijoms pinigus. Šiandieniai testiniai 2 valandų tūpimai sutaupė aviacijos bendrovei keletą tūkstančių eurų (kuro bei technikos ir pilotų sąnaudų), iš lovų išversdami keletą šimtų kūdikių, sutrikdydami keletą tūkstančių vairuotojų dėmesį, suerzindami daugybę senukų, dirbančių ir besiilsinčių žmonių. Net nekalbėsime apie paukščių ir kitų gyvūnų Pavilnių regioniniame parke ritmo trikdymą.

Keleiviniai laineriai leidžiantis ir kildami nukerta oro uosto apskridimo rato kampus ir taip savo šeimininkams sutaupo 10 o gal ir 100 tūkstančių eurų kas mėnesį. Gyventojams skleidžiamo perteklinio garso sąskaita.

Natūralus klausimas, kodėl 2019 liepos 19 d ryte ir daugybę kartų kitomis dienomis Všį Oro navigacijoje dirbantis skrydžių dispečeris toleruoja pažeidimus? Juk jis sėdi prie brangios technikos leidžiančios matyti kiekvieną sekundę matyti skrendančio lėktuvo padėtį ir aukštį. Komunikaciją ir taisykles 4 metus jis mokėsi VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute.

Dispečeriai nepastebi? Neįmanoma, aviacija – itin tiksli, reglamentuota ir tikslumo reikalaujanti veikla. Galimai priežastis tie 100-ai tūkstančių sutaupytų eurų kas mėnesį. Kas paneigs, kad padedantiems sutaupyti aviacijos prižiūrėtojams atitenka dalis to sutaupymo? Galbūt sprendimas toleruoti žmonių gyvenimo sąskaita ir saugumą ne dispečerio sprendimas. Gal jam nepastebėti nurodė skyriaus vadovas, gal jam Vį Oro navigacija vadovas. Gal tylus pritarimas ateina ir iš ją valdančio civilinės administracijos vadovybės. Gal susisiekimo ministerijoje, kuri kuruoja šią sritį per daug susipynę interesai ir nėra valios judinti draugų klausimą. Ministeriją kontroliuojanti Vyriausybė per daug užimta, kad viską sužiūrėtų. Ar teisingesnis klausimas kiek aukštai veda aviacinio verslo įtakos gijos?

Daug „gal“, bet atsakymas reikalingas. Gyventojai su tuo taikstosi daugybę metų. Šitą atsakymą ne žodžiais, o veiksmais tegu atsako tas, kurio nėra apraizgę aviacinis biznio čiuptuvai.

Dėl to apie 100 tūkst. pietinio Vilniaus gyventojų vardu prašau:

Sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų skrydžių taisyklių laikymąsi.

Iškelti mokomuosius pilotų ir lėktuvų bandomuosius skrydžius į sąlyginai mažiau apgyvendintus Kauno ir Palangos oro uostus.

Mindaugai Gusty (Vį Oro navigacija), Monika Kliokiene (vad. Aviacijos saugumo skyrius), Loreta Kasparaite (vad. Oro navigacijos paslaugų skyrius) Geniau Lukošiau (vad. Lietuvos transporto saugos administracija), Rokai Masiuli (min. Susisiekimo ministerija), Sauliau Skverneli (premj. LR vyriausybės kanceliarija), Mariau Gelžini (vad. Lietuvos oro uostai, VĮ), Remigijau Šimašiau (mer. Vilniaus  miesto savivaldybės administracija), Irena Paukštyte (senamiesčio seniūnė), Jurijau Gridiuško (Naujosios Vilnios seniūnas), Marija Jėčiuviene (Rasų seniūnė), Algimantai Vaitkau (Antakalnio seniūnas), Ingrida Šimonyte (seimo narė išrinkta Antakalnyje), Monika Navickiene (seimo narė išrinkta Naujojoje Vilnioje), Mykolai Majauskai (seimo narys išrinktas Senamiestyje), Guoda Ropaite (vad. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras) kas tau svarbiau, kelių aviacijos verslo atstovų interesai ar apie 100 tūkstančių pietinio Vilniaus gyventojų interesai?

Klausimas kabo ore, žmonės stebi. Kas nesusiję- proga veiksmui. Šįkart egzamino atsakymai priimami ir vertinami ne žodžiais, o veiksmais.

 

 

Pagarbiai

Vilniaus gyventojas

Peržiūros: 623

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti