G.Kiesaus žudikas A.Vertelka nusikaltimo išvakarėse jam skambino

Peržiūros: 2585
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS 

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmoji šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu. 


  1. KEISTAS ALGIMANTO VERTELKOS 

2000 M. LIEPOS 3 D. SKAMBUTIS GEDEMINUI KIESUI

 

Algimantas Vertelka parodė, kad Virginijaus Baltušio tėvas buvo jo treneris. /.../. 2000-07-06 ryte iš taksofono Kėdainiuose neskambino Gedeminui Kiesui į mobilaus ryšio telefoną. Negali paaiškinti, kodėl 9 val. 57 min. iš taksofono aparato Kėdainiuose buvo paskambinta Gedeminui Kiesui, o jau 9 val. 58 min. yra kontaktas iš jo mobilaus ryšio telefono į Virginijaus Baltušio telefoną. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 152 lapas). 

Dainiaus Skačkausko parodymams, kad vieno susitikimo metu netoli Ukmergės jis girdėjo kaip Virginijus Baltušis teiravosi pas Algimantą Vertelką, ar šiam pavyko susiskambinti su Gedeminu Kiesumi, neprieštarauja tokios nustatytos aplinkybės: remiantis Gedemino Kiesaus pokalbių išklotine nustatyta, kad 2000-07-03 13 val. 43 min. 29 sek. jam skambinta iš Kėdainių m. J. B. gatvėje įrengto taksofono ir tuo metu Algimantas Vertelka 13 val. 39 min., 47 min., 48 min. 50 min., 51 min. irgi buvo Kėdainių mieste, o po to Algimantas Vertelka Ukmergės rajone susitiko su kitais bendrininkais kam neprieštarauja virš aptarta 2000 m. liepos 3 d. kaltinamųjų turėtų mobilaus ryšio telefonų skambučių analizė. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 194 ir 195 lapai). 

 

- Algimantas Vertelka 2000 m. pavasarį keistai skambino buvusiam Gedemino Kiesaus bendradarbiui, norėdamas paklausti, ar nepasikeitęs Gedemino Kiesaus mobiliojo ryšio telefono numeris. Ką Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašo apie kitus keistus Algimanto Vertelkos skambučius? 

- Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Gedemino Kiesaus pokalbių išklotine, nustatė, kad 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. Algimantas Vertelka skambino Gedeminui Kiesui iš Kėdainių mieste, J. B. gatvėje įrengto taksofono (nuosprendžio 194 ir 195 lapai). 

Algimantas Vertelka parodė, jog 2000 m. liepos 6 d. ryte jis iš taksofono Kėdainiuose neskambino Gedeminui Kiesui į mobilaus ryšio telefoną, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl 9 val. 57 min. iš taksofono aparato Kėdainiuose buvo paskambinta Gedeminui Kiesui, o jau 9 val. 58 min. yra kontaktas iš jo mobilaus ryšio telefono į Virginijaus Baltušio telefoną (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 152 lapas). 

- Kodėl abu šie skambučiai yra keisti? 

- Šie skambučiai, kaip ir skambutis Gedemino Kiesaus buvusiam bendradarbiui 2000-ųjų pavasarį, apčiuopiamos naudos Algimantui Vertelkai duoti negalėjo, kenkė suplanuoto nusikaltimo įvykdymui ir visais atvejais prieštaravo tiek Algimanto Vertelkos, tiek viso „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo, siekusio pasipelnyti iš Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo, interesams. 

Visus tris skambučius reikėtų vertinti kaip Algimanto Vertelkos gerai apgalvotą ir suplanuotą siekį, kad, po Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo, Kriminalinė policija kaip galima greičiau suimtų Algimantą Vertelką ir jo bendrininkus „tulpinius“ su visais jų iš Gedemino Kiesaus pagrobtais milijonais. 

Paskambinęs Gedeminui Kiesui 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš taksofono aparato Kėdainiuose Algimantas Vertelka galėjo būti tikras, kad ir apie šį skambutį Gedeminas Kiesus informuos žmoną, draugus ir verslo partnerius, su kuriais jis tą dieną susitiks arba kalbėsis telefonu, asmenis, kurie buvo atsakingi už jo apsaugą. 

Asmenims, kurie buvo atsakingi už Gedemino Kiesaus apsaugą, papildomą įtarimą galėjo sukelti ir ta aplinkybė, kad Algimantas Vertelka ir vieną kartą, ir antrą kartą skambina Gedeminui Kiesui ne iš savo mobiliojo ryšio telefono, o iš taksofono, kad ir vieną kartą, ir antrą kartą skambina Gedeminui Kiesui ne iš Panevėžyje, o iš Kėdainiuose esančio taksofono. 

Net ir mažiau patyrusiems verslininkams ir apsaugos specialistams yra aišku, kad ne iš mobiliojo telefono, o iš taksofono skambinama arba todėl, kad žmogui nutiko kokia nors nelaimė, arba todėl, kad tai gali būti susiję su verslo ar kitokio pobūdžio konfidencialiu pokalbiu, arba todėl, kad, įvykus, pavyzdžiui, nusikaltimui, sunkiau būtų nustatyti skambinusiojo tapatybę. 

Apie tai, kad tokiomis aplinkybėmis tarp Algimanto Vertelkos ir Gedemino Kiesaus būtų užsimezgęs asmeninis ar verslo pokalbis negali būti ir kalbos. 

Algimantas Vertelka galėjo būti tikras, kad, po Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo, Gedemino Kiesaus žmona, draugai, verslo partneriai, asmenys, kurie buvo atsakingi už jo apsaugą, apie Algimanto Vertelkos 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambučius praneš Kriminalinei policijai, kuri, nieko nelaukdama, tuoj pat sulaikys Algimantą Vertelką kaip pagrindinį įtariamąjį. 

- Gal Algimantas Vertelka, 2000 m. liepos 3 d. paskambinęs Gedeminui Kiesui, iš Gedemino Kiesaus sužinojo apie tai, jog jis 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių? 

- Kaip jau minėjau, apie tai, kad 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. tarp Algimanto Vertelkos ir Gedemino Kiesaus vykusių telefoninių pokalbių metu būtų buvę aptarti asmeninio ar verslo pobūdžio klausimai, būtų pasidalinta jautria asmeninio pobūdžio informacija, negalėjo būti jokios kalbos. 

Beje, informaciją apie tai, jog Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių, Algimantas Vertelka turėjo gavęs jau 2000 m. birželio pabaigoje (nuosprendžio 146 lapas), t. y. maždaug prieš savaitę iki Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimo 2000 m. liepos 6 d. 

Todėl 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. skambinti Gedeminui Kiesui ir bandyti dar kartą sužinoti, kada jis važiuos į Vilnių, nebuvo prasmės. 

Jeigu jau Algimantas Vertelka labai nerimavo, ar tikrai 2000 m. liepos 6 d. Gedeminas Kiesus važiuos į Vilnių, jis galėjo pasiklausti pas tą asmenį, kuris jam 2000 m. birželio pabaigoje pranešė, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. važiuos į Vilnių. 

Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. iš Kėdainiuose esančio taksofono galėjo skambinti Gedeminui Kiesui nebent tik tam, kad pablogintų savo ir gaujos galimybes 2000 m. liepos 6 d. pagrobti Gedeminą Kiesų, jį apiplėšti ir nužudyti, kad greičiau po nusikaltimo įkliūtų teisėsaugos pareigūnams. 

- Ar Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. iš Kėdainiuose esančio taksofono iš tiesų skambino Gedeminui Kiesui? 

- Manau, kad ne. Esu tikras, kad neskambino. Nors Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. galėjo būti Kėdainiuose, bet, mano giliu įsitikinimu, jis iš taksofono neskambino Gedeminui Kiesui. 

Algimantas Vertelka be jokio reikalo nebūtų skambinęs Gedeminui Kiesui dar ir dėl to, jog jam nebuvo reikalinga, kad Gedeminas Kiesus jį prisimintų ir įsimintų jo balsą, kad jo balsą atpažintų, kai po kelių dienų bus pagrobtas ir turės maišą ant galvos. 

Teismas šių aplinkybių 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nevertino. 

- Ar 2000 m. liepos 3 d. iš Kėdainiuose esančio taksofono iš viso kas nors skambino Gedeminui Kiesui? 

- Tą dieną iš Kėdainiuose esančio taksofono niekas iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje paminėtų teisiamųjų nebuvo suinteresuotas skambinti Gedeminui Kiesui. Juk jie visi buvo suinteresuoti būsimojo nusikaltimo sėkme, niekas nenorėjo būti pagautas, netekti grobio dalies ir likusį gyvenimą praleisti už grotų. 

Tą dieną iš Kėdainiuose esančio taksofono skambinti Gedeminui Kiesui galėjo tik asmuo, kuris nėra patrauktas kaltinamuoju nagrinėjamoje byloje ir kuris nėra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu. 

- Ar Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašo ką nors apie tai, kodėl Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui, apie ką jie su Gedeminu Kiesumi kalbėjosi ar galėjo kalbėtis tų skambučių metu? 

- Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje apie tai nieko nerašo ir, kaip suprantu, šie klausimai teismo nedomino. 

- Gal 2000 m. liepos 3 d. skambučio metu Algimantas Vertelka klausė Gedemino Kiesaus naftos kainų, gal prašė artimiausiu metu susitikti arba teiravosi, kada Gedeminas Kiesus artimiausiomis dienomis bus Vilniuje? 

- To klausti Algimantas Vertelka galėjo, bet jis puikiai žinojo, kad, apie tai pasikalbėjęs su Gedeminu Kiesumi, ne tik nieko sau naudingo ar naujo nesužinos, bet ir taps įtariamuoju bei paieškomuoju Nr. 1 Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo byloje. 

Jau nekalbant apie tai, kad Gedeminas Kiesus po šio skambučio mažiausiai keletą savaičių ar keletą mėnesių būtų buvęs daug apdairesnis ir atsargesnis, tuo labiau vakarais važiuodamas pro Panevėžį. 

Tokio pokalbio ir tokio skambučio versijas reikėtų atmesti kaip visiškai neatitinkančias nei Algimanto Vertelkos, nei jo bendrininkų interesų. 

O bendrininkų iš „tulpinių“ gaujos reiklius interesus Algimantas Vertelka įvertinti turėjo kiekviename žingsnyje. 

Apie „tulpinių“ gaujos lyderių reiklius, netgi perdėtai reiklius interesus, kurių nepaisymas net ir patiems gaujos lyderiams baigdavosi mirtimi, išsamiai rašoma Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 3-145 lapuose. 

Algimantas Vertelka nieko nebūtų daręs, kas būtų pakenkę ar būtų galėję pakenkti gaujos interesams. Kiekviena tokia jo klaida būtų pasibaigusi greita ir negailestinga mirtimi nuo saviškių rankos. 

- Gal Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje norėjo parodyti, kad Gedeminas Kiesus su Algimantu Vertelka buvo geri, savi bičai, telefonu bendraudavo įvairiomis aplinkybėmis, nebūtinai proginėmis, vienas kitam pasipasakodavo kiek kas uždirbo ir kiek turi pinigų, kur laiko paslėpę pinigus, kur važiuos, kada grįš, kada grįš į namus su sūnumi pro Panevėžį temstant ... 

- Na, nebent toks galėjo būti Algimanto Vertelkos skambučių Gedeminui Kiesui motyvas, reikalingas Vilniaus apygardos teismui, rašančiam 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį. 

Iš liudytojų parodymų gana akivaizdu, kad jie buvo išsamiai klausinėjami apie galimus Gedemino Kiesaus draugiškus ir verslo santykius su Algimantu Vertelka. Kad ir visiškai ar pusiau pramanytus. Ir tokie liudytojų parodymai, kiek suprantu, tyrėjų ir teisėjų būdavo priimami paskatinančiai, labai palankiai. 

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nieko nerašoma apie paskutiniojo laikotarpio Gedemino Kiesaus verslo planus ir santykius su įtakingais asmenimis, užsienio ir mūsų šalies naftos kompanijomis, apie jo santykius su valstybės institucijomis bei jų atliekamais tyrimais, kuriuose itin reikšmingus parodymus buvo davęs ir dar turėjo duoti Gedeminas Kiesus. 

Kai kurie liudytojai, kurie apie tai tyrėjams ir teisme būtų galėję duoti reikšmingus parodymus, nebūdavo kviečiami ir apklausiami net prašant byloje dalyvaujantiems advokatams. 

Kai kuriuos liudytojus, kuriuos advokatai prašė iškviesti duoti parodymus atliekamo tyrimo eigoje ir teismo posėdžio metu, buvo bandyta likviduoti panašiu braižu, kaip buvo likviduotas Gedeminas Kiesus. 

Nemanau, kad tai buvo likusių nesuimtų ir nepasodintų „tulpinių“ ar jų artimųjų darbas. Panašu, kad tai buvo kriminalinės policijos pareigūnų, veikusių išvien su Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo užsakovais, darbas. 

Visa tai akivaizdžiai kalba apie tai, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo bylą bei priimdamas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, galėjo turėti ir išankstinį tikslą – bet kuria kaina, bet kokiomis priemonėmis įrodyti, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų, kad nusikaltimo padarymą inicijavo ir organizavo Algimantas Vertelka. 

- Kokie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje minimi įrodymai patvirtina, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui? 

- Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Gedemino Kiesaus pokalbių išklotine, nustatė, kad 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. jam skambinta iš Kėdainių mieste J. B. gatvėje įrengto taksofono ir tuo metu Algimantas Vertelka, būdamas Kėdainių mieste, 13 val. 39 min., 47 min., 48 min. 50 min., 51 min. skambino savo bendrininkams, o po to Algimantas Vertelka Ukmergės rajone susitiko su kitais bendrininkais, įskaitant Dainių Skačkauską. 

Dainius Skačkauskas parodė, kad 2000 m. liepos 3 d. vykusio susitikimo metu netoli Ukmergės jis girdėjo kaip Virginijus Baltušis teiravosi pas Algimantą Vertelką ar šiam pavyko susiskambinti su Gedeminu Kiesumi. 

Tokie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje (194 ir 195 lapai) minimi įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui. 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje (152 lapas) rašo, kad Algimantas Vertelka parodė, jog 2000 m. liepos 6 d. ryte jis iš taksofono Kėdainiuose neskambino Gedeminui Kiesui į mobilaus ryšio telefoną, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl 9 val. 57 min. iš taksofono aparato Kėdainiuose buvo paskambinta Gedeminui Kiesui, o jau 9 val. 58 min. yra kontaktas iš jo mobilaus ryšio telefono į Virginijaus Baltušio telefoną. 

Tokie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje minimi įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui. 

Tokie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje minimi įrodymai, mano nuomone, patvirtina tik tai, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono ne skambino, o galėjo skambinti Gedeminui Kiesui. 

- Ar Virginijus Baltušis arba kas nors kitas iš „tulpinių“ matė, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui? 

- Ne, nematė. Jei būtų matę, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje apie tai būtų parašyta. 

Keista, kad ir 2000 m. liepos 3 d. apie 13 - 14 val., ir 2000 m. liepos 6 d. apie 10 val. Algimantas Vertelka iš Panevėžio į Kėdainius vyko vienas, nesivežė nė vieno savo bendrininko. 

Įprastai tokie žmonės kaip Algimantas Vertelka vieni niekur nevažinėja - ir saugumo sumetimais, ir siekdami išvengti galimų įtarimų saviškių tarpe, ypač jei kalba eina apie pinigus, didelius pinigus, ir nenorėdami atsisakyti galimybės pabendrauti su savo gaujos nariais. 

- Ar 2000 m. liepos 6 d. vakare, apie 10 val. grobdamas Gedeminą Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją Algimantas Vertelka buvo tikras, kad Gedeminas Kiesus, kuriam Algimantas Vertelka iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min., nieko apie Algimanto Vertelkos skambučius neprasitarė žmonai, draugams, verslo partneriams, asmenims, kurie buvo atsakingi už jo apsaugą? 

- Taip, tuo Algimantas Vertelka buvo tikras. 

- O jeigu Algimantas Vertelka nei 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., nei 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. neskambino Gedeminui Kiesui? 

- Tuomet viskas stotųsi į savo vietas - Algimantui Vertelkai, planavusiam ne nužudyti Gedeminą Kiesų, o jį apiplėšti, reikėjo, kad Gedeminas Kiesus apie jį net nepagalvotų, neatpažintų jo balso, reikėjo, kad Gedeminas Kiesus būtų su maišu ant galvos ir nematytų ne tik Algimanto Vertelkos, bet ir kitų jį pagrobusių asmenų. 

Neskambindamas Gedeminui Kiesui iki nusikaltimo įvykdymo Algimantas Vertelka nebūtų kenkęs suplanuoto nusikaltimo įvykdymui, tokie jo veiksmai nebūtų prieštaravę tiek Algimanto Vertelkos, tiek viso „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo, siekusio pasipelnyti iš Gedemino Kiesaus pagrobimo ir apiplėšimo, interesams. 

Neskambindamas Gedeminui Kiesui iki nusikaltimo įvykdymo Algimantas Vertelka nebūtų siekęs, kad po Gedemino Kiesaus pagrobimo ir apiplėšimo Kriminalinė policija kaip galima greičiau suimtų Algimantą Vertelką ir jo bendrininkus „tulpinius“ su visais jų iš Gedemino Kiesaus atimtais ir išreikalautais milijonais. 

Neskambindamas Gedeminui Kiesui nei 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., nei 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min., Algimantas Vertelka nebūtų taip tiesiai ir greitai pats sau ir savo bendrininkams užsakęs kamerų Lukiškų vienutėse. 

- Kas galėtų neginčytinai patvirtinti, kad būtent Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui? 

- Tik šių pokalbių įrašai. Dar filmuota medžiaga, kuri patvirtintų, jog Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. naudojosi Kėdainiuose esančiu taksofonu. 

Dar galėtų patvirtinti Virginijus Baltušis, jo bendrininkai, kurie tuo metu būtų buvę kartu su Algimantu Vertelka ir matę, kad jis iš Kėdainiuose esančio taksofono tuo laiku bent jau kažkam skambino. 

- Kokie Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje minimi įrodymai paneigia, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui? 

- Nukentėjusioji Alvyra Kiesienė parodė, kad 2000 m. liepos 6 d. apie 10 val. jos vyras Gedeminas Kiesus išvyko į Vilnių parsivežti iš Londono sugrįžtančio sūnaus Vaido. /.../. Prieš kelionę Gedeminas Kiesus ir Alfonsas Galminas neatrodė susirūpinę, buvo ramūs. /.../. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 156 lapas). 

Liudytojas Stepas Gedminas parodė, kad jie abu su Gedeminu Kiesumi žinojo, kad Algimantas Vertelka nekelia pasitikėjimo, yra prie banditų. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 158 lapas). 

Net neabejoju, jog Gedemino Kiesaus vairuotojas ir apsaugininkas Alfonsas Galminas, žmona, draugai, verslo partneriai, kiti asmenys, kurie buvo atsakingi už Gedemino Kiesaus apsaugą, ne blogiau už Stepą Gedminą ir patį Gedeminą Kiesų žinojo, jog Algimantas Vertelka nekelia pasitikėjimo, yra prie banditų. 

Jeigu 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono Algimantas Vertelka būtų skambinęs Gedeminui Kiesui, nei Gedeminas Kiesus, nei Alfonsas Galminas, o tuo labiau Alvyra Kiesienė tą rytą nebūtų atrodę ramūs ir nesusirūpinę. 

Aukštesnio ir įtikinamesnio įrodymo tuo klausimu byloje nėra ir negali būti! 

Todėl byloje esantys įrodymai, mano giliu įsitikinimu, patvirtina ne tik tai, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono galėjo neskambinti Gedeminui Kiesui, bet ir tai, kad Algimantas Vertelka iki 2000 m. liepos 6 d. 10 val. išvis neskambino Gedeminui Kiesui. 

Nesuprantama, kaip Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, tokių įrodymų nevertino, į juos neatkreipė jokio dėmesio. 

- Kaip galėjo Gedeminas Kiesus vertinti Algimanto Vertelkos skambučius ne iš mobiliojo ryšio telefono, o iš taksofono? 

- Į pirmąjį, kai buvo paskambinta 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., gal būtų ypatingo dėmesio neatkreipęs į tai, kad skambinta iš taksofono, nes dėmesį būtų daugiau atkreipęs į tai, kad skambino Algimantas Vertelka. 

Tačiau antrasis skambutis, kai toks žmogus kaip Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. ir vėl paskambino iš taksofono Gedeminui Kiesui, jau būtų buvęs pakankamai keistas ir įtartinas. 

Apsauga Gedeminui Kiesui būtų pasakiusi, kad ir pirmasis skambutis, kai toks žmogus kaip Algimantas Vertelka skambina ne iš savo mobiliojo ryšio telefono, o iš taksofono, yra pakankamai įtartinas. 

Net neabejoju, kad Gedemino Kiesaus apsauga iki 2000 m. liepos 6 d. jau būtų išsiaiškinusi, kad 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. Algimantas Vertelka skambino iš Kėdainiuose, J. B. gatvėje įrengto taksofono. 

Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambučiais Gedeminui Kiesui iš Kėdainiuose esančio taksofono turėjo niekais paversti visus savo planus 2000 m. liepos 6 d. vėlų vakarą sėkmingai pagrobti Gedeminą Kiesų, jį apiplėšti, ilgai ir laimingai džiaugtis iš Gedemino Kiesaus pagrobtais milijonais. 

- Ar Algimantas Vertelka žinojo apie Gedemino Kiesaus artimus santykius su Romasiu Vaitiekūnu ir Petru Liubertu? 

- Apie tai žinojo Gedemino Kiesaus buvę bendradarbiai akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, kiti Gedemino Kiesaus aplinkos žmonės. 

Tiesa, Gedemino Kiesaus santykiai su Petru Liubertu nebuvo tokie artimi, kaip tuoj po Gedemino Kiesaus dingimo juos skubėjo pristatyti spauda, nes, Gedeminas Kiesus, kai dar vadovavo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, vietoj to, kad įmonės apsaugą patikėtų uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, šią apsaugą perdavė jo paties iniciatyva įsteigtai Mažeikių naftos perdirbimo įmonės saugos tarnybai. 

Bet, nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ laikinąjį valdymą perėmus JAV korporacijai „Williams International Company“, Gedeminui Kiesui teko jau artimiau bendradarbiauti su Petru Liubertu, jam patikėti vis daugiau įmonės paslapčių ir saugos paslaugų. 

- Ar Algimantas Vertelka galėjo tikėtis, kad po to, kai buvęs Gedemino Kiesaus bendradarbis jį perspės apie Algimanto Vertelkos skambutį tikslu pasitikslinti Gedemino Kiesaus mobiliojo ryšio telefono numerį, Gedeminas Kiesus apie šį skambutį nepraneš nei Romasiui Vaitiekūnui, nei Petrui Liubertui? 

- Manau, jog Algimantas Vertelka to tikėtis negalėjo. Jis galėjo būti visiškai tikras, jog buvęs Gedemino Kiesaus bendradarbis apie garsaus panevėžiečio skambutį praneš Gedeminui Kiesui, o šis apie tai pasikalbės ir su Romasiu Vaitiekūnu, ir su Petru Liubertu. 

O tada jau visas suplanuotas nusikaltimas, nepriklausomai nuo Gedemino Kiesaus pagrobimo ar nepagrobimo, nepriklausomai nuo Gedemino Kiesaus milijonų pasisavinimo ar nepasisavinimo, nueis šuniui ant uodegos. 

Ir dar Algimanto Vertelkos lauks negailestingas jo bendrininkų „tulpinių“ kerštas – ir už kvailumą, ir už absurdiškai prarastus jau turėtus arba beveik turėtus milijonus, ir už pasodinimus į Lukiškes ilgiems metams už grotų. 

- Ką būtų Gedeminui Kiesui patarę Romasis Vaitiekūnas ir Petras Liubertas? 

- Būtų patarę sustiprinti apsaugą, stebėti ir registruoti visus įtartinus skambučius, visus įtartinus automobilius, atidžiai laukti tolimesnių Algimanto Vertelkos veiksmų, apie tokius veiksmus nedelsiant informuoti ir Romasį Vaitiekūną, ir Petrą Liubertą, ir Kriminalinę policiją. Apie Algimanto Vertelkos 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. skambutį Gedeminas Kiesus tuoj pat būtų informavęs ir Romasį Vaitiekūną, ir Petrą Liubertą. 

- Ką aptariamu klausimu patvirtina Vilniaus apygardos teismo surinkti įrodymai Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo byloje? 

- Kad Algimantas Vertelka iš Kėdainiuose esančio taksofono nei 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., nei 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. Gedeminui Kiesui neskambino ir taip sąmoningai nekenkė nei sau, nei savo gaujos nariams, dėjusiems visus lūkesčius į sėkmingą Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo pagrobimą bei apiplėšimą. 

- Na, o jeigu Algimantas Vertelka iš Kėdainiuose esančio taksofono 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. vis dėlto būtų skambinęs Gedeminui Kiesui? 

- Tuomet iškart būtų paneigta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu konstatuota versija, jog nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. 

Jei Algimantas Vertelka iš savanaudiškų paskatų būtų ketinęs pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų, jis nei 2000 m. liepos 3 d., nei 2000 m. liepos 6 d. nebūtų asmeniškai skambinęs Gedeminui Kiesui. 

Jei skambino Algimantas Vertelka, tai abu skambučiai buvo skirti ne tam, kad sėkmingai pagrobtų, apiplėštų ir nužudytų Gedeminą Kiesų, ir ne tam, kad šis nusikaltimas nebūtų išaiškintas teisėsaugos pareigūnų. 

Jeigu laikomasi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje pateiktos išvados, jog nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų, tai versija, jog Algimantas Vertelka iš Kėdainiuose esančio taksofono 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambino Gedeminui Kiesui, šią išvadą paneigia. 

Jeigu laikomasi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje pateiktos išvados, jog Algimantas Vertelka inicijavo nusikaltimo padarymą, tai versija, jog Algimantas Vertelka iš Kėdainiuose esančio taksofono 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambino Gedeminui Kiesui, šią išvadą taip pat paneigia. 

Algimantas Vertelka negalėjo vienu metu ir viename asmenyje būti ir nusikaltimo iniciatorius, ir nusikaltimo žlugdytojas, ir dar Kriminalinės policijos atstovas, infiltruotas į jo paties sumanytą ir vykdomą nusikaltimą. 

- Ką 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. Kėdainiuose veikė Algimantas Vertelka, jeigu jis tuo laiku iš šiame mieste esančio taksofono neskambino Gedeminui Kiesui? 

- Kaip suprantu skaitydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, Algimantas Vertelka ir 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. Kėdainiuose buvo vienas, nesivežė kartu nei Virginijaus Baltušio, nei kitų „tulpinių“ gaujos narių. 

Tuo ir pirmas atvejis, ir antras atvejis yra išskirtiniai. Abu šiuos atvejus vertinant kartu, mažai lieka abejonių, kad tai nebuvo atsitiktinumas. 

Algimantui Vertelkai daug paprasčiau būtų buvę nusipirkti išankstinio apmokėjimo „Labas“ kortelę ir, nevykstant iš Panevėžio į Kėdainius, Gedeminui Kiesui skambinti iš savo ar bet kurio kito mobiliojo ryšio telefono. 

Tuo labiau, kad išankstinio apmokėjimo „Labas“ kortelėmis Algimantas Vertelka naudotis mokėjo puikiai ir tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis. 

Panašu, kad abu kartus į Kėdainius Algimantas Vertelka vyko su kažkuo susitikti ir šiuose susitikimuose dalyvauti neturėjo nei Virginijus Baltušis, nei kiti „tulpinių“ gaujos nariai. 

- Netikite, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui? 

- Ne, netikiu. Algimantas Vertelka iš Kėdainiuose esančio taksofono neskambino Gedeminui Kiesui nei 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., nei 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. 

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašoma, kad, remiantis Gedemino Kiesaus pokalbių išklotine nustatyta, kad 2000-07-03 13 val. 43 min. 29 sek. jam skambinta iš Kėdainių m. J. B. gatvėje įrengto taksofono ir tuo metu Algimantas Vertelka 13 val. 39 min., 47 min., 48 min. 50 min., 51 min. irgi buvo Kėdainių mieste. 

- Kiti nuosprendyje minimi įrodymai taip pat neprieštarauja teismo nuomonei, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 39 min., 47 min., 48 min. 50 min., 51 min. buvo Kėdainių mieste. 

Aš taip pat manau, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 39 min., 47 min., 48 min. 50 min., 51 min. galėjo būti Kėdainių mieste. 

Aš tik sakau, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. iš Kėdainiuose, J. B. gatvėje įrengto taksofono neskambino Gedeminui Kiesui. 

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašoma, kad Algimantas Vertelka parodė, kad 2000 m. liepos 6 d. ryte iš taksofono Kėdainiuose neskambino Gedeminui Kiesui į mobilaus ryšio telefoną. Negali paaiškinti, kodėl 9 val. 57 min. iš taksofono aparato Kėdainiuose buvo paskambinta Gedeminui Kiesui, o jau 9 val. 58 min. yra kontaktas iš jo mobilaus ryšio telefono į Virginijaus Baltušio telefoną. 

- Kiti nuosprendyje minimi įrodymai taip pat neprieštarauja teismo nuomonei, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 6 d. ryte 9 val. 58 min. buvo Kėdainių mieste. 

Aš taip pat manau, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 6 d. ryte 9 val. 57 min. ir 9 val. 58 min. galėjo būti Kėdainių mieste. 

Aš tik sakau, kad Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 6 d. ryte 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono neskambino Gedeminui Kiesui. 

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašoma, kad Dainiaus Skačkausko parodymams, kad vieno susitikimo, vykusio 2000 m. liepos 3 d. po pietų netoli Ukmergės, metu jis girdėjo kaip Virginijus Baltušis teiravosi pas Algimantą Vertelką, ar šiam pavyko susiskambinti su Gedeminu Kiesumi. 

- Manau, kad Dainiaus Skačkausko parodymai šiuo atveju gali būti teisingi ir jis vieno susitikimo, vykusio 2000 m. liepos 3 d. po pietų netoli Ukmergės, metu galėjo girdėti kaip Virginijus Baltušis teiravosi pas Algimantą Vertelką, ar šiam pavyko susiskambinti su Gedeminu Kiesumi. 

Manau, kad Algimantas Vertelka, girdint Dainiui Skačkauskui, kitiems „tulpinių“ gaujos nariams, galėjo Virginijui Baltušiui netgi patvirtinti, kad jam pavyko susiskambinti su Gedeminu Kiesumi. 

- Ar išvis kas nors 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambino Gedeminui Kiesui iš Kėdainiuose esančio taksofono? 

- Manau, kad skambino, jeigu duomenis apie tokius skambučius bylos tyrėjams pateikė ir taksofonus Kėdainiuose aptarnavusi akcinė bendrovė „Lietuvos telekomas“, ir Gedemino Kiesaus naudojamo mobiliojo ryšio operatorius. 

- Kokia bendrovė buvo Gedemino Kiesaus naudojamo mobiliojo ryšio operatoriumi? 

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje ši bendrovė neįvardyta, nors, manau, turėjo būti įvardyta, nes nusikaltimą tyrusiems pareigūnams šios bendrovės teikta informacija neturėjo apsiriboti 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambučiais. 

- Kokia tai galėjo būti gatvė Kėdainiuose, kurioje buvo įrengtas taksofonas, iš kurio Algimantas Vertelka 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. skambino Gedeminui Kiesui? 

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje ši gatvė įvardyta J. B. gatve. Tai galėtų būti arba Jono Basanavičiaus gatvė, arba Jono Biliūno gatvė, arba kito iškilaus žmogaus, kurio inicialai yra J. B., vardu pavadinta gatvė. 

- Ar Algimantas Vertelka ir 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambino Gedeminui Kiesui iš to paties taksofono, įrengto Kėdainiuose, J. B. gatvėje? 

- Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje tai liko nepaaiškinta, nors, mano nuomone, teismas nuosprendyje privalėjo aiškiai nurodyti, ar ir 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. Gedeminui Kiesui į mobilųjį telefoną buvo skambinta iš Kėdainiuose esančio to paties taksofono. 

- Kodėl Algimantas Vertelka nei prisipažino, nei paneigė, kad 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau neigė, kad 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino Gedeminui Kiesui į mobiliojo ryšio telefoną? 

- Remiantis Gedemino Kiesaus pokalbių išklotine nustatyta, kad 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. jam skambinta iš Kėdainių mieste, J. B. gatvėje įrengto taksofono. 

Pasisakydamas dėl 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambučio iš Kėdainiuose esančio taksofono Gedeminui Kiesui į mobiliojo ryšio telefoną, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nemini, kad skambinta buvo iš J. B. gatvėje įrengto taksofono, kad šis skambutis buvo nustatytas remiantis Gedemino Kiesaus pokalbių išklotine. 

Lieka neaišku, kodėl Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. skambučio atžvilgiu panoro išlikti mažiau tikslus nei 2000 m. liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek. skambučio atžvilgiu. 

- Ar 2000 m. ir liepos 3 d. 13 val. 43 min. 29 sek., ir 2000 m. liepos 6 d. 9 val. 57 min. Gedeminui Kiesui iš Kėdainiuose esančio taksofono skambino tas pats asmuo? 

- Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje sako, kad abu kartus skambino Algimantas Vertelka. 

- Algimantui Vertelkai, turbūt, labai svarbu buvo būtent tą dieną pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, jei, žinodamas, kad Gedeminas Kiesus 2000 m. liepos 6 d. vyks į Vilnių, net du kartus papildomai tikslinosi, ar Gedeminas Kiesus liepos 6 d. tikrai važiuos į Vilnių, ar Gedeminas Kiesus liepos 6 d. rytą jau išvažiavo į Vilnių. 

- Taip, Algimantui Vertelkai labai svarbu buvo būtent tą dieną pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų. 

Jeigu Virginijui Baltušiui ir kitiems „tulpinių“ gaujos nariams nebuvo taip svarbu 2000 m. liepos 6 d., po savaitės ar po mėnesio pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, tai Algimantui Vertelkai gyvybiškai svarbu buvo būtent tą dieną pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų. 

Tai svarbu buvo ne pačiam Algimantui Vertelkai, o, tikriausiai, tam asmeniui, su kuriuo Algimantas Vertelka vienas, be Virginijaus Baltušio ir kitų „tulpinių“ palydos, vyko į Kėdainius susitikti 2000 m. liepos 3 d. ir 2000 m. liepos 6 d. ryte. 

 

Komentarai   

+14 # Alius 2019-07-02 13:35
Geriau paklauskit senio Landsbergio , kur paslėpė nupjautas Kiesų tėvo ir sūnaus galvas?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+22 # Vienreikšmiškai 2019-07-02 13:45
Lubys "mirė" pagal klasikinę KGB technologiją,o priežastis-dujų terminalas, kurį jis norėjo pigiau pastatyti...grybų ir pianistų valdžia nemėgsta konkurencijos,tas pats ir su Snoru tik čia savininkai spėjo pabėgti "nuo širdies smūgio"...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Dzukas 2019-07-02 13:50
Snoras buvo geriausias Lietuvos bankas. Savaime aisku, jo sunaikinimo norejo skandinavai, vietinis elitas ir to sieke. Bet kokiu atveju, visi jie buvo tik sraigtukai tame procese. Snora uzsake amerikieciai, galutinis taskas buvo, kai Snoras nutare nupirkti SAAB. Tai buvo galas, nes i SAAB pretendavo General Motors. Prasidejojo sisteminis Snoro naikinimas su Lietuvos valdzios pagalba. Lygiai taip pat amerikonai sunaikino sekminga Latvijos banka ABLV, pernai metu vasario menesi. Nieko nepadarysi, tai koloniju likimas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # Lansberghandonija 2019-07-02 14:32
Pasidomėję pamatysite Snoro banko antiįstatymiško sužlugdymo užsakovų gijas: JAV spec. tarnybos-Švedijos bankų sektorius-LR prezidentūra. Užsakovai buvo verslininkai, susikirtę su Snoro banku konkurse, kurio metu buvo parduodamas bankrutavusio pasaulinės krizės metu ,,Chrysler” lengvųjų automobilių SAAB padalinys Švedijoje. Švedai skambino į JAV spec.struktūras, šios tarpininkavo-skambino Į LR Prezidentūrą, o prezidentūra (suprantate ką turiu galvoj?) atsižvelgė į JAV žvalgybininkų prašymą-rekomendaciją-įsakymą: prisijungė ir VSD… Oficiali Snoro banko apkaltos priežastis – neva, per mažos banko neliečiamos lėšos krizės,(kuri įvyktų,jei banko klientai staiga panorėtų atsiimti savo indėlius, nelaukdami sutarties pabaigos termino) padariniams šalinti. Nors iš tikrųjų ši neliečiama banko atsarga Snore buvo reikalaujamos sumos, tačiau bankas Snoras buvo užgrobtas konservatorių-liberalų chuntos ir Snorui nebuvo leista toliau dirbti, paprasčiausiai jį iškart jėga uždarė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Aldutė 2019-07-02 15:26
PASKAITYKIT APIE GRYBAUSKAITĖS GLOBOJAMUS VAGIS. "Saulius Lipnickas. Snoro banko užgrobimo, likvidavimo ir turto išvogimo istorijoje skamba tų pačių korumpuotų teisėjų ir žinomų advokatų pavardės”.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # Vytautas Korsakas 2019-07-02 15:27
Pagoglinkit straipsnį apie vagis konservatorius ir liberalus “Snoro banko užgrobimo ir turto išvogimo istorijoje ne tik konservatorių, bet ir liberalsąjūdiečio parlamentaro K.Glavecko „ausys kyšo“.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Atas 2019-07-06 21:07
Labai įdomūs dovodai, autorius labai logiškai mąsto. Ir kas galėtų patvirtinti, garantuoti, kad tas Kiesų nužudymas, Vertelkos gaujos nuteisimas nėra politinė otmazkė tikslu nuslėpti, užtušuoti valstybinių banditų padarytą nusikaltimą? Ar mažai panašių atvejų - Pociūnas, kad ir Kedys, Pranciškus Šliužas ir daugelis neaiškiomis aplinkybėmis žuvusių kitų?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti